Spaudžia iki galo

Praėjusią savaitę Kauno kelių policijos pareigūnai kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda sustabdė keturiasdešimtmetį vyrą, kuris vairavo "Audi A6" automobilį. Vairuotojas skriejo įspūdingu 216 km/val. greičiu. Pareigūnus jis tikino, kad dėl savo poelgio labai gailisi, ir bandė teisintis, kad norėjo išbandyti, kokį didžiausią greitį automobilis gali pasiekti.

Tai tik vienas pavyzdžių, kai vairuotojai spaudžia greičio pedalą iki galo. Laimei, kad šįkart neįvyko jokia avarija ir visi liko gyvi. Kauno kelių policijos viršininkas Danas Česnauskas patvirtino, kad šiemet tai viršyto greičio rekordas.

"Nebuvo taip, kad sulaikytume tokį, kuris važiuotų 230 km/val. greičiu. Yra keli atvejai, kai pareigūnai užfiksavo vairuotojus, lekiančius apie 200 km/val. greičiu. Vertinant situaciją apskritai, mažėja tokių vairuotojų, kurie leistiną greitį viršija daugiau kaip 50 km/val., nes, tiek viršijus, jau atimama teisė vairuoti. Tačiau daugėja tokių, kurie greitį viršija iki 50 km/val. Tokiems vairuotojams skiriama tik bauda", – pastebėjo D.Česnauskas.

Skaičiuojama, kad šiemet teisę vairuoti dėl viršyto greičio jau prarado apie 400 Kauno vairuotojų. Kelių policijos vado teigimu, dideliu greičiu skrieję kelių gaideliai antrą kartą Kauno policininkams neįkliuvo – rekordinius greičio nusižengimus padarę vairuotojai buvo bausti pirmą kartą arba bent jau šiemet daugiau baudų nebuvo mokėję.

Kaune vairuotojai labiausiai linkę greičio pedalą paspausti pagrindinėse, plačiose gatvėse. D.Česnausko teigimu, daugiausia greičio viršijimo atvejų pareigūnai užfiksuoja Europos prospekte ir Tunelio gatvėje.

Gali likti kaltas

Kauno Kelių policijos viršininkas D.Česnauskas priminė ne tik tai, kad greičio viršijimas nesuvaldžius automobilio gali baigtis tragiškai, tačiau ir tai, kad, važiuodamas pagrindiniu keliu, vairuotojas nelaimės atveju gali likti kaltas. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, tačiau, viršijus greitį, situacija gali apsiversti aukštyn kojomis. Panaši situacija ir dėl pėsčiųjų: jei žmogus ne vietoje kerta gatvę, tačiau jį partrenkia greitį viršijantis vairuotojas, pėsčiasis bus išteisintas.

"Pakeistas KET traktavimas. Jei automobilis važiuoja pagrindiniu keliu ir gerokai viršija greitį, įvykus bet kokiam eismo įvykiui, vairuotojas beveik 100 proc. gali būti apkaltintas, kad sukėlė avariją. Greičio viršytojai pripažįstami kaltais, nes jei dalyvauji eisme – vairuoji ar eini pėsčias, kitų eismo dalyvių elgesį prognozuoji vadovaudamasis KET. Privažiavai prie sankryžos ir tikiesi, kad pagrindiniu keliu automobilis važiuos 50 km/val. greičiu, bet nesitiki, kad jis važiuos daugiau kaip 100 km/val. greičiu", – taisyklių vertinimo peripetijas aiškino D.Česnauskas.

Vykdoma prevencija

Kauno gatvėse pareigūnai vykdo prevencijos programą. Kelių policijos viršininkas tikino, kad dažniausiai greičio viršijimo atvejus fiksuoja ir  tarnybiniai automobiliai be skiriamųjų ženklų. Pažeidėjus registruoti padeda ir grečio matuokliai. "Kauno diena" primena, kad iki metų pabaigos mieste atsiras dar dešimt vietų, kuriuose bus įrengti greičio matuokliai.

"Reikia, kad veiktų visuma. Manau, kad Lietuvai reikia ir mobilių greičio matavimo prietaisų, tokių kaip fotoaparatai, nes nežymėtus automobilius vairuotojai greitai pastebi, tačiau  kilnojamasis radaras gali būti statomas ant šaligatvio ir būti nepastebėtas", – komentavo D.Česnauskas.

Vykdomos ir kitos prevencinės priemonės, įvairūs reidai. Lapkričio mėnesį policijos pareigūnai skirs didelį dėmesį pėstiesiems, kurie tamsiuoju paros metu nedėvi atšvaitų, ir vairuotojams, kurie mėgsta išbandyti tiek savo asmeninius vairavimo sugebėjimus, tiek automobilio galimybes ir pavojingai viršija leistiną greitį. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti saugumą keliuose.