Ledai pajudėjo

Prieš kelias savaites prokuratūra paskelbė apie teisėsaugos pajėgų suduotą smūgį grupuotei, sistemingai sukčiavusiai visoje Lietuvoje. Sulaikyta dešimt įtariamųjų. Tarp jų – grupuotės smegenimis laikomas ir ketvirtos kartos bajoru prisistatantis Laimis Valinskas.

Tyrimo duomenimis, Marijampolės ir Vilkaviškio gyventojai viešojoje erdvėje skelbėsi apie bendrovių „Euro sprendimai“, „Sėkmingas prekybininkas“, „Autentika“ tariamai atliekamus statybos ir remonto darbus, nestandartinių baldų, durų gamybą ir pristatymą, kietojo kuro pardavimus.

Įtariamieji taip pat galimai sukčiavo pirkdami automobilius išsimokėtinai, prisidengdami minėtų įmonių ir kitų jų pačių įkurtų įmonių vardais. „Gramana“, „Jonseris“, „Mijorus“, „Ulstero“ – tai dar keli sulaikytų aferistų įkurtų įmonių pavadinimai.

Dar iki sulaikant įtariamuosius kelių nukentėjusiųjų interesams atstovaujanti Advokatų profesinė bendrija „Meidus ir Juzukonis“ kreipėsi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Kadangi nusikalstamos veikos yra kartotinės, daromos visoje Lietuvos teritorijoje ir nukentėjusiųjų yra daug, advokatai prašė sujungti visus ikiteisminius tyrimus į vieną.

Galbūt tik sutapimas, bet po šio kreipimosi ledai pajudėjo: pasipylė sulaikymai, kratos, o visi pradėti tyrimai ir nukentėjusiųjų prašymai siunčiami į Marijampolę. Po šio teisėsaugos smūgio grupuotei advokatų kontorą pasiekė ir pranešimas, kad Marijampolės teisėsaugininkai taps šio sisteminio nusikaltimo tyrimo centru ir aiškinsis įtariamųjų veiklos viražus.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio prašymu, teismas keturis įtariamuosius leido suimti dviem trims mėnesiams, likusiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

„Šiuo metu jau yra 45 nusikalstamos veikos, panašiai tiek ir nukentėjusiųjų. Gal tik kol kas ne visi pripažinti nukentėjusiais, nes ikiteisminiai tyrimai vis dar plaukia iš visos Lietuvos ir yra jungiami. Be to, situacija gali keistis, jei atsiras daugiau nukentėjusiųjų“, – prokuroras užsiminė tikintis, kad švelnesnes kardomąsias priemones gavę grupuotės nariai tęsti nusikalstamos veikos neturės galimybių.

Čia tik viena medalio pusė. Kita – tokių kaip aš yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje.

Reikalavo grynųjų

„Kauno diena“ mulkintojų gaujos veiklą pradėjo viešinti dar praėjusiais metais, kai į redakciją kreipėsi nuo bendrovės „Gramana“ tariamų stogdengių nukentėjęs R. K.

Aferistai su juo pasielgė akiplėšiškai ir gana tiesmukai. Prisistatę stogdengiais ir neva dalykiškai apžiūrėję namą, reikalavo avansu sumokėti grynaisiais 2 tūkst. eurų.

„Tiesiog spaudė. Sakiau, kad bankomatas išduoda ribotai, bet ragino važiuoti ir sakė, kad išduos be jokių problemų. Paėmiau iš bankomato grynaisiais 700 ir dar daviau 300 eurų, turėtų piniginėje. Tada ragino eiti į banko biurą. Aišku, specialistai grynųjų nedavė. Vakare pervedžiau jiems dar 1 000 eurų, bet tuo viskas ir pasibaigė. Žadėti darbai nepadaryti iki šiol ir dabar jau aišku, kad nebus padaryti“, – dar praėjusiais metais „Kauno dienai“ pasakojo vyras.

Netrukus panašių istorijų, susijusių su bendrove „Gramana“, atsirado ir daugiau. Jomis su „Kauno dienos“ redakcija dalijosi apgautieji, gyvenantys įvairiose šalies vietose, nes „Gramana“ savo skelbimus platino regioniniuose laikraščiuose.

„Kauno diena“ paviešino, kad į panašias istorijas įveliami ir automobilius norintys parduoti patiklesni žmonės, turėję reikalų su „Gramana“.

„Pareigūnų surinktais duomenimis, automobilių skelbimų svetainėse internete būdavo ieškoma tinkamų automobilių, pardavėjams siunčiami pasiūlymai parduoti juos išsimokėtinai. Įtariamieji prisistatydavo sėkmingai veikiančių bendrovių darbuotojais, nurodydami, kad jų veiklai skubiai reikalingi automobiliai, bet dėl vėluojančių klientų apmokėjimų jie negali iš karto sumokėti visos sumos ir prašoma transporto priemones parduoti išsimokėtinai. Taip įsigyti svetimi automobiliai dažniausiai tą pačią dieną už žymiai mažesnę kainą būdavo parduodami tretiesiems asmenims“, – toks gaujos veiklos modelis išdėstytas teisėsaugos pranešime.

Rūpestis: advokatas T. Meidus siekia, kad nukentėjusieji galėtų atsiimti automobilius. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apgautųjų daugėjo

Tačiau gaujos veiklos paveikslas teisėsaugai nušvito ne iš karto. Nukentėjusiųjų daugėjo ko ne geometrine progresija, o teisėsaugos rekomendacijos dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civiline tvarka varė apgautuosius į neviltį.

Anatolijus tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Telefonu paskambinęs vyras pasiūlė jį nupirkti. Anatolijus pasakojo, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs vyras sandoriui garantuoti 2,5 tūkst. eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.

Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami e. paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją.

Tačiau nei iki laiškuose nurodytos datos, nei iki šiol „Autentika“ su Anatolijumi neatsiskaitė.

„Čia tik viena medalio pusė. Kita – tokių kaip aš yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda. Veikia nukentėjusių nuo šių aferistų susirašinėjimas. Žmonės yra net radę savo jau parduotus automobilius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta“, – pasakojo Anatolijus.

Teisėsaugos rekomendacijos pinigus susigrąžinti civiline tvarka neapribojo sukčių veiklos, jie ir toliau laisvai veikė. Negana to, net ir kreipdamiesi civiline tvarka nukentėjusieji nieko nepeštų, nes sukčių registruotos įmonės neturi jokio turto ir realiai jokios veiklos nevykdo.

Įmonių registracijos adresas paprastai būna fiktyvus, nukentėjusiesiems užkertamos bet kokios galimybės išieškoti žalą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Įmonė, kurios vardu yra superkami automobiliai, galiausiai privedama prie bankroto. Be to, automobiliai įmonės vardu net nebūdavo registruojami ir už jų pardavimą gaunamos pajamos įmonės buhalterijoje neatsispindėjo.

Spąstai: į apgaulės tinklą buvo įveliami ir automobilius norintys parduoti patiklesni žmonės. Evaldo Šemioto nuotr.

Glumino neveiklumas

„Kauno diena“ publikacijose „Absurdas: aferistai gerai žinomi, bet policija jų neįveikia“, „Nematydama viso paveikslo policija gina aferistus?“ atkreipė dėmesį į apie patiklius žmones maustančios kompanijos smegenimis vadinamą L. Valinską.

Kartą jau teistas vyras, kaip spėjama, turi solidų užnugarį, kuriuo puikiai naudojasi.

Praėjusį birželį „Kauno diena“ kreipėsi į Policijos departamentą. Nejaugi policijos pareigūnai nemato, kad tos pačios bendrovės ir tie patys asmenys vykdo nusikalstamą veiką visoje Lietuvoje? Kodėl nesujungiami visų nukentėjusiųjų nuo įtariamų įmonių ir asmenų pareiškimai, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios atsakomybės ribose?

Policijos departamentas per keturias darbo dienas „Kauno dieną“ tesugebėjo informuoti tiek: „Asmenys policijos pareigūnams žinomi. Šiuo metu Kauno apskr. VPK atliekamas aplinkybių patikslinimas.“

Toks departamento atsakymas iš dalies patvirtino uždaroje feisbuko grupėje vykstančio nukentėjusiųjų nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ nuogąstavimus apie policijos neveiklumą, abejingumą, pareigūnų seniai pamirštą šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, teisinį nihilizmą, nusivylimą pareigūnais.

Nukentėjo ir pareigūnai

Prokuratūra „Kauno dienai“ patvirtino, kad tarp sulaikytų dešimties įtariamųjų yra ir L. Valinskas. Tarp nukentėjusių asmenų yra ir teisėsaugos pareigūnų.

Į klausimą, kodėl teisėsauga ilgai trypčiojo prieš sulaikydama įtariamuosius, Generalinės prokuratūros atstovė Milda Butkutė paaiškino: „Išaiškinant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, neretai sudėtinga atskirti sukčiavimo veikas ir civilinius santykius, kadangi būna sudaromos sutartys, nurodomi atsiskaitymo terminai, veikiama įmonių vardu ir pan.“

Dar viena detalė, kuri atskleidžia ne tik aferistų viražus, bet, greičiausiai, ir pirkėjų nesąžiningumą. Mat didžioji dalis automobilių iš nieko nenutuokiančių apie apgavystę pardavėjų būdavo nedelsiant parduodama už žymiai mažesnę kainą.

Tarkime, 14 tūkst. eurų vertės automobilį sukčiai parduodavo už 4 950 eurų, taip nepažeisdami nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, kuris numato, kad pagal sandorį atsiskaitant grynaisiais suma negali viršyti 5 tūkst. eurų, įskaitant ir dalinius atsiskaitymus.

Eksperimentinis pasiūlymas

Naivu būtų tikėti, kad gerokai brangesnį automobilį pigiai įsigijęs asmuo gali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Nors dalis iš nukentėjusiųjų nupirktų ir pigiai parduotų automobilių yra identifikuoti, tačiau automobiliai taip ir liko pigiai juos nusipirkusių asmenų rankose.

Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ advokatas Tomas Meidus kreipėsi į dabar tyrimui vadovaujantį prokurorą O. Martynaitį dėl automobilių, už kuriuos sukčiai neatsiskaitė, grąžinimą nukentėjusiesiems: „Kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta, nukentėjusieji galėtų būti paskirti tų automobilių saugotojais. Taip nukentėjusieji galėtų atsiimti automobilius, o tie, kurie gerokai didesnės vertės automobilius nusipirko už 5 tūkst. eurų, tegul kreipiasi civiline tvarka, kaip buvo siūloma nukentėjusiesiems.“

Teoriškai teisėsauga, grąžindama automobilius, atkurtų pasitikėjimą ja nukentėjusiųjų akyse, nes 14 tūkst. eurų vertės automobilį už 5 tūkst. įsigijęs asmuo neatrodo kaip sąžiningas pirkėjas. Beje, vienas iš tokių pirkėjų yra policijos pareigūnas, parodymuose patvirtinęs, kad mėnesį ieškojo tokio automobilio šeimai. Kiek keistai atrodo, kad kriminalinės policijos pareigūnui nekilo įtarimų dėl tokios mažos iš sukčių perkamo automobilio kainos.

Prisistato bajoru

Viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas L. Valinskas, pabrėžiant, kad šis asmuo pasitikėjimą sukelia savo nepriekaištinga laikysena, tvarkinga apranga ir įtaigiu kalbėjimu. 15min. dar 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.

Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai 28 metų L. Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.

Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.

Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.

2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.