Buvęs garsus Kauno verslininkas Robertas Reklaitis jau nuteistas už svetimo turto pasisavinimą, tačiau, atrodo, ir toliau linkęs mulkinti žmones. R.Reklaičio neatbaido ir tai, kad bet kada lygtinis teistumas gali būti pakeistas – tuomet jis atsidurtų už grotų.
Neatiduoda skolos
Iš pirmo žvilgsnio R.Reklaitis gyvena tvarkingą lygtinai nuteistojo gyvenimą. Šių metų birželį jam skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena byla. R.Reklaitis lankosi teismo posėdžiuose.
Tačiau, atrodo, nors ir nemažai gyvenimo kirčių patyrė, kadaise originalios reklamos pradininkas, garsios reklamos bendrovės "Rodiklis" įkūrėjas neketina keisti savo įpročių.
10 tūkst. eurų – suma, kurios per trejus metus R.Reklaitis nesugebėjo atiduoti savo geram bičiuliui Vytautui Dzingulevičiui.
Tačiau net ir ši iš pirmo žvilgsnio gana banali ir gyvenimiška istorija įsuka į R.Reklaičiui būdingos aferos pinkles. Tie 10 tūkst. eurų nėra paprasta buitinė skola su rašteliu arba be jo. Po šiais pinigais slypi akcijos, dar kvėpavusių R.Reklaičio įmonių bankrotai ir ant kitų pečių kabinama atsakomybė.
Žadėjo šviesią ateitį
Tarp V.Dzingulevičiaus turimų dokumentų yra vekselis, kuriame nurodytas skolos grąžinimo terminas – 2015 m. birželio 1 d. Surašytas jis 2012 m. Tuo metu jau nebuvo jokia paslaptis, kad R.Reklaičio sukurta reklamos imperija žlunga. Viešumon lindo viena po kitos meistriškai suktos šio reklamos aso machinacijos.
"Skolindamas pinigus žinojau, kad jis turi problemų su teisėsauga. Žinojau ir apie Petankės federacijos reikalus. Mes buvome bičiuliai nuo studijų laikų. Aš tiesiog pasielgiau žmogiškai", – pasakojo V.Dzingulevičius.
Jis pasakojo ne kartą perklausęs bičiulio: ar neapgausi? R.Reklaitis esą tvirtino, kad jau ko ko, bet V.Dzingulevičiaus tai jau tikrai neketina apmauti. Juolab kad draugiški santykiai siejo ne tik abu vyrus. Bendrauta ir šeimomis. Kas kitas supras ir parems ištikus bėdai, jei ne bičiulis.
"Tuo metu, kai skolinau jam pinigus, situacija buvo apverktina. Jis atvažiuodavo pas mane, prikraudavau pilną bagažinę malkų, kad turėtų kuo pasikurti ir nesušaltų jo šeima. Atvažiuodavo duše nusiprausti, nes jam buvo visai prastai. Kaip draugas draugą gelbėjau. Tokia buvo situacija", – dėstė V.Dzingulevičius.
R.Reklaitis draugui pasakojo, kad jei nepaskolins pinigų, jis žlugs, bus įkištas į kalėjimą. "Pagalvojau – trys vaikai. Tai kažkaip žmogiškai ir pasielgiau. Be to, jis labai šviesiai piešė ateitį. Tikino, kad išsispręs reikalai su teisėsauga, kuriamos naujos nepriekaištingai veikiančios įmonės, jis kaip tik tuo metu užsiėmė austrėmis", – anuometę situaciją dėstė V.Dzingulevičius.
R.Reklaitis giedojo įprastą visiems machinatoriams giesmelę: "Bus tų užsakymų, bus tų šaibų, tuoj gražinsiu viską."
Pateikė garantą
Nieko nuostabaus, kad V.Dzingulevičius, skolindamas pinigus R.Reklaičiui, jautėsi ganėtinai ramiai dar dėl kitos priežasties. "Tuo metu jis savo vardu negalėjo turėti įmonių, todėl paprašė manęs leisti, kad tos įmonės būtų užrašytos mano vardu", – situaciją atskleidė V.Dzingulevičius. R.Reklaitis pabrėžė, kad įmonių akcijų perrašymas yra skolos garantas.
V.Dzingulevičius tvirtina, kad jam nebuvo reikalinga nei Všį "Advilio reklamos miestas", nei UAB "Jakata". Tačiau priėmė pasiūlymą – kaip skolos garantą perimti įmonių akcijas. V.Dzingulevičius tvirtina dar pasitikslinęs, ar tikrai neturės problemų su tomis įmonėmis, tačiau buvo nuramintas, kad bendrovės "švarios".
Gyvenimas tekėjo savo vaga. Vyrai palaikė draugiškus santykius ir toliau bendravo šeimomis, mėgavosi naujojo R.Reklaičio verslo vaisiais. Kaip tik skolos paėmimo metais R.Reklaitis sutelkė bene visą savo dėmesį į austrių verslą.
"Esu Robertas, austrių mylėtojas ir jų vartojimo kultūros puoselėtojas. Baigiau austrių kursus Prancūzijoje ir esu sertifikuotas jų atidarymo bei paruošimo vartoti specialistas", – viešumą pasiekė štai tokio pobūdžio R.Reklaičio pranešimai apie jo naująją aistrą.
"Ir pas mane namuose atidarinėdavome tas austres, kai buvo geri santykiai. Tuos trejus metus iki nustatytos skolos grąžinimo datos bičiuliavomės, kartu keliavome, plaukiojome baidarėmis, draugavome šeimomis, kartu šventėme gimtadienius", – pasakojo V.Dzingulevičius.
Pažadai subliūško
Šiemet vasarį staiga buvo paskelbtas VšĮ "Advilio reklamos miestas" bankrotas. V.Dzingulevičius tvirtina, kaip šios įmonės formalus savininkas pernelyg nesusikrimto, nes bendrovės statusas neužtraukia atsakomybės vadovui.
Artėjo ir vekselyje numatyta skolos grąžinimo data, kuri kardinaliai pakeitė bičiulių santykius. "Nori susipykti – paskolink pinigų. Taip ir nutiko. Jis tvirtino, kad viską žino, ir aiškino, kad pinigų neturi ir negrąžins. Tiesiai šviesiai – negrąžins", – rankomis skėstelėjo V.Dzingulevičius.
Iki šio kategoriško R.Reklaičio pareiškimo buvo aferistams įprasti mėginimai nustumti užgriuvusią problemą. Dažnai svetur keliaujančiam V.Dzingulevičiui bičiulis įkišo banko kortelę ir nurodė PIN kodą. Nuramino, esą po kelių dienų į sąskaitą įkris pinigai, todėl bičiulis juos galės išgryninti Vokietijoje be jokių rūpesčių.
Tačiau taip neatsitiko. "Renku tą PIN kodą ir paaiškėja, kad jis netinkamas. Skambinu Robertui, bet jis neatsiliepia. Grįžęs prašau paaiškinimo, tačiau jis mane apkaltina, kad užblokavau kortelę", – pirmuosius R.Reklaičio mėginimus išsisukti prisiminė V.Dzingulevičius.
Liepto galas
R.Reklaitis tempė skolos grąžinimą, kol galiausiai V.Dzingulevičius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB "Jakata".
Teismui V.Dzingulevičius nurodė esantis vienintelis bendrovės akcininkas, kartu – ir tai, kad yra nominalus akcininkas, o faktinis bendrovės savininkas ir direktorius yra R.Reklaitis.
Nurodė ir tai, kad akcijų perėmimas buvo R.Reklaičio skolos grąžinimo garantas. Apie tai, kad bendrovės "Jakata" padėtis prasta, nominalusis akcininkas V.Dzingulevičius sužinojo tik tada, kai R.Reklaitis atsisakė grąžinti skolą, nes jam neaktualu turėti prastai besilaikančios bendrovės akcijų.
Pasak V.Dzingulevičiaus, R.Reklaitis atsisakė jam pateikti bendrovės dokumentus apie bendrovės turtą, skolas, kreditorius ir skolininkus, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus. "Jis paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija padarė poėmį, todėl visi dokumentai pas juos", – buvusio bičiulio manevrą perpasakojo V.Dzingulevičius.
Viešai prieinamoje erdvėje V.Dzingulevičius rado jį pribloškiančią informaciją – beveik 17 tūkst. eurų skola "Sodrai", aukšta bendrovės kreditavimo rizika, kuriai esant nerekomenduojama su "Jakata" turėti verslo ir kreditavimo reikalų.
Tiki savo melu
R.Reklaičio pirmagimio "Rodiklio" bankroto administratoriai, analizuodami įmonės vadovo žingsnius ir turėdami karčios patirties bendraujant su juo pačiu, yra minėję, kad jis savo verslą kūrė visiškai negalvodamas apie padarinius. Esą, imdamas kreditus, jis negalvojo, kaip reikės juos grąžinti.
V.Dzingulevičius pritarė susidarančiam įspūdžiui apie R.Reklaitį, kad pastarasis tiki tuo, ką daro. "Jis tiki savo melu, – patikslino V.Dzingulevičius. – Jis meistras. Bendravimo meistras. Įtikinėti moka tikrai gerai."
Net ir po "Rodiklio" bankroto, reikalų su teisėsauga ir mėginimo reabilituotis žongliruojant pasiekimais austrių atidarymo srityje, atrodo, kad R.Reklaitis netapo atsargesnis.
Naujas reveransas
Atsidūrus skirtingose barikadų pusėse, R.Reklaitis atsiskleidė ir dar kitomis spalvomis. V.Dzingulevičių nustebino policijos tyrėjo skambutis. Pareigūnas paaiškino, kad V.Dzingulevičius nurodytas tarp įtariamųjų, kurie galėjo supjaustyti R.Reklaičio automobilio padangas.
Pasirodo, R.Reklaitis kreipėsi į policiją, nes Kačerginėje prie namų rado supjaustytas savo automobilio padangas. V.Dzingulevičius tvirtina, kad įvykio metu buvo užsienyje. Į įtariamųjų sąrašą įtrauktas V.Dzingulevičius pareigūnams papasakojo, kad R.Reklaitis yra užsitraukęs ne vieno rūstybę.
"Sakoma, kad iš buvusio priešo gali neblogas draugas išeiti, tačiau iš buvusio draugo dažniausiai jau niekas nebeišeina", – draugystės su R.Reklaičiu patirtimi dalijosi V.Dzingulevičius.
Verslo vojažai
Bendrovė "Rodiklis" neegzistuoja apie metus. Tačiau didžiojo machinatoriaus vardą pelniusio R.Reklaičio skolų kupra įspūdinga. Bankrutavusi reklamos kūrimo ir gamybos bendrovė "Rodiklis", kuriai vadovavo R.Reklaitis, 400 kreditorių paliko per 25 mln. litų skolų: apie 13 mln. litų bankams, apie 12 mln. litų "Sodrai" ir kitoms valstybinėms institucijoms, apie 2 mln. litų privatiems asmenims.
Civiline tvarka teisme buvo įrodyta, kad "Rodiklis" vykdė neteisėtas operacijas. Teismas netgi priteisė žalą, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Nei bankroto administratoriui, nei antstoliams nepavyko rasti pinigų ar R.Reklaičio turtų.
R.Reklaičio verslo ypatumus analizavę bankroto administratoriai per kelerius metus trukusią procedūrą turėjo progos įsitikinti, kad šio Kauno verslininko mąstymas ir idėjos turėjo vienintelį tikslą – kaip apgauti. Jei jau pinigai atsidūrė verslininko kišenėje, jie tapo jo nuosavybe.
Niekas tiksliai ir nežino, kiek firmų buvo ir yra R.Reklaičio žinioje. Žinomos tos, kuriose jis neslėpė savo pavardės. R.Reklaičio verslą analizavę teisėsaugininkai pripažino, kad visų įmonių, kurias valdant dalyvavo R.Reklaitis, veikloje yra faktų, kad lėšos buvo naudojamos apeinant įstatymus ir neatmetami lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo epizodai.
Petankės federacijos milijonai
Kauno apygardos teismas birželio 15 d. kaltu pripažino Petankės federacijos steigėją R.Reklaitį, kuris kaltintas nusikalstamu būdu įgijęs beveik 700 tūkst. eurų federacijos lėšų.
R.Reklaičiui skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, taip pat nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu gautus 692 tūkst. eurų.
R.Reklaitis kaltintas, kad 2006–2008 m., veikdamas tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą – sukčiaujant įgyti didelės vertės svetimą turtą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo Lietuvos petankės federacijai priklausiusius 2 mln. 130 tūkst. litų (per 600 tūkst. eurų).
Taip pat jis kaltintas, kad 2009–2010 m. iš federacijos kasos ir banko sąskaitos asmeniniams tikslams paėmė 262 tūkst. litų (apie 76 tūkst. eurų), juos išleido, o išlaidų nepagrindė pateisinančiais dokumentais.
Aiškinantis bylos aplinkybes negalėjo nestebinti momentais, kai buvo kalbama apie prizus petankės varžybų nugalėtojams. Tais atvejais kai petankės varžybose nugalėdavo "Rodiklio" komanda, prizai būdavę itin dosnūs. Tačiau aiškėjo ir tai, kad pamaloninti saldžiais pinigais, nugalėtojai turėdavo juos gražinti apsukriajam machinatoriui. Jei varžybose sublizgėdavo priešininkų komanda, prizai būdavo itin kuklūs.
Kaltinamasis savo kaltę neigė, teigdamas, kad šių nusikalstamų veikų nepadarė, federacijos piniginių lėšų apgaule savo ir kitų asmenų naudai neįgijo ir nepasisavino. Tačiau teismas šiuos jo parodymus vertino kaip gynybos versiją ir atmetė, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais.
Nesijaučia kaltas
R. Reklaitis neneigia skolos buvusiam bičiuliui V.Dzingulevičiui, tačiau bankroto bylos iškėlimą "Yakatai" vertina kaip padorumo ribos peržengimą ir svaidosi įvairiais epitetais.
"Tai seniausias japonų restoranas Lietuvoje, su savo tradicijomis. Tai irgi kažką sako", – bandė aiškinti R.Reklaitis.
Buvęs "Rodiklio" vadovas iš dalies patvirtina V.Dzingulevičiaus papasakotą 10 tūkst. eurų skolos ir "Yakatos" akcijų perrašymo istoriją. Tačiau R.Reklaitis mini gerokai ilgesnį jų finansinių sandorių laikotarpį nei nuo 2012 m.
"Mes turėjome daug panašių sandorių. Aš skolinau jam, jis – man. Abu iš to turėdavome naudos ir visada rasdavome kompromisą dėl skolos grąžinimo", – dėstė R.Reklaitis.
Buvusio bičiulio mestus kaltinimus, kad vengė atiduoti skolą, maustė įduodamas galimai neveikiančią banko kortelę R.Reklaitis neigia. Esą vienas toks kartas buvo, tačiau buvo ir tokių kartų, kai pinigai iš tikrųjų būdavo atiduodami tokiu būdu.
"Kam reikėjo bankrotinti firmą ir atimti man galimybę atiduoti tą skolą. Aš nesakiau jam, kad neturiu ir negrąžinsiu, bet kai sužinojau, kad "Yakatai" iškeltas bankrotas, tada pasakiau, kad negalėsiu grąžinti, nes neturėsiu kaip", – blogiuko įvaizdžio bandė kratytis R.Reklaitis.
Ostapu Benderiu Lietuvoje nominuotas R.Reklaitis ir toliau žėrė savo pastebėjimus: "Teismo sprendimu paėmiau 2 mln. eurų Petankės federacijos pinigų ir dar nubėgau pas V.Dzingulevičių ir išprašiau 10 tūkst.eurų."
R.Reklaitis neabejoja, kad buvęs bičiulis galėjo elgtis kitaip. Per antstolį galėjo išsireikalauti tos sumos.
Per pokalbį R.Reklaitis ne kartą bandė mesti dėmę ant buvusio bičiulio, vadindamas jį bedarbiu ir kitais epitetais.
Tačiau R.Reklaitis nesugebėjo paaiškinti, kaip būtų grąžinęs skolą, nes pokalbio metu neslėpė "Yakatoje" esant "nestebuklingai finansinei padėčiai".
Naujausi komentarai