Makabriška Kleboniškio paslaptis: budeliai vaikiškais veidais malonės neišsiverkė

Lemtinga žudikų klaida

Kaip jau rašyta, Kleboniškio miške užkasto Žilvino V., kurio tyčiniu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų kankinant ar kitaip itin žiauriai buvo kaltinami teisiamieji, palaikai buvo aptikti tik po aštuonių mėnesių. O velionio asmenybė nustatyta, aptikus džinsų, išsilaikiusių geriau už palaikus, kišenėje banko kortelę, išduotą jo vardu, kurios nerado žudikai.

Šių paieška buvo sudėtingesnė ir užtruko daugiau kaip metus.

Prieš teismą iš pradžių stojo tik vienas iš jų – T.Vaicenavičius, kuriam per jo aukai lemtingas 2016-ųjų Kūčias tebuvo devyniolika. Jo bendrininkas A.Subačius tada buvo dvidešimtmetis.

Bylon sugulusių įvykių išvakarėse A.Subačius buvo pas Žilviną V., kuriam tada buvo 26-eri, svečiuose. Ir nors šio išsinuomotame bute tada buvo ir daugiau svečių, kitą dieną išsiblaivęs ir pasigedęs mobiliojo ryšio telefono, A.Subačius nusprendė, kad jį apvogė būtent užstalės šeimininkas. Nors Žilvinas V. niekada nebuvo teistas. O pats A.Subačius – ne tik už daugybę vagysčių, bet ir už turto suniokojimą.

Mįslingas šešiolikmetės vaidmuo

Pamokyti esą apsivogusį Žilviną V. nuspręsta Kūčių vakarą. Nors šis po tos triukšmingos užstalės ir taip jau buvo nubaustas – išsinuomoto buto šeimininkas artėjant šventėms išvarė jį į gatvę.

Tačiau tada jį priglaudė draugas, kaip paaiškėjo per T.Vaicenavičiaus teisme duotus parodymus, pats ir pranešęs, kad A.Subačiaus ieškomas Žilvinas V. yra jo bute viename P.Lukšio gatvės daugiaaukštyje.

A.Subačius išsikvietė iš ten Žilviną V. pokalbiui į kiemą. Ir daugiau niekas jo nebematė.

Tą Kūčių vakarą Žilvinui V. surengtoje egzekucijoje be teisiamųjų dalyvavo ir du šešiolikmečiai. Viena iš jų buvo T.Vaicenavičiaus mergina.

Tiesa, minėti nepilnamečiai buvo tik šio šiurpaus nusikaltimo liudytojais.

Duodamas parodymus teisme, T.Vaicenavičius teigė, kad prisidėjęs prie prieš Žilviną V. smurtaujančio A.Subačiaus, jog minėtos šešiolikmetės akyse neatrodytų prasčiau už jį. Nes išvakarėse jiedu su savo mergina buvo susipykę, dėl to, kad ši buvo kartu su A.Subačiumi svečiuose pas Žilviną V.

„Bijojau, kad ji mane dabar gali palikti. Be to, pasitikėjau A.Subačiumi, kuris tikino, kad ketina tik pagąsdinti jo telefoną pavogusį Žilviną, jog šis jį grąžintų“, – tikino T.Vaicenavičius.

Tomas Vaicenavičius/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Šokiruojanti išpažintis

Tačiau pradėjęs pasakoti, kas buvo po to, kai jie rado Žilviną V., T.Vaicenavičius jau buvo linkęs daugiau minėti, ką darė A.Subačius „iš pykčio perkreiptu veidu“.

Esą šis ne tik pirmasis pradėjęs mušti Žilviną V., nenustojusį neigti, kad ne jis pavogė telefoną. Bet ir murkdęs Žilviną V. baloje bei spardęs į galvą ir net ant jos šokinėjęs, kol auka prarado sąmonę.

Tačiau T.Vaicenavičius prisipažino ir pats daužęs Žilviną V. – prie konteinerio rastu mediniu durų apvadu, kol šis nuo smūgių lūžo. Be to, esant vos keliems laipsniams šilumos, dar liepęs A.Subačiaus nuolat mušamai ir spardomai aukai nusiauti batus. „Nežinau, kas man tada užėjo“, – toks buvo T.Vaicenavičiaus pasiaiškinimas.

Be to, jis teigė, kad jiedu su A.Subačiumi manę, kad Žilvinas V., kurį jie paliko miške išrengtą ir basą, galų gale atsigaus ir pareis namo. Tačiau grįžę į įvykio vietą po dviejų dienų, rado jį susirietusį į kamuolį ir prišalusį prie žemės.

Dėl to, slepiant jo palaikus, tesugebėta iškasti vos apie 60 cm gylio duobę, todėl nužudytojo kūną dar teko apmėtyti pagaliais.

Atsirado dvi nukentėjusiosios

Apie tai, kad iš tikrųjų Žilvinas V. buvo nekaltas dėl dingusio A.Subačiaus telefono, T.Vaicenavičius prisipažino sužinojęs vėliau. Kai dingęs telefonas buvo rastas. Ir paaiškėjo, kad A.Subačius, būdamas gerokai įkaušęs, tiesiog jį pametė.

Žilvino V. mama prašė iš sūnaus žudikų 29 tūkst. eurų moralinio atlygio, nes tiek dabar jam būtų metų. Žilvino V. sesuo – 50 tūkst. eurų.

„Tai buvo mano vienintelis brolis“, – grindė savo ieškinio dydį Žilvino V. sesuo, prisipažinusi, kad paskutinį kartą buvo prie jo kapo, ant kurio iki šiol nėra paminklo, pernai.

Nužudytojo mama teigė paskutinį kartą mačiusi sūnų prieš keturis metus iki tragedijos – kai jis, susipykęs su močiute, išėjo iš namų, į kuriuos grįžo iš vaikų globos namų sulaukęs pilnametystės. Ten jis buvo nuo vienuolikos metų – esą dėl blogo elgesio.

Kaip ir duktė, Žilvino V. mama prisipažino maniusi, kad jis išvykęs dirbti į užsienį. Esą taip sakė paskambinęs vos kartą per tuos ketverius metus bei rašęs apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ – bendriems savo ir sesers draugams. Nors yra pagrindo įtarti, kad jis visą tą laiką buvo Kaune ir nelabai norėjo bendrauti su artimaisiais.

Tradicinė taktika

Žilvino V. palaikai atsitiktinai aptikti baigiantis 2017-ųjų vasarai. Nors jo paieška buvo paskelbta dar prieš pusmetį – kitą dieną po gimtadienio, kuris buvo vasarį.

Į policiją dėl vaikų globos namuose augusio Žilvino V. dingimo kreipėsi neoficiali jo globėja, greičiausiai bandžiusi jį pasveikinti su 27-uoju gimtadieniu, tačiau neradusi.

Įtariamieji Žilvino V. nužudymu buvo nustatyti tik 2018-ųjų rugsėjį.

Tačiau tada pavyko sulaikyti tik T.Vaicenavičių, kuris, kaip paaiškėjo, per tą laiką jau buvo spėjęs išgirsti ne vieną teismo nuosprendį.

A.Subačius, kuris taip pat po susidorojimo su Žilvinu V. dar buvo teistas, tuo metu buvo jau apie metus ieškomas kaip pasislėpęs nuo jam skirto 90 parų arešto už eilinę vagystę.

Jis buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje tik šiemet. Ir rugsėjį pargabentas į Lietuvą.

Sujungus dėl A.Subačiaus slapstymosi išskirtas jo ir T.Vaicenavičiaus bylas į vieną, Kauno apygardos teismas apklausė juo abu iš naujo.

T.Vaicenavičius ir vėl iš esmės pakartojo tą patį, ką teigė ir anksčiau.

Pripažino savo kaltę ir A.Subačius. Tačiau, buvę bendrininkai tradiciškai dėl pačių žiauriausių epizodų buvo linkę versti kaltę vienas kitam. Nors pargabenus A.Subačių į Lietuvą, šis teigė, kad viską pripažįsta. Tačiau dėl girtumo nusikaltimo metu pamenantis, kas tada buvo, kaip per miglą.

Audrius Subačius/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Siūlė vienodas bausmes

Pagal pareikštą kaltinimą T.Vaicenavičiui, kuriam šiandien – 22-eji, ir metais vyresniam A.Subačiui grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Prokuroras Vytautas Gataveckas, atsižvelgdamas į tai, kad abu prisipažįsta ir buvo bylon sugulusių įvykių metu labai jauno amžiaus, pasiūlė abu įkalinti dvylikai metų. “Nesvarbu, kuris kiek sudavė smūgių ir kur. Nes abu neneigė smūgiavę į galvą. O tai rodo, kad jiems buvo priimtinas bet koks finalas“, –argumentavo siūlomos bausmės dydį V.Gataveckas.

Tačiau, anot A.Subačiaus advokato Alberto Romualdo Gidros, teismas turėtų atsižvelgti, kad pagrindinius veiksmus atliko T.Vaicenavičius, o jo ginamasis tik „kažkaip prisidėjo“. Todėl šiam siūloma bausmė yra per rūsti. Juolab, kad, kaip teigė vienas iš nepilnamečių liudytojų, Žilvinas V. net nebandė bėgti ar priešintis. Tik verkė.

Be to, anot A.R.Gidros, jo ginamasis po bylon sugulusių įvykių net žudėsi. Ir slapstėsi esą dėl to, kad labai bijo kalėjimo. O, stojęs prieš teismą, jis ne tik prisipažino, bet ir atsiprašė Žilvino V. artimųjų. Nors šio mama geriausiu atveju tėra jo gimdytoja. Ir teismas turėtų kritiškai įvertinti tiek jos, tiek Žilvino V. sesers ieškinius.

Ausį rėžiančios gražbylystės

T.Vaicenavičiaus advokatas R.Girdziušas taip pat teigė, kad ne jo ginamasis buvo pagrindinis veikėjas, nes ne jo telefonas buvo dingęs.

Be to, anot R.Girdziušo, nėra jokių įrodymų, kad Žilvinas V. buvo nužudytas itin žiauriai, nes dėl jo palaikų būklės nenustatyta ne tik jo mirties priežastis, bet ir kada tiksliai padaryti konstatuoti sužalojimai, kurie galėjo atsirasti ir dėl šalčio poveikio. Lygiai taip pat juos pirmieji galėjo aptikti ir miško žvėrys.

Buvo linkęs ginčytis R.Girdžiušas ir dėl nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių. „Vaicenavičius tokių sumų nėra net sapnavęs. O teismas turi atsižvelgti ir į kaltinamojo interesus!“, – teigė R.Girdziušas, prašęs atsižvelgti ir į tai, kad jo ginamasis bylon sugulusių įvykių metu dar nebuvo pakankamai brandaus amžiaus – vos prieš metus ir keturis mėnesius jam tebuvo suėję aštuoniolika. Nors čia pat pripažino, kad prokuroras paprašė labai žmogiškos bausmės nužudymo byloje.

Patys teisiamieji, suteikus jiems teisę į paskutinį žodį, teigė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, ir norėtų dar kartą atsiprašyti.

„Sutinku ir su pareikštais ieškiniais“, – net buvo linkęs polemizuoti su savo advokatu A.Subačius. O T.Vaicenavičius, po bylon sugulusių įvykių užsidirbęs dar du teistumus ir ne vieną administracinę nuobaudą, buvo linkęs tikinti teismą, kad atlikęs bausmę, galų gale eis dirbti ir pradės keistis.

Anksčiau galvojau už Vaicenavičiaus tekėti, bet dabar jau ne. Nors, mano žiniomis, jis turi ir kitų variantų.

Iškalbinga metamorfozė 

Bylą nagrinėjusi teisėjų Nerijaus Meilučio, Albino Antanaičio ir Giedriaus Endriukaičio kolegija skyrė T.Vaicenavičiui keturiolikos metų įkalinimą, o A.Subačiui – keturiolikos metų ir šešių mėnesių. T.y. daugiau, negu prašė prokuroras. Tačiau į skirtą bausmę įskaičiuoti vieneri metai ir beveik du mėnesiai, kuriuos T.Vaicenavičius jau praleido už grotų, laukdamas nuosprendžio. Į A.Subačiui skirtą bausmę įskaičiuoti tokie patys trys mėnesiai.

Anot nuosprendį paskelbusios teisėjų kolegijos pirmininko N.Meilučio, nuspręsta skirti griežtesnes bausmes, negu prašė prokuroras, atsižvelgiant į teisiamųjų kaltę sunkinančias aplinkybes. Abu nusikalto bendrininkų grupėje ir būdami neblaivūs. O A.Subačius nužudė Žilviną V. – jau būdamas ne kartą teistas, į ką neatkreipė dėmesio prokuroras. Todėl, anot N.Meilučio, jiems negalima buvo skirti mažesnių bausmių už grėsusį vidurkį.

Žilvino V. mamos bei sesers ieškiniai patenkinti tik iš dalies. Abiem priteista po 10 tūkst. eurų moralinio atlygio. „Konstatavome, kad velionio ir šių jo artimųjų ryšiai nebuvo ypatingai tamprūs. Tačiau mamos ir sesers patirtų išgyvenimų bei skausmo taip pat negalima paneigti“, – aiškino tokį kolegijos sprendimą jos pirmininkas N.Meilutis.

Patys nuteistieji buvo gerai nusiteikę ir belaukdami nuosprendžio, ir po jo. Ypač – T.Vaicenavičius, gyręsis savo advokatui, kad netrukus ves. Ir, kad metai, kuriuos praleis už grotų, nenueitų veltui, atidarys „vaikų fabrikėlį“. 

Netrukus paaiškėjo ir, kas taip pakeitė T.Vaicenavičių, kuris šį kartą priminė teismo narve nenustygstantį „erelį“. Nuosprendžio išklausyti atvyko ir dvi merginos. Viena iš jų po nuosprendžio portalui kauno.diena.lt prisipažino, kad yra ta buvusi šešiolikmetė nusikaltimo liudytoja. „Anksčiau galvojau už Vaicenavičiaus tekėti, bet dabar jau ne. Nors, mano žiniomis, jis turi ir kitų variantų“, – prisipažino po nuosprendžio dūmą traukusį mergina.