Kurstytoja išlindo per adatos skylutė

Kaip jau rašyta, jau tris kartus teistas 31-erių Vitalijus Tereščenko bei vos šešių klasių išsilavinimą turintis 39-erių Gintaras Majauskas, kurio biografijoje iki šiol buvo vienas teistumas, teigė įvykdę abu nusikaltimus dėl moters, su kuria jie abu kelerius metus kartu gyveno po vienu stogu. Tik G.Majauskas – kaip oficialus sugyventinis. O V.Tereščenko – kaip jo draugas.

Pastarasis, priglaustas tik laikinai, užsibuvo šioje vėliau mįslingomis aplinkybėmis supleškėjusioje pastogėje kelerius metus. Ir net pradėjo čia kviestis savo draugus. O šie iš šių namų jau nebeišėjo – buvo išnešti jau nužudyti, dėl to, kad taip pat rodė dėmesį jų šeimininkei. Pastaroji apie šiuos nusikaltimus, atskleistus tik po poros metų, taip pat žinojo. Tačiau, patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai nebuvo, nes Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už nusikaltimų slėpimą juos padariusių asmenų šeimos nariams. 

Mįslės narpliotos ne vienerius metus

Remiantis kaltinamuoju aktu, 2014-ųjų rugpjūčio 31-ąją šiame Kanapių gatvės 12a numerį turėjusiame name buvo nužudytas Ričardas P. iš Vilijampolės, kuriam nuo daugybinių smūgių rankomis ir kojomis lūžo kaukolė bei krūtinkaulis. Jis purtytas ir elektrošoku, kurį, aukos artimųjų duomenimis, V.Tereščenko buvo pavogęs iš buvusio policininko.

Iš pradžių nužudytojo palaikai buvo paslėpti greta esančiame jau Drobės gatvės garaže. Vėliau užkasti prie namo. Galiausiai po kelių dienų iškasti ir nuvežus prie Nemuno įmesti į jį. Nemunas išplukdė Ričardo P. palaikus po kelių savaičių ties Kauno rajone esančiu Paštuvos kaimu. Tačiau dėl jų būklės nebuvo įmanoma nustatyti tikslios mirties priežasties. 

Audrius P. iš Batniavos buvo nužudytas šiame name 2015-ųjų kovo 22-ąją. G.Majauskas kaltintas šį smaugęs, o V.Tereščenko – smogęs aukai mažiausiai du kartus peiliu į kairiąją krūtinės pusę. Ir šio nužudytojo palaikai, apipilti druskos rūgštimi, buvo užkasti garaže, kur išgulėjo daugiau kaip porą metų – iki 2017-ųjų birželio.

Vertė kaltę vienas kitam

Stojęs prieš Kauno apygardos teismą, V.Tereščenko tikino tik padėjęs G.Majauskui atkeršyti Ričardui P. už tai, kad šis lindo prie jo sugyventinės Virginijos Ž. Tačiau tik porą kartų trenkęs kumščiu negarbingai besielgiančiam svečiui į veidą, o po to dar porą kartų panaudojęs elektrošoką. Daugiau G.Majauskui pagalbos nereikėjo – esą šis pats užšoko ant konkurento krūtinės ir ant jos šokinėjo.

G.Majauskas, savo ruožtu, tikino sudavęs įžūliam svečiui tik vieną smūgį į veidą. O po to jau prasidėjo labiau už jį įsiutusio V.Tereščenko egzekucija Ričardui P. Jis dar bandęs stabdyti sužvėrėjusį draugą, tačiau šis atsakęs, kad ir jis gali sulaukti tokio paties likimo.

Ir pasakodamas apie Audriaus P. nužudymą, V.Tereščenko buvo linkęs dalį kaltės versti G.Majauskui. Esą šis, tada nubėgęs į Virginijos Ž., prie kurios priekabiavo ir neblaivus Audrius P., pagalbos šauksmą, puolė pastarąjį smaugti. Jam atbėgus paskui G.Majauską, Audrius P. jau buvo be sąmonės. O jis esą, sunerimęs, kad pakvipo jau antra žmogžudyste, dėl kurios gali būti įminta ir pirmosios paslaptis, nusprendė inscenizuoti Audriaus P. užpuolimą gatvėje. Todėl atsinešė iš virtuvės peilį ir smogė šiuo gulinčiajam be gyvybės ženklų porą kartų į pilvą.

Tačiau, G.Majauskas tikino tik laikęs, liepus V.Tereščenko, keliu prispaudęs antrosios jų aukos kaklą. Kol V.Tereščenko grįžo su peiliu.

Lengvinančių aplinkybių nenustatyta

Už tyčinį nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tačiau prokurorė Auksė Lipkevičienė siūlė izoliuoti V.Tereščenko nuo visuomenės septyniolikai metų. G.Majauską – šešiolikai.

V.Tereščenko valstybės skirta advokatė Angelė Fominienė prašė jį dėl Ričardo P. nužudymo išteisinti, nes nenustatyta, kieno smūgiai buvo mirtini. 

Bylą nagrinėjusi teisėja Danutė Giačaitė skyrė V.Tereščenko ir G.Majauskui tokias bausmes, kokių prašė prokurorė.  Ji konstatavo, kad abu teisiamieji yra kalti dėl abiejų nužudymų. „Nebūtinai abu įtariamieji turi atlikti veiksmus, nuo kurių mirštama. Užtenka, kad tiems veiksmams pritariama arba jie daromi iš anksto susitarus“, – citavo susiformavusią teismų praktiką D.Giačaitė.

Neįžvelgė bylą nagrinėjusi teisėja ir jokių V.Tereščenko ar G.Majausko kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaip vieną iš jų V.Tereščenko advokatė buvo įvardijusi esą rizikingą ir provokuojantį pačių aukų elgesį. „Jeigu svečiai ir elgėsi taip, kaip teigė kaltinamieji, tai – ne priežastis juos žudyti“, – akcentavo D.Giačaitė.

Ieškiniai tenkinti tik iš dalies

Kaip jau rašyta, Ričardo P. sesuo prašė iš teisiamųjų 40 tūkst. eurų moralinio atlygio. Daugiau kaip 10 tūkst. eurų ieškinį, suskaičiavusi visas Ričardo P. vaikams, kuriems – tik penkeri bei aštuoneri metai, jau išmokėtas našlaičių pensijas, teisiamiesiems buvo pareiškusi ir „Sodra“.

Audriaus P. motina prašė 30 tūkst. eurų moralinio atlygio. 

Tačiau teisėja pilnai tenkino tik „Sodros“ ieškinį. Ir nužudytųjų laidotuvių išlaidas.

Audriaus P. motinai priteistas tik 25 tūkst. eurų moralinis atlygis, nors jis, remiantis besiformuojančia teismų praktika, tokiose bylose yra maksimalus. Už nužudytą vaiką Lietuvoje jo tėvams priteisiama nuo 15 iki 25 tūkst. eurų.

„Ji du metus gyveno nežinioje, o, radus sūnaus, kuris buvo vienturtis, palaikus, negalėjo deramai su šiuo atsisveikinti“, – motyvavo nukentėjusiajai priteistą sumą D.Giačaitė. 

Ričardo P. seseriai priteistas 15 tūkst. eurų moralinis atlygis. Pagal besiformuojančią Lietuvos teismų praktiką, už nužudytą brolį ar seserį priteisiama apie 10 tūkst eurų.

V.Tereščenko ir G.Majauskas klausėsi nuosprendžio bejausmiais veidais. Pirmasis – teismo narve. Antrasis, surakintas antrankiais, – teismo salėje. Po sulaikymo jie tapo priešais.