Iš artimiausių giminių ir geriausių draugų buvęs Kauno kelių policininkas, jo tuometė žmona ir dukra pasiskolino beveik 6,5 mln. litų (1,88 mln. eurų) ir papustė padus į Didžiąją Britaniją. Londone visų pinigų staiga nebeliko – šeimai paskelbtas bankrotas.

Nepaaiškinamas pasitikėjimas

"Dabar, kai viską apgalvoju, nesuprantu, kaip jie sugebėjo mane tiek laiko kvailinti. Negaliu paaiškinti. Ir ne aš vienas. Visi likom apgauti", – pasakojo vienas iš daugybės nukentėjusiųjų (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Nuo Raimondo Šuopio, Lilijos Šuopienės ir Lauros Šuopytės nukentėjo ne jis vienintelis.

Kauniečio turimais duomenimis, bankrutuodami Šuopiai patys deklaravo, kad Lietuvoje esantiems žmonėms ir keturioms kredito įstaigoms skolingi apie 6,5 mln. litų (1,88 mln. eurų).

Anot šaltinio, vien per paskutinį pusmetį iki bankroto Šuopiai pasiskolino daugiau kaip 3 mln. litų (870 tūkst. eurų). Iš viso jų galimų aukų – apie keturiasdešimt, bet vienos į teisėsaugą kreipėsi privačia tvarka, kitos nusprendė teisybės visai neieškoti.

Į bylą, kurią nuo 2013 m. nagrinėja Kauno apylinkės teismas, sujungti 17 nukentėjusiųjų pareiškimai. Jų byloje pareikšti civiliniai ieškiniai viršija 4 mln. litų (1,16 mln. eurų).

Šioje istorijoje stebina ne tik finansinės apimtys, bet ir tai, kad tarp pasijutusių apmulkintais – ir giminės bei draugai, kurių šeimos daugybę metų bendravo su Šuopiais, kartu leisdavo atostogas. Įtariami aferistai kai kurių dabartinių kreditorių vaikų vestuvėse net piršliais yra buvę.

Manė gelbėjantys draugą

Iš pradžių dalį skolų Šuopiai grąžindavo. Po to vėl skolindavosi, kaip pasakojo byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Jų teigimu, kaip paaiškėjo vėliau, kuo toliau, tuo ilgesnis darėsi paskolinusiųjų ir pinigų neatgavusiųjų sąrašas.

Pinigų, pavyzdžiui, prireikdavo esą tik kelioms dienos, nežinia, tikram ar išgalvotam verslo sandoriui užbaigti, kai kada jų prašydavo paskolinti verslui plėtoti.

Net ir nesulaukdami paskolintų pinigų, investicijų grąžos, dauguma mulkinamųjų, kaip jie patys pasakojo, tikėjo draugo ir jo šeimos pažadais iki paskutinės akimirkos. "Paskutinį kartą jis man skambino prieš mėnesį iki jo bankroto paskelbimo. Pasisakė, kad skambina iš Londono. Vėl gavau pažadų porciją. Sakė, Lilytės brolis Edmukas, gyvenantis Londone, žada padėti. Viską tikrai susitvarkys ir su manimi tikrai atsiskaitys", – kalbėjo į "Kauno dieną" kreipęsis verslu ne vienus metus užsiimantis vyras, kartu su dar keliais nukentėjusiaisiais dalyvavęs ketvirtadienį vykusiame Šuopių teismo posėdyje.

Ne vienas Šuopių kreditorius, kaip užfiksuota byloje, ne tik tikėjo, kad pinigus atgaus, bet ir skolino dar daugiau, bandydami trijulei padėti išgyventi esą sunkų laikotarpį. Užgriuvusiais laikinais sunkumais arba generuojamais naujais planais R.Šuopys teisinosi, paklaustas, kodėl nevykdomos susitarimų sąlygos, tačiau vėliau nukentėjusiesiems tapo aišku, kad iš aplinkinių norėta išmelžti kuo daugiau pinigų ir kartu ruoštasi bankrotui.

"Maniau, padėsiu ištraukti iš balos žmogų. Draugas juk. Pinigus visada žadėjo atiduoti. O iš tikrųjų mane dar labiau įklampino manipuliuodamas pasitikėjimu", – skaudžia asmenine patirtimi dalijosi vienas pašnekovų.

Jis pasakojo bankui net mokėjęs įmokas už įkeistą Šuopių namą. "Bet galiausiai likau pats kaltas, nes noriu atgauti savo pinigus ir ieškau teisybės", – atsiduso vyras.

"Aš irgi skolinau gelbėdamas draugą. Pasakė, kad pinigų reikia, nes sudaužė automobilį, be to, reikia sumokėti likusią dalį už prekes. Įmokėtas avansas, juk gaila, jeigu jis dings. Tuos mano 50 tūkst. litų, kurie gal yra ir nedideli, palyginti su kitų nuostoliais, iš pradžių žadėjo grąžinti po 3–4 dienų. Pasakiau, kad palaukčiau ir mėnesį", – pasakojo dar kitas kaunietis. Jis pinigų nesulaukė iki šiol.

Daugumos draugų bičiulystė su R.Šuopiu tęsėsi iki 2011 m. kovo vidurio, kol iš Londono gavo laiškus. Juose buvo rašoma, kad bankrutuoja R.Šuopys, L.Šuopienė ir L.Šuopytė.

"Aš jokių laiškų negavau. Apie bankrotą sužinojau, kai kreipiausi pagalbos į skolų išieškojimo bendrovę", – papildė kitas tarp nukentėjusiųjų teismo posėdyje sėdėjęs kaunietis.

Automobilių verslas

Tai, kad Šuopiai gali būti skolingi daugeliui aplinkinių, niekas net neįtarė. Tam nebuvo jokio pagrindo. Ši šeima sudarė pavyzdingų ir pasiturinčių žmonių įspūdį: klestintis verslas, gražūs namai, vaišingi šeimininkai, prabangios kelionės.

Visa tai vyko R.Šuopiui tebedirbant Kauno kelių policijoje. Šeimos gerovės pagrindas buvo bendrovė "Lauralitus", kuri vertėsi automobilių verslu. Bendrovei oficialiai vadovavo L.Šuopytė.

"Lauralitus" Aleksote nuomojosi aikštelę, kurią kai kuriems pristatydavo kaip nuosavą. Joje pardavinėjo iš Vakarų Europos parvežtus naudotus automobilius, o visai senus ardydavo, pardavinėdavo jų dalis.

Nukentėjusieji pasakojo, kad verslo reikalus tvarkyti, pavyzdžiui, pasiskolinti pinigų R.Šuopys neretai atvažiuodavo ir vilkėdamas tarnybinę uniformą.

"Kauno dienos" pašnekovai pasakojo, kad verslo reikalus dažniausiai aptardavo su R.Šuopiu, bet visuomet dalyvaudavo ir abi Šuopių moterys.

Pasitikėjimo pridėdavo ir piniginę atverdavo ne tik pasiturinčios šeimos įspūdis ir su aplinkiniais palaikomi nuoširdūs, kaip atrodydavo, santykiai, bet ir tai, kad R.Šuopys reikalaudavo pasirašyti sutartis, be to, pats norėjo, kad ant paskolos sutarčių pasirašytų ne tik jis pats, bet ir jo mergikės, kaip jas vadindavo.

"Sakydavo: "Jeigu man kas nutiks, mergikės viską žinos ir atiduos tau. Bet jeigu man kas nutiks, turėsi jas ir prižiūrėti, vienoms joms juk bus sunku", – perpasakojo buvę R.Šuopio bendražygiai.

Ne vienas jų mano, kad didžioji manipuliatorė vis dėlto yra L.Šuopienė. "Šeimos galva ir visų reikalų strategas buvo motinėlė. O Šuopys su podukra, kurią įsivaikino, buvo kareivėliai, kurie atliko juodą darbą. Šuopys visada buvo labai draugiškas, nuoširdus. Bet nežinau, ar žadėdamas atiduoti, pats tuo tikėjo. Gal iš pradžių tikėjo?" – tikėjosi vienas pašnekovų.

Pozavo teisme

Šuopių trijulės pozicija teisme – neskolingi ir, be abejo, nekalti. R.Šuopys teisme išvydęs "Kauno dienos" fotografą neslėpė nepasitenkinimo, bet elgėsi kukliai.

L.Šuopienė su dukra prieš fotoaparatą jautėsi kur kas drąsiau. "Ar aš graži?" – klausė fotografo.

Kai "Kauno dienos" korespondentė L.Šuopienės paklausė, ką ši mano apie bylą, moteris mandagiai atsakė negalinti kalbėti be advokatės. Nuėjusi su ja pasitarti grįžo kitokios nuotaikos.

"Neturiu ką kalbėti. Tegul jis kalba – yra labai iškalbingas", – sprukdama iš teismo salės pagiežingai patarė kreiptis į vieną nukentėjusiųjų L.Šuopienė.

Atrodo, kad Šuopiai laikosi neigimo ir bylos vilkinimo taktikos. "R.Šuopys yra pareiškęs, kad aš pats paprašiau, jog jis pasirašytų paskolos sutartis. Koks, atsiprašant, kvailys rašytųsi ant kelių šimtų tūkstančių litų paskolos? Kam man reikėtų to prašyti? Taip pat aiškino, kad kai kuriems kitiems atidavęs ne tik skolas, bet ir dar daugiau, nei iš jų skolinosi", – R.Šuopio pareiškimais stebėjosi vienas iš daugybės nukentėjusiųjų.

Apmulkintieji piktinosi ne tik Šuopių pasiteisinimais, bet ir kaltino svetimų pinigų švaistymu prieš pat jų akis. "Jie visi trys pasisamdė po advokatą. Bepigu už prisivogtus pinigus kiekvienam asmeninį teisininką samdytis", – karčiai pastebėjo vienas vyras.

Neįvykę teismo posėdžiai, kurių yra daugybė, vargina nukentėjusiuosius ir teismą, bet ne kaltinamuosius. Neįvyko ir paskutinysis posėdis – šį ketvirtadienį.

Į posėdį šįkart neatvyko R.Šuopio advokatas, nes teismas  neapsižiūrėjęs neišsiuntė jam pranešimo apie posėdžio datą ir laiką. R.Šuopys pasidalyti šia informacja su savo gynėju iniciatyvos neparodė, nes tai daryti jam neprivaloma.

Du nukentėjusieji mirė

Visiems trims Šuopiams pareikšti kaltinimai sukčiavimu, o R.Šuopiui – dar ir kaltinimai dokumentų klastojimu. Už sukčiavimą stambiu mastu numatoma iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bylą kuruojanti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė neslėpė, kad byla ne iš lengvųjų.

"Byla visų pirma yra sudėtinga dėl didelio inkriminuojamų galimų nusikaltimų kiekio, dėl to, kad nagrinėjami seni įvykiai, proceso dalyviai sunkiai ir ne visada tiksliai dėsto senų įvykių aplinkybes, tuo lengva pasinaudoti gynybos tikslams, įnešti į bylą abejonę. Du asmenys byloje pripažinti nukentėjusiais, šiandien jau yra mirę, teisme jų apklausti nespėta, toliau procese dalyvauja jų šeimos nariai, tas, be abejo, taip pat apsunkina sklandžią nagrinėjimo eigą", – teigė prokurorė.

Bankrutuoti bus lengviau

Fizinių asmenų bankroto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ar individualią veiklą vykdančio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, per ilgesnį nei 2 metų laikotarpį nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d., šia galimybe pasinaudojo apie 700 asmenų.

Dabar dažnai Lietuvos piliečiai bankrutuoja Airijoje ir Latvijoje, kur bankrotas trunka 3–3,5 metų, todėl išauga kreditorių išlaidos, mažėja jų galimybės atgauti skolas. Jungtinėje Karalystėje šis laikas yra 1 metai, Estijoje – 5 metai, Čekijoje – nuo 5 iki 10 metų.

Anot Ūkio ministerijos, Lietuvoje vidutinė gyventojų bankroto trukmė dabar siekia 4,7 metų, o daugiausia atvejų (94,1 proc.) – 4–5 metus, 1,2 proc. – nuo 1 iki 2 metų, o 4,7 proc. – iki 1 metų.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, per pirmąjį šių metų pusmetį iškelta 13 proc. daugiau bylų nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis aktyviau naudojasi galimybe bankrutuoti.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimams, kurių vienas esminių – siekis sutrumpinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę iki trejų metų, vietoje penkių.

Atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo problemas, taip pat siūloma tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais.

Šie pakeitimai sudarytų galimybę išvengti skirtingos įstatymo taikymo praktikos, papildomų teisminių ginčų, nes būtų aiškiau apibrėžti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nutraukimo pagrindai, būtų užtikrinamas teisinio aiškumo principo įgyvendinimas.

Galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims buvo sudaryta 2012 m. gegužės 10 d. priėmus naują Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą.

Šaltinis: Ūkio ministerija