Kauno klinikinės ligoninės slaugytojos 56 metų Valdarezos Beleškienės byloje liudiję medikai prasitarė apie galimai netinkamą ligoninės darbo organizavimą.

Penktadienį Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje liudijo asmenys, kurios tiesiogiai nedalyvavo Domo Drėzo gydyme, o vėliau mažylio gaivinime. Tačiau jų parodymai buvo svarbūs siekiant išsiaiškinti visas galimas netyčinės žmogžudystės priežastis.

Tragedija Kauno klinikinėje ligoninėje įvyko 2012 metų balandžio 6 dieną. V. Beleškienei suleidus vaistus į veną Gastroenterologijos skyriuje gulėjusiam 11 mėnesių D.Drėzui, kūdikį ištiko klinikinė mirtis. Medikams jo išgelbėti nepavyko.

Tuo metu slaugytoja dirbusi V. Beleškienė kaltinama supainiojusi vaistus – teisėsauga surinko įrodymus, jog slaugytoja vietoj paskirto gliukozės tirpalo mažyliui į veną suleido mirtiną kalio injekciją. Teismo medicinos ekspertai dar pernai lapkritį patvirtino, jog Domo širdis sustojo suleidus kalį, tačiau ligoninės administracija tai neigia.

Teisme šiandien liudijusi slaugos specialistė Gražvydė Masiliūnienė tvirtino, kad neįmanoma supainioti kalio ir gliukozės preparatų. „Jų visiškai skirtingos pakuotės, todėl nesumaišytum net apčiuopomis“, – aiškino 30 metų darbo patirtį turinti slaugytoja.

Tačiau ji pripažino apie galimai buvusią nepakankamą vidaus kontrolę. Slaugytoja ruošdama vaistus pacientams turi tris kartus garsiai perskaityti, kokį preparatą įtraukė į švirkštą. Tačiau tuo metu ligoninėje nebuvo privaloma, kad vaistų paruošimo momentu procedūriniame kabinete būtų dvi slaugytojos ir vienos skaitomą preparato pavadinimą fiksuotų antroji slaugytoja.

Posėdžio metu dar bandyta aiškintis, kokiomis aplinkybėmis galėjo prapulti švirkštai, kuriuos V. Beleškienė naudojo leidžiant vaistus D. Drėzai. Teisėsaugai jų taip ir nepasisekė rasti. Pagal deklaruojamą ligoninės tvarką, naudotos atliekos buvo išvežtos tik po kelių dienų, tačiau švirkštai mįslingai dingo.

Tuo tarpu teisme liudijusi Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Rita Banevičienė patvirtino ikiteisminio tyrimo metu sakytus savo pastebėjimus, kad šiukšlių dėžė procedūriniame tą patį vakarą po nelaimės buvo tuščia.

Dėl vidinių ligoninės nesutarimų R. Banevičienė buvo nušalinta nuo pareigų, o sugrąžinta po trijų mėnesių. Ji atkreipė dėmesį, kad vaikų skyriuje kalis tebebuvo toje pačioje lentynoje, kaip ir D. Drėzos tragedijos laiku. Dabar kalio skyriuje nebėra.

R. Banevičienė leido suprasti, kad apie įvykusią nelaimę ligoninėje kalbėta nenoriai – to esą siekė tuometiniai ligoninės vadovai. Paskirta komisijos pirmininke šiai nelaimei ištirti, R. Banevičienė stebėjosi, kad apklausiami medikai apie nelaimę porino tarsi išmoktą tekstą. Komisijoje nebuvo vaikų kardiologo, kurio vertinimai šiame tyrime galėjo būti itin svarbūs. Ligoninės komisija konsultavosi tik su suaugusiųjų kardiologu.

Medikė neabejojo, kad ligoninės personalas turėjo padėti policijai, atliekančiai tyrimą, tačiau šito nedarė.

Kitas teismo posėdis numatytas lapkričio 4 dieną. Planuojama toliau tęsti liudytojų apklausą.

V. Beleškienė kaltinama neatsargiu mažamečio gyvybės atėmimu, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, ir tarnybos pareigų neatlikimu. Griežčiausia jai gresianti bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.