Pasinaudojo negalia

Kai Gintaras (vardas pakeistas – red. past.) pravėrė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro duris, tesugebėjo pasakyti, kad turi labai daug skolų ir jos visos yra ne jo. Prireikė laiko ir kantrybės, kol lengvą protinį atsilikimą turintis 20-metis iš nuotrupų sudėliojo visą jį prislėgusios istorijos paveikslą.

Jauno vyro skola kelioms greitųjų kreditų bendrovėms siekė beveik 12 tūkst. eurų. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotos žaibiškai augančios palūkanos už negrąžintą kreditą. Išskyrus našlaičio pensiją ir šalpos išmokas, jokių kitų pajamų Gintaras neturėjo. Lyg iš oro jo banko sąskaitoje atsiradę pinigai protinę negalią turinčiam jaunam vyrui neatrodė kažkokia blogybė. Priešingai, jis mielai išgrynindavo atitinkamas sumas ir padalydavo tariamiems draugams.

„Dėl savo sveikatos būklės jis visiškai nesuvokė, kas yra paskola ar kreditas. Netgi prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jis nesugebėjo šių terminų paaiškinti nei ekspertui, nei tyrėjai. Aiškinome: kai paimi – reikia grąžinti, kai negrąžini, tada turėsi grąžinti dvigubai, tačiau jis šito visiškai nesuprato“, – pasakojo KOPŽI centro socialinė darbuotoja Deimantė Kazlauskaitė.

Gintaras aiškino, kad jokių paskolų savo vardu neplanavo ir nenorėjo imti, net nesuvokė, kad jas jam reikės grąžinti. Apskritai vargu, ar jis pats būtų sugebėjęs pateikti prašymus, atlikti visus kredito bendrovių keliamus reikalavimus paskolai paimti. Nebent tie reikalavimai – ne itin sudėtingi. Nė viena iš kelių greituosius kreditus Gintarui išdavusių kompanijų nesuabejojo jo kompetencija ir finansiniu raštingumu.

Daugelį paslaugų galime gauti internetu. Greitųjų kreditų bendrovės – ne išimtis. Nuotolinės galimybės, pasitikėjimas žmonėmis, kuriais neturėjo pasitikėti, ir užrišo kilpą Gintarui ant kaklo. Neįgaliu jaunuoliu pasinaudojo daugiau nei dvigubai už jį vyresni vyrai. Vienam iš jų, 47 metų Alvydui Kozlovui, teismo nuosprendis dėl sukčiavimo buvo 20-as, jo bendraamžiui Sauliui Bružui – antras.

Veikė tikslingai

Kauno apylinkės teismas konstatavo kad S. Bružas ir A. Kozlovas, veikdami vieninga tyčia, siekdami savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą – kredito bendrovių pinigines lėšas Gintaro vardu, pasinaudodami jo pasitikėjimu ir psichikos sutrikimu, nuslėpdami tikruosius savo ketinimus imti jo vardu paskolas ir negrąžinti, ėmėsi daugybės veiksmų, kurie sugulė į baudžiamosios bylos lapus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad pirmiausia vyrai pasirūpino Gintaro mobiliuoju telefonu ir elektroniniu mobiliuoju parašu. Šios tapatybės patvirtinimo priemonės, kuriomis galima inicijuoti finansines operacijas, tapo prieinamos sukčiams. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sukčiai sukūrė ir naują Gintaro elektroninio pašto adresą.

Šie porelės veiksmai buvo tik pradžia. Išplėsti savo veiksmus jiems nebuvo sunku, nes jų žinioje buvo ir Gintaro asmens tapatybės kortelės duomenys. Vyrai, matyt, vadovavosi posakiu: „jei mylėti – tai karalienę, jei vogti – tai milijoną“, tad tęsė parengiamuosius darbus.

Naudodamiesi turimomis priemonėmis, S. Bružas ir A. Kozlovas, save identifikuodami kaip teisėtą šių duomenų turėtoją Gintarą, prisijungė prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Pajamų deklaravimo sistemos ir nurodė melagingus duomenis. Neva Gintaras vykdo individualią veiklą ir pajamos 2019 m. siekė beveik 27 tūkst. eurų, o mokėtiną pajamų mokesčių sumą nurodė apie 1 tūkst. eurų.

Prisijungdami prie „Mano VMI“, sukčiai, be Gintaro žinios, pateikė prašymą įregistruoti jį kaip vykdantį individualią veiklą – elektros sistemų įrengimą. Gavusi prašymą, VMI suformulavo individualios veiklos pažymą.

Sukčiai tęsė parengiamuosius darbus: pildė kasos knygą, kurioje nurodė daugybę neegzistuojančių užsakovų, už suteiktas paslaugas sumokėjusius atitinkamas pinigų sumas, pinigų už paslaugas priėmimo kvitus, kasos žurnalą. Žodžiu, S. Bružas ir A. Kozlovas surašė užsakovų pavardes, nurodydami atliktus darbus, pajamų ir prekių, medžiagų, žaliavų, detalių įsigijimo sumas.

Situacija: paskolos buvo išduotos protinį atsilikimą turinčiam asmeniui, kuris nė nesuvokė, kad jas turės grąžinti. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Kelio galas

Po šio fiktyvaus buhalterinio darbo, nieko per daug neaiškindami Gintarui, vyrai užpildė kredito bendrovės paraišką paskolai gauti. Gintaro reikėjo tik tam, kad patvirtintų prašymą ir telefonu pasikalbėtų su kredito įstaigos darbuotoja. Kalbėti Gintarui vyrai padėjo – į ausį kuždėjo, ką ir kaip sakyti darbuotojai.

Kredito bendrovių reikalavimą realiu laiku atsiųsti nuotrauką Gintarui taip pat padėjo atlikti jo pasitikėjimą įgiję S. Bružas ir A. Kozlovas. Netrukus Gintaro sąskaitoje atsiradusius paskolos pinigus Gintaras per kelis kartus išgrynindavo ir padalydavo tariamiems draugams, sau pasilikdamas mažesnę dalį.

Identišku būdu S. Bružas ir A. Kozlovas dėl paskolos kreipėsi į kelias kredito įstaigas. Pradžioje pamėginę gauti mažesnę paskolą, vėliau ryžosi didesnei ir galiausiai susigundė 10 tūkst. eurų paskolos galimybėmis.

Bylos nagrinėjimo metu tik apytikriai pavyko nustatyti, kiek „dosnūs“ vyrai atseikėjo Gintarui už pasinaudojimą jo asmens tapatybe. Suskaičiuota, kad Gintarui galbūt galėjo likti keli šimtai eurų.

Kai po mamos mirties Gintaras pasigyrė turintis daug pinigų, apie realias ir negausias jo pajamas žinoję žmonės patarė pasitikrinti elektroniniame banke esančius duomenis. Tada ir paaiškėjo, kad Gintaras iš kelių greitųjų kreditų kompanijų yra prisiėmęs paskolų.

Nevilties apimtas jaunas vyras apie savo bėdą pasipasakojo jį aplankančiai socialinei darbuotojai. Ji patarė kreiptis į policiją. Kai Gintaras parašė pareiškimą apie galimą aferą, S. Bružas ir A. Kozlovas aplankė jaunuolį. Aferistai siūlė Gintarui 500 eurų už tai, kad jis atsiimtų pareiškimą ir ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, vertindama Gintaro psichikos sutrikimą, nurodė, kad jaunas vyras pagal jo intelekto sutrikimo laipsnį ir individualias psichologines savybes iš dalies galėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus, tačiau negalėjo suvokti tų veiksmų materialinių ir juridinių padarinių.

Kauno apylinkės teismas S. Bružą ir A. Kozlovą pripažino kaltais. Įvertinęs visas aplinkybes, S. Bružui teismas skyrė 60 parų areštą. Nuosprendžio paskelbimo metu A. Kozlovas atliko bausmę pagal devynioliktą teismo nuosprendį, tad šiuo 20-uoju teismo sprendimu galutinė bausmė skirta metai ir devyni mėnesiai nelaisvės.

Dėl savo sveikatos būklės jis visiškai nesuvokė, kas yra paskola ar kreditas.

Apakina pinigai?

KOPŽI centro socialinė darbuotoja D. Kazlauskaitė neslėpė, kad šio vaikino atvejis buvo gana netikėtas. Centras neturi galimybių gilintis į finansinių sukčių operacijas, dažniau tenka padėti seksualinio, darbinio išnaudojimo aukoms, taip pat asmenims, priverstiems daryti nusikaltimus.

„Tačiau labai greitai pamatėme didelį šio jauno žmogaus pažeidžiamumą – našlaitis, turintis negalią, suvokimo sutrikimą, jis sunkiai gaudėsi negailestingo gyvenimo peripetijose. Kartu matėme jo atkaklias pastangas susirasti darbą, užmegzti pozityvių santykių su aplinkiniais, žodžiu, gyventi kaip ir dauguma jo bendraamžių“, – pastebėjimais dalijosi D. Kazlauskaitė.

Turintis vilčių, nuoširdus, bet nesugebantis įvertinti pavojų jaunuolis labai greitai patraukė patyrusių recidyvistų dėmesį ir papuolė į jų pinkles. Nė neabejojama, kad pagal kruopščiai suregztą nusikaltėlių planą Gintaras turėjo nebeišsikapstyti.

„Mes taip pat keliame klausimą dėl greitųjų kreditų bendrovių pozicijos – paprastai gerai matančios, kuo galima pasitikėti, o kuo ne, jos be jokio nemokumo rizikų vertinimo sudarė sutartis su neįgaliu žmogumi, o vėliau jį persekiojo dėl paskolos grąžinimo. 500, 1 000, 10 000 eurų – juk tai didelės šioje situacijoje sumos. Ar pelno troškulys taip apakino šias finansines bendroves, kad niekas ir nesiruošė labai gilintis, juk vėliau bus galima pasitelkti agresyvius skolų išieškotojus?“ – stebėjosi KOPŽI centyro atstovė.

Anot D. Kazlauskaitės, vaikiną išgelbėjo Kauno kriminalistai, patikėję juo ir atlikę sėkmingą ikiteisminį tyrimą. Gintarui taip pat labai pasisekė, kad jam atstovauti ėmėsi stipri, atkakli advokatė.

„Tie keleri metai apklausų, bylinėjimosi, didelio nerimo ir vilties parodė, kad mes visi susivieniję galime apginti pažeidžiamiausius mūsų bendruomenės žmones, bet ar ši išnaudojimo situacija buvo neišvengiama? Kiek šiuo metu tokių aukų kenčia, pagauti ant paskolų kabliukų, bet niekas jų nepalydi į pagalbos organizacijas?“ – retorinių klausimų kėlė D. Kazlauskaitė.

Apsaugos trūkumas

Civilinėse bylose dėl negrąžintų kreditų Gintarui atstovavo advokatė Kristina Mikolaitė. Tai ne pirma jos byla, kuriose ieškovai yra greitųjų kreditų bendrovės, o atsakovais pasinaudota apgaulės būdu.

Teisininkė neslėpė, kad buvo nustebinta gana kategoriškos vienos iš paskolą išdavusių kredito bendrovių pozicijos. Jie laikėsi savo: jis pats patvirtino nuotoliniu būdu, jis pats pateikė dokumentus, pats realiu laiku pateikė nuotrauką, ir taškas. Susidarė įspūdis, kad kompanija mano, jog pats Gintaras siekė visus apgauti – iššvaistė pinigus ir nori prisidengti savo neįgalumu.

„Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylos civiline tvarka jau vyko. Dar buvo neaišku, kaip baigsis ikiteisminis tyrimas, o civiline tvarka vyko žodžių mūšis. Tačiau jie neprileido minties, kad gali būti kitokia nei standartinė situacija“, – pasakojo advokatė K. Mikolaitė.

Kita vertus, advokatė taip pat atkreipė dėmesį, kad kredito bendrovės, prieš nuspręsdamos suteikti kreditą ar ne, iš tiesų daug patikrina. „Sodrą" – ar žmogus gauna pajamas, patikrina registrus, ar žmogus registruotas kaip neveiksnus ar ribotai veiksnus. Paprašo atsiųsti visus asmens duomenis.

„Tam, kad apeitų visas kreditų bendrovių patikras, ir dirba tie asmenys, kurie pasinaudoja neįgaliu asmeniu. Buvo sukurtas elektroninis paštas, prašymai ir VMI pažyma, kad jis verčiasi individualia veikla. Įsitikino, kad Gintaras gauna pajamų, nes pajamų žurnalą sukčiai taip pat užpildė. Šioje situacijoje viskas buvo labai apgalvota“, – sukčių pastangas vertino advokatė.

Ji neabejoja, kad Gintaro byla pasisekė tik dėl to, kad asmuo kreipėsi į KOPŽI centro darbuotojus, kurie labai laiku ėmėsi tinkamų veiksmų.

„Vis dėlto manau, kad per daug laisvai išduodami tokie kreditai. Gal turėtų būti taip, kad nuo tam tikros sumos žmogus jau turėtų gyvai ateiti pasiimti paskolos. Taip, nuotoliniu viskas vyksta greitai, visiems patogu, tačiau žmogui, kuris imdamas paskolą yra nusiteikęs dideliems įsipareigojimams ir žino, kad jis ją turės grąžinti, tikrai nebus sunku nueiti į vietą ir užpildyti visus reikiamus dokumentus, o į sukčių pinkles papuolęs žmogus bus bent jau apsaugotas nuo itin didelių padarinių“, – svarstė advokatė.

Ji tęsė, kad greičiausiai kuriant greitųjų kreditų įstatymą padirbėjo lobistai ir įstatymas priimtas toks, koks priimtas, tačiau vartotojas neapsaugotas nuo sukčiavimo atvejų, jeigu pamestų pasą ar susidurtų su įtikinėjimo meną įvaldžiusiais aferistais.