- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neteisėto praturtėjimo įstatymas skaičiuoja devintus gyvavimo metus. Deja, gausiomis sėkmės istorijomis, kad koks nors stambios korupcijos dalyvis būtų netekęs savo turto, teisėsauga pasigirti negali.
Apie tai, kodėl neteisėto praturtėjimo teisės norma vis dar netampa tramdomaisiais marškiniais, "Kauno diena" kalbasi su Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru Dariumi Valkavičiumi.
– Praėjusiais metais Kauno apygardos prokuratūra vos du ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo baigė kaltinamuoju aktu. Dvylika tyrimų buvo nutraukti. Kaip paaiškintumėte tokį santykį?
– Šiose bylose nedarome jokių išimčių ir taikome bendrąsias kriminalistikos taisykles. Ten, kaip žinia, jau atsiranda nekaltumo prezumpcija. Įtariamasis turi teisę tylėti, atsisakyti duoti parodymus teisme. Iš esmės pareigūnai turi surinkti duomenis, kad turtas tikrai neteisėtai įgytas. Kai taikome tas standartines procedūras, procesai tampa ilgi, o duomenis surinkti gana sudėtinga. Bet aš norėčiau kalbėti ir apie gerus dalykus, kurie ne visada išgirstami.
D.Valkavičius pripažįsta, kad kai kuriuos nusikaltimus darantys per mažai rizikuoja.
– O tokių yra?
– Praėjusių metų pabaigoje darėme analizę apie tai, kiek kartų prokurorai taikė nuosavybės teisių apribojimą baudžiamajame procese. Suma įspūdinga. Metų gale turto buvo apribota už beveik 4 mln. eurų. Toliau jau teisminiame procese bus žiūrima, ar taikyti turto konfiskavimą, ar išplėstinį turto konfiskavimą, ar į tas sumas nukreipti civilinius ieškinius. Ši suma, manyčiau, amortizuoja situaciją su neteisėto praturtėjimo bylomis.
Dar. Šiemet įsiteisėjo pirmasis nuosprendis, kuriame teisėjas pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą. Išplėstinis turto konfiskavimas taip pat yra įrankis, kai ieškoma turto ir galimybės jį konfiskuoti bei perduoti į valstybės biudžetą. Pas kaltinamąjį per kratas rasta per 23 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Jie konfiskuoti ir perduoti valstybei, taip pat konfiskuotos ir akcizinės prekės, paskirta bauda.
Dar vienas pavyzdys. Valstybės biudžetą turėtų papildyti ir bešeimininkiais paskelbti beveik 3 mln. eurų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą šiems pinigams buvo taikytas areštas. Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, prokuroras pasisakė, kad jam kyla abejonė, kieno tie pinigai, todėl jie turi būti perduoti valstybei.
Jei vieną dieną lėšos iš šešėlio atsidurtų valstybės biudžete, gal gyventume kaip Šveicarijoje.
– Tačiau jūs kalbate ne apie neteisėtą praturtėjimą.
– Noriu pademonstruoti, kad neteisėtas praturtėjimas tėra vienas iš teisėsaugos priemonių.
– Rekomenduojate nesureikšminti neteisėto praturtėjimo straipsnio?
– Iš esmės taip. Žinoma, jei jis būtų taikomas plačiau, rezultatas būtų geresnis. Tačiau bet kokiu atveju įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo vertinčiau kaip vieną iš teisėsaugos priemonių. Visada proceso metu dedame didžiules pastangas surasti turtą, pritaikyti apsaugą ir tada jau žiūrėti, kaip tą turtą perduoti valstybei ar žmonėms, kurie patyrė žalą.
Be to, vadovaujamės nauja generalinio prokuroro rekomendacija dėl turto tyrimo. Joje nepaliekama galimybės jo neatlikti. Generalinis prokuroras įpareigoja atlikti turto tyrimą, išsiaiškinti to turto kilmę ir išspręsti jo konfiskavimo klausimą. Tiems, kurie daro nusikaltimus, turime parodyti, kad tokius nusikaltimus neapsimoka daryti.
– Vis tik, neteisėto praturtėjimo įstatymas buvo priimtas audringai, vėliau laukta Konstitucinio teismo išaiškinimo ir, žmogiškai žiūrint, tam tikros situacijos, kai niekur nedirbantys, iš pašalpų gyvenantys žmonės užgyvena solidžius turtus ir šis įstatymas nesuveikia, visuomenei atrodo nenormalu.
– Visuomenė turėjo didelių lūkesčių. Pareigūnai taip pat vylėsi, kad bus lengviau neteisėtai užgyventą turtą paimti ir perduoti valstybei. Tačiau aš grįžtų prie to, kad kiekvienas pilietis, kad ir koks jis būtų, turi savo teises ir baudžiamajame procese jos labai svarbios. Tada kyla problema, kiek ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, mūsų socialiniai partneriai – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), geba surinkti informacijos apie konkretaus piliečio turtą ir įvertinti tuo aspektu, kad teisme būtų galima pasakyti: šito turto kilmė neaiški ir mes galėtume inicijuoti baudžiamąją atsakomybę dėl neteisėto praturtėjimo. Tad pagrindinė problema – gebėjimas surinkti duomenis.
Ne visais atvejai pavyksta paneigti įtariamųjų pateiktus duomenis, todėl kai kuriuos tyrimus tenka nutraukti.
Pareigūnai veikdami pagal klasikinį modelį, rinkdami duomenis vadovaujasi baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis taisyklėmis. Tie, kurie daro nusikaltimus, veikia be taisyklių. Jie gali meluoti apie turto kilmę, teikti neaiškios kilmės raštelius neva pagrindžiančius turto kilmę. Ten ribų nėra. Pareigūnai vadovaudamiesi įstatymu turi paneigti šias aplinkybes. Reikia pripažinti, kad ne visais atvejais pavyksta paneigti tuos įtariamųjų pateiktus duomenis, todėl kai kuriuos tyrimus tenka nutraukti.
Taip, visi laukė ne tik paties įstatymo, bet ir Konstitucinio teismo išaiškinimo, kuris nieko nepagadino.
– Bet ir nieko nepagerino?
– Santykinai, taip. Tačiau laukiame ir civilinio neteisėto praturtėjimo įstatymo. Diskusija Seime dėl to vyksta ir, manau, bus supaprastinta neteisėto praturtėjimo įrodinėjimo tvarka. Baudžiamajame kontekste sudėtinga įrodyti neteisėtą turto kilmę, o civiline prasme būtų paprasčiau. Tačiau ten susidursime su žmogaus teisių problema.
– Neteisėto praturtėjimo įstatymas dar kai kurių priskiriamas prie "mirusių teisės normų". Sėkmės istorijų dėl neteisėto praturtėjimo kol kas negausu.
– Nedaug. Tačiau visais atvejai tokiose bylose VMI atlieka mokestinį patikrinimą. Jeigu prokurorai mato, kad žmogus turi turto, matome, kad nesumokėjo mokesčių, garantuoju, kad visais atvejais VMI suskaičiuoja nesumokėtus mokesčius ir net jei žmogus dėl galimo neteisėto praturtėjimo nepatraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nekonfiskuojamas jo turtas, mokesčius po tyrimų sumoka.
Deja, šiandien dar yra taip, kad kai kuriuos nusikaltimus vis dar apsimoka daryti. Matome, kas vyksta aplinkui, – šešėlinė ekonomika, akcizinių prekių vežimas, kontrabanda – tos neteisėtos veiklos neša didelį pelną. Tai akivaizdu išėjus į gatvę, pasižiūrėjus į automobilius, namus. Visi tai supranta. Problema – rasti gebėjimų įrodyti tokio turto neteisėtumą. Jei vieną dieną lėšos iš šešėlio atsidurtų valstybės biudžete, gal gyventume kaip Šveicarijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dukters pagalbos šauksmas: padėkite surasti mamą!
Užvakar Kaune iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo garbingo amžiaus moteris – 1949 metais gimusi Zita Ramanauskienė. ...
-
Prieš teismą stojo Panemunės tiltą apgriovusi užsienietė: ryšį su Ukraina sutrikdė sprogimas?33
Kauno apylinkės teismui trečiadienį pagaliau pavyko atversti Ukrainos pilietės Katerynos Yushko, išgarsėjusios po to, kai, būdama neblaivi, prieš pusmetį visureigiu taranavo Panemunės tiltą, bylą. Po užsitęsusių slėpynių ji prisiju...
-
Išpuolis Laisvės alėjoje: teismas netenkino kai kurių nukentėjusiųjų prašymų2
Užpuolimo Laisvės alėjoje bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismas netenkino nukentėjusiųjų T. P. ir Ž. A. prašymų dėl nukentėjusiųjų statuso jiems panaikinimo. ...
-
Dėl buto dezinfekcijos sunegalavus tėvams ir kūdikiui – nemalonumai įmonei1
Jonavoje šeima, auginanti vos mėnesio kūdikį, bute pajuto nemalonų kvapą. Vyrui pradėjus sunkiai kvėpuoti, kosėti, šeima išsikvietė medikus. Atvykę gelbėti vyro apsinuodijo ir patys medikai. ...
-
Elektra mirtinai sužalojo darbuotoją: įmonės darbų vadovui – teismo verdiktas8
Kauno apylinkės teismas kaltu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, kurie lėmė darbuotojo mirtį, pripažino bendrovės „Elektros automatika“ darbų vadovą, jam skirta bauda, priteisti civiliniai ieškiniai. ...
-
G. Filipavičius neskundė jam pratęsto suėmimo10
Vaiko pagrobimu Kaune įtariamas Gediminas Filipavičius neskundė teismo nutarties trims mėnesiams pratęsti jo suėmimą. ...
-
Pažintis internete baigėsi kraupiai: žudikai pripažinti pavojingais recidyvistais20
Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį Egidijui Karinauskui ir Nerijui Narimovui, kaltintiems dėl įsivaizduojamų aukos pinigų pasmaugę į spąstus įviliotą verslininką. Su šiuo, nieko neįtarusiu apie jų kriminalines uodegas, jie susipa...
-
Pakaunės įmonėje – gaisras: viskas baigėsi dar palyginus laimingai5
Kaune rajone antradienio naktį kilo gaisras įmonės „Nordėja“ gamyklinėse patalpose, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...
-
Sukčiams gresia rimti nemalonumai: melagingai pardavinėtas garažas, pasisavinta virš 26 tūkst. eurų
Du gyventojai iš Kauno sulaukė įtarimų dėl sukčiavimo siekiant melagingai parduoti garažą. Pasisavinta daugiau nei 26 tūkst. eurų. ...