Statistika šokiruoja

Kalėjimų departamento vadovybė turi savų šių šokiruojančių faktų paaiškinimų: kalti pernykščiai įstatymų pakeitimai, priimti skubotai ir tinkamai neįvertinus galimos rizikos. Tam įtakos taip pat turi nuteistuosius kamuojančios priklausomybės ir net atšilęs oras.

Taip aiškinta, kas vyksta šalies įkalinimo įstaigose, po kol kas rekordinės pagal pasišalinimą iš jų arba negrįžimą laiku po darbų gegužės 18-osios. Tądien Alytaus pataisos namų atvirojoje kolonijoje per rytinį patikrinimą pasigesta vieno nuteistojo, kurio paiešką dėl tokių pačių aplinkybių jau buvo tekę skelbti ir vasarį bei kovą, o vakarinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad iš darbo statybose į bausmės atlikimo vietą negrįžo dar du kaliniai.

Pasak Kalėjimų departamento atstovės Irminos Frolovos-Milašienės, nuo pernai liepos 1-osios, kai įsigaliojo įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos atlikti bausmę į atvirąsias kolonijas siunčiami ne tik asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, bet ir tie, kuriems skirta laisvės atėmimo bausmė iki vienų metų, neatsižvelgiant nei į praeityje jų turėtus teistumus, nei į elgesį ankstesnės bausmės atlikimo metu, nei į priklausomybę nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, užregistruoti jau 22 tokių pasišalinimo iš bausmės atlikimo vietos arba negrįžimo į ją laiku atvejai.

Septyni – Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Penkiolika – Alytaus pataisos namų atvirojoje kolonijoje. Kitose šalies įkalinimo įstaigose atvirųjų kolonijų nėra.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, du iš minėtų asmenų, kurių atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vengimo atlikti bausmę arba sugrįžti į įkalinimo vietą, dar buvo nerasti. Abiejų pasigedo Alytaus pataisos namų pareigūnai. Ir vienas jų jau buvo laisvėje daugiau kaip dvi savaites, o kitas – kelias dienas.

Inicijuoja įstatymų pakeitimus

Kalėjimų departamentas pripažįsta, kad padažnėję pasišalinimai iš atvirųjų kolonijų rodo, jog jose bausmę atliekantys nuteistieji piktnaudžiauja jiems sudarytomis sąlygomis. Ir tinkamai jų neįvertina. Nors jiems, vadovaujantis įstatymais, skirtingai nei bausmę atliekantiems pataisos namuose, leidžiama ne tik išeiti apsipirkti, vykti į darbą ar mokslus, bet ir pas gydytoją. Kaip ir matytis su artimaisiais bei naudotis telefono ryšiu. Nuteistieji atvirosiose kolonijose nesaugomi įstaigos apsaugos, o tik prižiūrimi.

"Matydami akivaizdų kai kurių nuteistųjų netgi sisteminį piktnaudžiavimą turimomis teisėmis, esame pateikę siūlymą keisti dabartinį teisinį reguliavimą, kad atvirosiose kolonijose bausmę atliekantys ir sistemingai vidaus tvarką pažeidinėjantys, pavojų kitų asmenų saugumui keliantys asmenys įkalinimo įstaigos vadovo sprendimu galėtų būti perkeliami tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus. Manome, kad tai motyvuotų nuteistuosius laikytis drausmės ir tvarkos atvirosiose kolonijose", – po aprašytų atvejų gausos Kalėjimų departamento pranešime buvo cituojamas jo direktorius Virginijus Kulikauskas.

Minėtame Kalėjimų departamento projekte taip pat siūloma neskirti atlikti bausmės atvirosiose kolonijose asmenims, nuteistiems už baudžiamuosius nusižengimus arba tyčinius nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė jau būdami laisvės atėmimo įstaigoje. Taip pat – asmenims, pakartotinai nuteistiems už baudžiamuosius arba tyčinius nusikaltimus, padarytus per vienus metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Be to, Kalėjimų departamento vadovas linkęs akcentuoti, kad po įstatymų pakeitimų, įsigaliojusių pernykštę liepos 1-ąją, nuteistųjų skaičius atvirosiose kolonijose padidėjo kelis kartus. Dabar jų yra per 300.

Pataisos namų, kuriuose yra atvirosios kolonijos, darbuotojai linkę įvardyti ir kitas subjektyvias priežastis, lemiančias, kodėl jose per dieną jau pasigendama net trijų nuteistųjų. Tai tų asmenų priklausomybės ir atšilę orai.

Pabėgo keršydamas?

Kalinių skaičiumi linkstama motyvuoti ir pastarojo meto pabėgimus iš didžiausios šalyje įkalinimo įstaigos – Pravieniškių pataisos namų, į kuriuos uždarant Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą buvo perkelta daugiausia ten bausmę atlikusių nuteistųjų iki gyvos galvos.

Kaip jau rašyta, pernai vasaros pabaigoje iš Pravieniškėse esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atlenkęs pasivaikščiojimo kiemelio skardą, paskui perlipęs apsauginę spygliuotos vielos tvorą, o vėliau betonine tvora užlipęs į apsaugos posto bokštelį ir nusileidęs juo į apačią, pabėgo iki tol tris kartus teistas Jevgenijus Sotikovas, po žmogžudystės Ispanijoje 2011-aisiais deportuotas į Lietuvą ir atlikdamas bausmę mūsų įkalinimo įstaigose užsidirbęs dar du teistumus – dėl turto prievartavimo bei neteisėto disponavimo narkotikais.

Padažnėję pasišalinimai iš atvirųjų kolonijų rodo, kad bausmę jose atliekantys nuteistieji piktnaudžiauja jiems sudarytomis sąlygomis.

Minėtame pasivaikščiojimo kiemelyje po kurio laiko buvo aptikta tik J.Sotikovo pižama, kurią nusimetęs jis patraukė į laisvę dėvėdamas po ja vilkėtais drabužiais. Šis skandalingas pabėgimas konstatuotas maždaug po pusvalandžio – kai iš pasivaikšiojimų kiemelių buvo parvesti visi nuteistieji. Iki tol neradus J.Sotikovo kiemelyje, į kurį šis buvo išvestas, manyta, kad į ligoninę jį parvedė kitas kolega.

Bėglys buvo sulaikytas tik kitos dienos vakare Klaipėdoje, kurią pasiekė Kaune užsisakytu taksi. Tačiau tik taksisto, pakeliui socialiniuose tinkluose aptikusio, ką veža, dėka, kai jis nusprendė sustoti prie stambų gabaritinį krovinį lydinčių uostamiesčio policininkų ekipažo.

Nors manyta, kad J.Sotikovas pabėgo dėl to, kad nenorėjo grįžti atgal į Marijampolės pataisos namus, jis pateikė visai kitą įvykių versiją. Bėglys tikino norėjęs pakenkti Laisvės atėmimo vietų ligoninės prižiūrėtojams, kuriems turėjo už ką keršyti. Tiesa, stojęs prieš teismą, kuris prieš porą mėnesių jam skyrė papildomą pusės metų įkalinimą, J.Sotikovas gailėjosi dėl savo poelgio ir minėtų pareigūnų viešai atsiprašė.

J.Sotikovo įkalinimas po pabėgimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pailgėjo puse metų. (Kalėjimų departamento nuotr.)

Po skandalingo jo pabėgimo du tą parą budėjusius prižiūrėtojus pasiūlyta nubausti papeikimais, o trečią – griežtu papeikimu. Ligoninės direktoriui ir jo pavaduotojui taip pat pasiūlyti griežti papeikimai, o Saugumo skyriaus viršininko pareigas pažeminti.

Pasiektas naujas rekordas

Atlikus tarnybinį patikrinimą po kito ne mažiau skandalingo įvykio, kai nuo Pravieniškių pataisos namų pareigūnų 2019-ųjų rugsėjo 13-ąją iš statybvietės Kaune, Laisvės alėjoje, pabėgo už pasikėsinimą itin žiauriai nužudyti buvusią savo merginą nuteistas Andrius Kalasiūnas, kaltų dėl to Kalėjimų departamento sistemoje nerasta. Tačiau dar nesulaukus jo patikrinimo išvadų, buvo nutraukta sutartis su minėtoje statybvietėje darbus atlikusia bendrove. Nors jos atstovas tada "Kauno dienai" teigė, kad jie neteisingai apkaltinti neprižiūrėję šio nuteistojo, turėjusio teisę vykti į darbą be sargybos. Kaip jau rašyta, A.Kalasiūnas buvo pastebėtas darbo metu visai kitame Laisvės alėjos gale esančiame Muzikinio teatro sodelyje.

Sadistiniu išpuoliu prieš savo buvusią merginą išgarsėjęs A.Kalasiūnas tapo tokiu privilegijuotu nuteistuoju, kai sugebėjo pelnyti Pravieniškių pataisos namų vadovybės pasitikėjimą esą geru savo elgesiu. O tądien šios įkalinimo įstaigos pareigūnai, atvažiavę patikrinti minėtos statybvietės ir neradę joje A.Kalasiūno, kuris pasirodė tik po keliolikos minučių ir teigė esą užtrukęs tualete, liepė jam susirinkti daiktus, kad galėtų parvežti jį į Pravieniškes. Tačiau nuėjęs į buitines patalpas A.Kalasiūnas nuo pareigūnų pabėgo pro kitas duris, vedančias į vidinį statybvietės kiemą.

Iš Pravieniškių pataisos namų pareigūnų panosės pabėgusio A.Kalasiūno nerandama jau daugiau kaip pusantrų metų. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

A.Kalasiūno paieškos, trunkančios daugiau kaip pusantrų metų, jau viršijo ankstesnį rekordą, priklausiusį kitam Pravieniškių bėgliui. Šio buvo ieškota daugiau kaip metus, kol jis buvo sulaikytas Graikijoje.

Manoma, kad užsienyje pasislėpė ir A.Kalasiūnas, kuriam yra išduotas Europos arešto orderis. "Jeigu jis slapstytųsi Lietuvoje, tai tikrai jau būtų surastas", – teigė ikiteisminiam tyrimui dėl A.Kalasiūno pabėgimo vadovaujanti prokurorė. Ji tikino, kad visos su šiuo bėgliu Lietuvoje siejamos vietos tikrinamos nuolat, t.y. jis intensyviai ieškomas ir toliau. O žinių iš kolegų užsienyje, kuriems yra išsiųsti A.Kalasiūno, greičiausiai gyvenančio ten su svetimais dokumentais, pirštų atspaudai, deja, nėra. Be to, jo paiešką stabdo pandemija ir visi su ja susiję suvaržymai.

Šiuo metu laikinai nuo pareigų nušalintas Pravieniškių pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas po A.Kalasiūno pabėgimo tikino, kad jį surasti – tik laiko klausimas. Tačiau vėliau ėmė teisintis, kad situacija esą tapo sudėtingesnė ir dėl to, jog niekada anksčiau tokiems atvejams žiniasklaida neskyrė tiek dėmesio.

Nušalintas tik dabar

Kaip jau pranešta, D.Sušinskas su dviem savo pavaldiniais buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, kai gegužės 14-osios naktį išlaužę vieną lango grotų strypą ir pralindę pro siaurą tarpą iš jo vadovaujamos įkalinimo įstaigos pabėgo du nuteistieji – Rolandas Kazakevičius ir Egidijus Žilinskas. Pastarasis buvo sulaikytas kitą dieną po Pravieniškių pataisos namų vadovybės laikino nušalinimo – Kaune, iš kurio yra kilęs, o R.Kazakevičius – dar po dienos Pakruojo rajone.

Po šio skandalingo pabėgimo teisintasi, kad po prieš keletą metų pagal norvegų projektą atliktos Pravieniškių pataisos namų renovacijos jų teritorija šiuo metu stebima ne iš bokštelių, o per vaizdo kameras. Ir esą pastebėjus per jas bėglius, jau lipančius per tvorą, dar bandyta juos sulaikyti, bet pagal dabartinius įstatymus naudoti ginklus prieš bėgančius kalinius draudžiama.

"Kauno dienos" žiniomis, dėl šio pabėgimo pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, planuojama baigti jau artimiausiu metu. Šią bylą ketinama perduoti teismui pagreitinto proceso tvarka.

Kol ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, sklando versija, kad šis pabėgimas siejamas su R.Kazakevičiui už žmogžudystę gresiančia bausme, kurios jis bandė tokiu būdu išvengti. O dėl kompanijos su juo pabėgo ir tąnakt kartu su juo dvivietėje drausmės grupės patalpoje buvęs E.Žilinskas.

R.Kazakevičių ir E.Žilinską, po kurių pabėgimo laikinai nuo pareigų nušalinta Pravieniškių pataisos namų vadovybė, ketinama teisti pagreitinto proceso tvarka. (Kalėjimų departamento nuotr.)

Kalėjimų departamentas po šio skandalingo pabėgimo galėjo pateikti tik tokią panašių atvejų statistiką: 2020-aisiais buvo vienas pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir bandymas pabėgti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, paėmus įkaite jo pareigūnę. Kaip jau rašyta, šis iki gyvos galvos nuteistas kalinys, perkeltas čia uždarius Lukiškes, buvo sulaikytas vos išėjęs pro Šiaulių tardymo izoliatoriaus vartus ir paleidęs įkaite paimtą pareigūnę. Šiais metais kol kas buvo tik vienas jau minėtas praėjusios savaitės pabėgimas iš Pravieniškių pataisos namų.

Dabartinė Kalėjimų departamento vadovybė teigia, kad informacijos apie pabėgimus iš šalies įkalinimo įstaigų nuo 2010-ųjų iki 2019-ųjų rugsėjo, kai iš Pravieniškių pataisos namų, perlipęs tvorą, pabėgo vienas kalinys, kuris vėliau buvo sugautas, nerado.