Pereiti į pagrindinį turinį

Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

2023-10-26 10:51
DMN inf.

Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybes. Įmonės vadovas kaltinamas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimu.

Svajūnas Jonika
Svajūnas Jonika / Laimio Steponavičiaus nuotr.

Prokurorė tvirtino, kad byloje pakanka surinktų įrodymų dėl S. Jonikos kaltės ir paprašė teismo skirti ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę. S. Jonikos gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas įsitikinęs, kad byloje trūksta įrodymų, todėl prašo jo ginamąjį išteisinti.

– Bylos nagrinėjimas užtruko. Kodėl, nepaisant visų byloje surinktų įrodymų, jūs vis tiek tvirtinate, kad esate nekaltas? – paklausėme S. Jonikos.

– Atsakomybės nevengiu. Tačiau bausmė turi būti pelnyta, o ne primesta menamo nusikaltimo. Kodėl nutylima apie mane teisinančius įrodymus?

Mano byla trunka nuo 2018 m. sausio. Tai ne mano kaltė dėl tokio ilgo bylos nagrinėjimo. Teismas iš prokurorės bylą gavo dar 2018 m. viduryje. Tačiau pradėjus nagrinėti bylą teisme, pradėjo aiškėti, kad svarbūs įrodymai net nebuvo renkami. Pavyzdžiui, esu kaltinamas tuo, kad neužtikrinau saugių darbo sąlygų ir keliems mano vadovaujamos įmonės darbuotojams buvo diagnozuota silikozė. Aiškumo dėlei, tai profesinė plaučių liga, kuria suserga žmonės po 20–30 metų išdirbę silicio dulkių užterštoje aplinkoje. Lietuvoje tai ypač reta liga, dėl kurios per metus kreipiasi tik vienas, kitas pacientas, ir šie susirgimai dažniausiai būna įvežtiniai. Kitaip tariant, tai angliakasių liga.

Mūsų įmonėje gamybos procese naudojamas kvarcinis smėlis, kuris turi tam tikrą dulkėtumą, tačiau jo kiekiai yra itin maži, o taikytos apsaugos priemonės, pradedant nuo ventiliacinės sistemos gamybinėse patalpose ir baigiant apsaugos priemonėmis, kurias naudoja darbuotojai, yra pakankamos.

Kodėl nutylima apie mane teisinančius įrodymus?

Darbo medicinos gydytojas, nustatydamas dviem mūsų įmonės darbuotojams profesinę ligą silikozę, nepasivargino surinkti duomenų apie gamybinių patalpų užterštumo lygį ir dulkėtumą, dulkių koncentracijos sudėtį ore. Visiškai nepasidomėjo taikomomis saugos priemonėmis ir jų apsaugos lygiu. Pasirodo, nustatant profesinę ligą gamybos įmonėje, tokiam specialistui pakanka tik besikreipiančio asmens paaiškinimo, kur jis dirba, kokį darbą atlieka ir iš darbdavio gauti profesinės rizikos įvertinimo korteles. Vienintelis įrašas šiose kortelėse apie naudojamą silicio smėlį, nesvarbu nei jo kiekis, nei jo sukeliamas patalpų užterštumas.

Abu įmonės darbuotojai ilgą laiką skundėsi sveikatos problemomis, jiems buvo sunku kvėpuoti, kankino dusulys. Medikai, atlikę įvairiausius tyrimus, abiem darbuotojams diagnozavo sarkoidozę. Kalbant medicininiais terminais, tai nežinomos kilmės liga, kuri dažniausiai pažeidžia plaučius. Šios ligos požymiai ir tyrimo rezultatai visiškai skiriasi nuo kitos ligos, t. y. silikozės. Tačiau mūsų medikai, gavę darbo medicinos gydytojo išvadą apie profesinę ligą – silikozę, staiga, nepaisydami tyrimų rezultatų, kitų ligos požymių, pakeičia diagnozę iš sarkoidozės į silikozę ir toliau tęsia gydymą nuo silikozės.

Mes kreipėmės į užsienio specialistus, kurie turi sukaupę didžiulę patirtį gydant silikozę. Tai pasaulyje pripažinti šios srities specialistai, kurie, susipažinę su gydymo medžiaga, paneigė silikozės diagnozę ir konstatavo, kad tai sarkoidozė, kuri ir buvo iš pat pradžių gydytojų diagnozuota mūsų įmonės darbuotojams. Kalbant apie ikiteisminio tyrimo surinktus įrodymus, norėčiau paminėti įdomų faktą: ekspertizė, atlikta civilinėje byloje diagnozei nustatyti, buvo atliekama ignoruojant vieną iš svarbiausių įrodymų, t. y. histologinį tyrimą, kuris buvo atliekamas po plaučių transplantacijos. Šie duomenys buvo Kauno klinikose, ekspertams apie tokį tyrimą buvo žinoma, tačiau jie šį svarbų tyrimą ignoravo. Teisme išsireikalavus šių duomenų, paaiškėjo, kad ir po plaučių transplantacijos atlikus histologinį tyrimą silicio mikrodalelių plaučių pažeistose vietose nerasta. Tyrimo rezultatai buvo vienareikšmiai – silicio mikrodalelių, kurios yra kristalinės kilmės ir patekusios į plaučius iš jų nepasišalina, nerasta, o pažeidimuose stebima organinės kilmės kristalizacija.

Įdomu tai, kad Lietuvos gydytojai savo pozicijos dėl silikozės nekeičia, nepaisant minėtų tyrimų ir užsienio specialistų, kurie kategoriškai nesutinka su silikozės diagnoze, išvadų.

Advokatas Gintaras Černiauskas teigė, kad, kilus pagrįstų abejonių, buvo kreiptasi į nešališkus užsienio ekspertus.

„Buvo gauta Lenkijos Krokuvos teismo tyrimų ir ekspertizių instituto pulmonologo ir vidaus ligų specialisto, teismo eksperto Pawelo Sawicki medicininė išvada, kurioje nurodoma, kad jokioje citologinėje ar histologinėje medžiagoje silikozės požymių nenustatyta, tas pats nustatyta ir atlikus abiejų tiriamų plaučių anatomopatologinius tyrimus po plaučių transplantacijos. Taip pat nurodyta, kad paciento ligos istorijoje nėra duomenų apie diagnozuotos silikozės radiologinį kvalifikavimą, kuris taikomas plaučių pakitimams įvertinti.

Ekspertas P. Sawicki nurodė, kad diagnozę paneigia anatomopatologinių tyrimų rezultatai. Analogišką išvadą padarė ir gydytojas, medicinos mokslų daktaras iš Šveicarijos Bartas Vrugtas“, – teigė advokatas

Byloje susidarė išskirtinė situacija, kai vienas proceso dalyvių nepasakė baigiamosios kalbos. Kaltinamajam ir „Akvasanitai“ atstovaujantys teisininkai teigia to fiziškai negalėję padaryti dėl susiklosčiusių aplinkybių, didelės bylos apimties ir papildomų ekspertizių.

„Buvusi bendrovės atstovė pagimdė kūdikį, todėl bylą iš jos perėmiau liepos pabaigoje. Atsisakyti pagrindo nemačiau, tačiau kvalifikuotai teisinei pagalbai pasiruošti man reikėjo dviejų mėnesių, nes bylą sudaro 19 tomų, ji labai sudėtinga. Teismas kitą posėdį buvo numatęs po dviejų savaičių, jame dalyvauti negalėjau, į tai nebuvo atsižvelgta – teisėjas nurodė, kad atsakovas gali susirasti kitą advokatą. Klientas nedelsiant kreipėsi į tris advokatų kontoras Lietuvoje, kurios atsakė, kad per tokį trumpą laiką pasiruošti neįmanoma. Kito posėdžio metu teismas pareiškė, kad klientui vėl galiu atstovauti aš. Ėmiausi darbo, kreipiausi su prašymu padaryti bylos medžiagos kopiją, tačiau jos negavau dėl neva didelio teismo darbuotojų užimtumo. Nepaisant to, stengiausi pasiruošti baigiamosioms kalboms spalio 19 d., bet mano prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad aš šia teise laiku nepasinaudojau, o baigiamųjų kalbų stadija jau yra baigta ir pereita prie kaltinamojo paskutinio žodžio“, – apgailestavo „Akvasanitos“ atstovė advokatė Rasa Stankauskienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų