Pasak teisėjo Tomo Šeškausko, buvo atsižvelgta į nuteistųjų skundų argumentus, kolegijai kilo klausimų, ar tinkamai taikytos Baudžiamojo proceso kodekso normos.
„Galbūt reikės iš naujo aiškinti teismų praktiką“, – ketvirtadienį sakė teisėjas.
Galbūt reikės iš naujo aiškinti teismų praktiką.
A. Kandrotas nutarties paskelbime nedalyvavo.
Lapkričio pradžioje subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui Kauno teisme šmeižimo byloje paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak nuteistojo, pastarasis nuosprendis yra apskųstas.
Stop kadras
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kaip bylos esmę teisėjai nurodo fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. B. buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.
Apeliacinis teismas paliko P. B. nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų paskirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.
Vis dėlto šis teismas P. B. išteisino dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. B. valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.
Tyrimo duomenimis, P. B. bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. B. įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.
P. B. teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.
A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.
Tuo metu Generalinė prokuratūra prašė atmesti abu skundus, nes įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti.
Naujausi komentarai