Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kaunietis verslininkas Robertas Reklaitis įtariamas iš  vienos Lietuvos sporto federacijos išgrobstęs daugiau nei 2,3 mln. litų.

2006 metais R. Reklaitis, subūręs bendraminčius, organizavo Lietuvos petankės federacijos įsteigimą. Jis pats, nuo federacijos įsteigimo dirbęs konsultantu, valdė 18 Kauno bendrovių paaukotas paramos lėšas.

Tiriant sukčiavimą sporto rėmimo srityje nustatyta, kad Lietuvos petankės federacija organizuodavo atvirus tarptautinius petankės turnyrus Lietuvoje ir dalyvaudavo renginiuose užsienyje, kuriuose žaisdavo ir R. Reklaitis kartu su savo komandos nariais. Sėkmingai pasirodžius turnyruose, įtariamajam R. Reklaičiui bei jo komandos nariams už pasiektus aukštus sportinius rezultatus, klastojant dokumentus, atgaline data būdavo parengiami Lietuvos petankės federacijos prezidiumo sprendimai, direktoriaus įsakymai apie neva skirtus piniginius prizus bei klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, imituojantys piniginių prizų išmokėjimą R. Reklaičiui bei jo komandos žaidėjams.

Šie "prizininkai", kurių dauguma dirbo R. Reklaičio valdomose bendrovėse, už pasiektus aukštus sportinius rezultatus varžybose būdavo pamaloninami šimtais tūkstančių litų. Tuo tarpu kiti varžybų nugalėtojai ir prizininkai būdavo apdovanojami tik diplomais ir simboliniais prizais. Tyrimo metu FNTT tyrėjai atskleidė, kad piniginiais prizais paskatinti žaidėjai į asmenines banko sąskaitas pervestus pinigus išgrynindavo ir atiduodavo R. Reklaičiui.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, išsiaiškino, kad per kelerius metus R. Reklaitis tokiu būdu apgaule įgijo 1,7 mln. litų, o jo sutuoktinė ir dar vienas jam artimas asmuo – dar apie 350 tūkst. litų. Be to, R. Reklaitis įtariamas neteisėtai pasisavinęs iš Lietuvos petankės federacijos daugiau negu 260 tūkst. litų, kuriuos paėmė iš federacijos kasos ir negrąžino.

Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už sukčiavimą ir turto pasisavinimą Kauno verslininkas gali būti nuteistas maksimalia laisvės atėmimo iki 10 metų bausme.