Buvo praradęs atmintį

Kaip jau rašyta, asmenys su tokiomis biografijomis, bylą teismui rengusių teisėsaugininkų duomenimis, įvedinėjo 2021-ųjų vasarą savo tvarką pačiame Kauno centre.

Apie šį išpuolį, kuris buvo vienas garsiausių tos vasaros nusikaltimų Kaune, miesto specialiosioms tarnyboms buvo pranešta liepos 17-osios ryte – apie 7 valandą. Maždaug tokiu laiku ieškoti pagalbos į „Akropolio“ prieigas atėjo 56-erių metų benamis Algimantas Š., nakvodavęs tuo metu Nemuno saloje ir nukentėjęs per konfliktą, kas turi pirmumo teisę miegoti palapinėje, stovėjusioje tada šioje saloje – prie pėsčiųjų tilto, vedančio į „Žalgirio“ areną.

Tą šeštadienio rytą greitosios medikams pristačius šį benamį į Kauno klinikas, jam nustatytas ne tik 1,59 prom. girtumas, bet ir galvos, krūtinės ląstos bei dubens srities sumušimai ir paviršiniai galvos, kaklo, peties bei rankos nudegimai. Nors jo dukterų tada darytose nuotraukose mobiliuoju telefonu atpažinti jį iš veido dėl nudegimų buvo neįmanoma.

Iš pradžių policijai, aplankiusiai Algimantą Š. Klinikose, jis teigė, kad tapo septynių asmenų auka. Tačiau apklausus nukentėjusįjį pakartotinai – jau išrašytą iš šios gydymo įstaigos ir blaivų, jis savo skriaudiku įvardijo vieną asmenį. Tada Algimantas Š. jau pasakojo, kad iš pradžių parkrito nuo šio užpuoliko spyrio į veidą ir trumpam prarado sąmonę. O atsigavęs, dar jautė smūgius į šoną bei rankas. Po to pajuto karštį nugaroje. O besiverčiant – ir kažkokio skysčio srovę. Ir netrukus suprato, kad dega.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Užkluptas miegantis

Perduodant 2021-ųjų pabaigoje šią bylą teismui, kaltinimai dėl fizinio skausmo Algimantui Š. sukėlimo ir jo sveikatos sutrikdymo buvo pareikšti dviem asmenims.

Vienas jų – 43-ejų metų recidyvistas Valerijus Banikovas, kurio teistumai už vagystes ir plėšimus, prasidėję nuo septyniolikos metų, apėmė keliolika lapų, tik prieš metus buvo grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos.

Šį jau šešiolika kartų teistą įtariamąjį Kauno teisėsaugininkams pavyko rasti Marijampolėje, kurioje jis registruotas.

V. Banikovas neneigė, kad viešėjo tada, kai buvo įvykdytas minėtas išpuolis, Kaune – buvo atvykęs pas čia gyvenantį draugą, bet po gastrolių po vietinius barus pareidavo nakvoti į Nemuno salos krūmuose esančią palapinę, kurią pasistatė vos atvykęs į Kauną. Vėliau čia taką pramynė ir paskui jį pramogauti į Kauną atvykę jo draugai iš Marijampolės.

Būtent V. Banikovo, pripažinusio savo kaltę ir esą nuoširdžiai besigailinčio dėl savo veiksmų, parodymais teisėsaugininkai ir rėmėsi, rašydami kaltinamąjį aktą. O jis pasakojo, kad grįžęs kartą su minėta kompanija į savo palapinę, rado šią užimtą. Joje miegojo, jo žiniomis, utėlių turintis Algimantas Š. Dėl to jis, būdamas neblaivus, nesusivaldė ir ištempė akiplėšą už kojų laukan bei surengė jam egzekuciją.

Valerijus Banikovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Naikino utėles?

V. Banikovas kaltintas spyręs Algimantui Š. koja į veidą, o šiam nukritus, spardęs toliau. Tik jau į šonus bei rankas. O vėliau, aukai, kurią padegė jo pažįstamas Laimonas Kaufmanas, bėgant į upę – gesinti liepsnų, dar aptalžė šią ir pagaliu.

Anot V. Banikovo, Algimantas Š. buvo padegtas dėl jau minėtų utėlių. Po to, kai jis šį apspardęs, pamatė šalia palapinės puspilnį 1 litro alaus butelį „Varžtas“. Tačiau siurbtelėjęs iš jo, suprato, kad jame – greičiausiai dezinfekcinis skystis, kurį vietoj alkoholio gerdavo šis benamis. Todėl ir supylęs likusį šio butelio turinį jam ant galvos – kad išsinaikintų utėles. O toks pats, kaip ir jis, neblaivus L. Kaufmanas kišenėje turėtu žiebtuvėliu netrukus, esą dėl tos pačios priežasties, padegė Algimantui Š. galvą.

Pasak V. Banikovo, jis spardęs padegtąjį, norėdamas užgesinti vis labiau beįsiplieskiančią liepsną. Dėl tos pačios priežasties L. Kaufmanas daužęs padegtojo galvą ir stambia eglišakio šaka.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Galiausiai, palikę nukentėjusįjį likimo valiai, jie nuėjo miegoti. O, kai pabudo, pamatė atvažiuojančią policiją. Tada skubiai sutarė, kad nieko, kas čia atsitiko, nematė-negirdėjo. Ir skubiai grįžo į Marijampolę.

Jau penkiolika kartų už vagystes ir plėšimus teistas tada dar 35-erių L. Kaufmanas, taip pat minantis teismų slenksčius dar nuo nepilnametystės, kurį teisėsaugininkai surado vėliau, bendrauti su jais atsisakė, pareikšdamas, kad duos parodymus tik teisme. Savo kaltės šis recidyvistas nepripažino.

Iškalbingos slėpynės

Perduodant bylą teismui, abu kaltinamieji buvo laisvėje. Tačiau L. Kaufmanas jau skaičiavo joje paskutines dienas, nes ne per seniausiai už eilinę vagystę bei svetimo turto sunaikinimą buvo nubaustas Marijampolės teismo 80 parų areštu. Tačiau ši nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs. Jam, kaip ir V. Banikovui, buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Perduodant bylą teismui, nukentėjusysis, kurį taip pat po išrašymo iš Klinikų buvo sunku surasti – galiausiai jis aptiktas pas gimines kaime, jokio ieškinio savo skriaudikams nepareiškė. Tačiau jo dukra teisėsaugininkams perdavė, kad prieš atverčiant bylą teisme, ieškinys šiam tikrai bus pateiktas.

Į pirmąjį šios bylos posėdį, surengtą 2022-ųjų vasarį, atvyko tik V. Banikovas. Proceso dalyviams pasiteiravus jo, kur L. Kaufmanas, V. Banikovas teigė esą jo draugužis bijo pasirodyti teisme. Įtarta, kad L. Kaufmanas slapstosi ir nuo jam skirtos jau minėtos 80 parų arešto bausmės, kurią jis, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, turėjo atlikti Alytaus pataisos namuose. Tačiau nurodytu laiku į juos taip pat neatvyko.

Į kitą teismo posėdį L. Kaufmaną nuspręsta atvesdinti policijos pagalba. Tačiau pareigūnams niekaip nepavykstant įgyvendinti šios teismo užduoties, galiausiai buvo paskelbta L. Kaufmano paieška. O jį pagaliau suradus, skirtas ir suėmimas.

Problemų maratonas

Galiausiai pristačius L. Kaufmaną į teismo posėdį iš Alytaus pataisos namų, apie jo nusiteikimą bylojo iškalbingi gestai, išvydus žiniasklaidos fotoobjektyvus.

V. Banikovo reakcija į juos taip pat buvo iškalbinga – jo veide, mažai besiskiriančiame nuo roboto, nekrustelėjo nė vienas raumuo.

Deja, atversti šios bylos nepavyko ir tada. Dėl nukentėjusiojo teismui pateikto prašymo pripažinti jį civiliniu ieškovu, nes iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, jaučia baimę ir nerimą bei tebesigydo, nes šis išpuolis sukėlė jam negrįžtamus padarinius. Po šio teismo posėdžio, padedamas dukterų, Algimantas Š. žiniasklaidai pasakojo ir, kad paaštrėjus turėtoms ligoms, tapo neįgalus. Jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas.

Tačiau teisėjas Raimundas Mikšta, nagrinėjęs šią bylą, pasigedo minėtame nukentėjusiojo prašyme jam padarytos turtinės bei neturtinės žalos, kurias prašyta priteisti iš kaltinamųjų, įvardijimo. „Juos nubaus Dievas!“ – toks iš pradžių buvo nukentėjusiojo atsakymas. Tačiau vėliau jis pareiškė, kad pageidauja papildomo laiko parengti tinkamą ieškinį, padedant advokatui.

Nukentėjusiojo dukterys tada žiniasklaidai atskleidė ir, kokiomis aplinkybėmis jų tėvas buvo pusmetį tapęs benamiu. Paaiškėjo, kad išleistas po gydymo vienoje pakaunės ligoninėje, jis negrįžo į namus Marijampolėje, dėl ko jo dukros tada kreipėsi į policiją. O jų tėvas, neturėjęs su savimi mobiliojo telefono, tada grimzdo vis giliau, nes buvo įjunkęs į alkoholį, kurio po bylon sugulusių įvykių jau nebeima į burną nė lašo.

Teko keisti kaltinimą

Galiausiai teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo prašymas priteisti jam iš abiejų kaltinamųjų 500 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę, dar vadinamą moraliniu atlygiu.

O pagaliau L. Kaufmanui davus šioje byloje parodymus, jis tikino, kad tokiame įvykyje, apie kurį pasakoja jį apšmeižęs V. Banikovas, nedalyvavo, nors ir viešėjo tada su draugais Kaune. Tačiau prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, priešingai – davęs jam keletą eurų.

Laimonas Kaufmanas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

V. Banikovas teisme, greta sėdint taip pat antrankiais surakintam L. Kaufmanui, jau nebuvo užtikrintas, kad šis padegė tada nukentėjusįjį, kurį jis buvo apipylęs degiu skysčiu. Esą buvo naktis ir jis gerai nematė. Tai galėjo padaryti ir kitas iš jų kompanijos, šiuo metu taip pat kalintis, apie kurį jis ne kažin ką daugiau žino.

Pats nukentėjusysis taip pat teisme teigė, kad prieš jį smurtavo ir jį padegė V. Banikovas. L. Kaufmano tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Ir visa tai, anot nukentėjusiojo, įvyko dieną, o ne naktį, kaip tikina meluojantis V. Banikovas.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Tarasevičius po tokios įvykių eigos pakeitė V. Banikovui kaltinimą į sunkesnį ir prašė teismo skirti jam bausmę jau už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subendrinęs su bausmėmis, kurių V. Banikovas nėra atlikęs už ankstesnius nusikaltimus, prokuroras siūlė izoliuoti jį nuo visuomenės trims metams ir keturiems mėnesiams.

Tuo tarpu L. Kaufmaną dėl išpuolio Nemuno saloje prokuroras prašė išteisinti.

Dar ne pabaiga?

Teisėjas R. Mikšta šiandien paskelbė, kad išteisina L. Kaufmaną, neįrodžius, jog šis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, ir paleidžia į laisvę teismo salėje. O V. Banikovui už išpuolį Nemuno saloje skiria pusantrų metų įkalinimą. Tačiau subendrinęs su prieš kelis mėnesius Marijampolės apylinkės teismo jam paskelbtu dar vienu nuosprendžiu, kuriuo jis įkalintas dviem metams ir dviem mėnesiams, skiria V. Banikovui galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, į šią įskaičiuojant ir jo vienos dienos sulaikymą po benamio padegimo bei jau atliktą bausmės, skirtos minėtu Marijampolės nuosprendžiu, dalį, t. y. – dar apie kelis mėnesius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nukentėjusiojo ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant jam tik iš V. Banikovo 500 eurų turtinę ir 3 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Šio nuosprendžio klausėsi tik konvojaus pareigūnų atlydėtas L. Kaufmanas, kuris ir po antrankių nuėmimo elgėsi, kaip jam įprasta. Pasiteiravus jo, ar nereikš pretenzijų dėl to, kad buvo suimtas įtariant jį nusikaltimu, kurio nepadarė, atšovė: „Čia mano asmeninis reikalas!“.

V. Banikovas, jo paties prašymu, tiesa, neaišku, ar labiau taupant valstybės lėšas, ar saugant savo kailį nuo galimo L. Kaufmano pykčio, į nuosprendžio paskelbimą atvežtas nebuvo.

Neatvyko išklausyti nuosprendžio ir nukentėjusysis.