Kauną sudrebinusi politinės korupcijos byla: už kyšį atsipirks baudomis?

Jau pustrečių metų Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje buvusių Kauno rajono savivaldybės vadovų Kęstučio Povilaičio ir Ričardo Pudževelio byloje pagaliau įsukta į finišo tiesiąją – prokuroras pasiūlė bausmes kaltinamiesiems kyšininkavimu.

Pradžia prilygo bombos sprogimui

Kaip jau rašyta, tai tik vienas 2016-ųjų pabaigoje Kauno rajono savivaldybę supurčiusio korupcijos skandalo epizodas.

Bylon sugulusių įvykių metu R.Pudževelis buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, o K.Povilaitis vadovavo Viešųjų pirkimų komisijai. Atsidurdamas 2016-ųjų pabaigoje su R.Pudževeliu policijos areštinėje, K.Povilaitis jau buvo tapęs Kauno rajono vicemeru.

Po skandalo R.Pudževelis ir K.Povilaitis buvo atleisti iš pareigų patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje.

2019-ųjų rugpjūtį, t.y. po daugiau kaip pustrečių metų trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos tyrimo, teismui buvo perduotas tik į atskirą bylą nuo didžiosios išskirtas vienas R.Pudževelio ir K.Povilaičio galimo kyšininkavimo epizodas.

Galiausiai paaiškėjo, kad daugiau nieko K.Povilaičiui teisėsaugininkams inkriminuoti nepavyko. Nors, prasidėjus skandalui, teigta, kad K.Povilaičiui pareikšti įtarimai dėl galimų dviejų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai jis vadovavo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją - 2011-2015 metais.

Byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su UAB "Alytaus baldai", kuriame taip pat figūravo R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta, jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

Kaltinimai – iškalbingi

Teismui perduotame epizode R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu, už kurį Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. O K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą, už ką gresia nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios STT duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius šio namus Noreikiškėse.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį, kad šiai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus.

Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo. Rangos sutartis pasirašyta atgaline data. O už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nusikalstami žaidimai

K.Povilaitį gina buvęs vienas iš Kauno policijos Tardymo valdybos vadovų – Aleksandras Jokūbauskas, rengęs teismui ir garsiąją koncerno EBSW bylą, o vėliau perėjęs dirbti į STT Kauno skyrių ir septynerius metus buvęs vienu iš jo vadovų. R.Pudževelį – buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, kurio buvęs kolega iš Kauno apygardos prokuratūros – Valentinas Alekna palaiko šioje byloje kaltinimą. Šį bandyta nuo bylos nušalinti. Esą dėl jo šališkumo, akivaizdžiai pasireiškusio ikiteisminio tyrimo metu.

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažįsta. Ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

Šios pradėtos nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės „Sportėja“ savininkui ją įsteigti. Motina teigė, kad tuo metu buvo labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Šis įsteigė ir įregistravo minėtą bendrovę. O po to pardavė to prašiusiam krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre „Sportėjos“ direktoriumi jau tapo jos pirkėjas. Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo „Sportėjos“ direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo „Sportėjos“ savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Klampi schema

Anot minėto liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime.

Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo „Sportėja“.

Tačiau, kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida. Per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

Kas meluoja?

„Džiaugdamasis dėl pirmo sūnaus gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui“, – teigė minėtas liudytojas. Tačiau, paskambinus K.Povilaičiui, šis teigė atostogaujantis. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, „kiek išeina“. Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Tačiau K.Povilaitis su R.Pudževeliu, atėjus laikui jiems duoti teisme parodymus, kategoriškai neigė, ką kalbėjo minėtas liudytojas. K.Povilaitis perskaitė savo parodymus, iš anksto surašytus popieriaus lape. Ir atsisakė atsakyti į bet kokius proceso dalyvių klausimus. Tokią teisę teisiamieji turi. O to, ką K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, esmė buvo kyšio priėmimo ir pasidalijimo su R.Pudževeliu neigimas – nei jį gavo, nei vežė R.Pudževeliui. Šis, davęs analogiškus parodymus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo, tačiau jo atsakymų esmė buvo tokia pati.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu.

Tačiau, anot prokuroro, įkalčių, kad K.Povilaitis su R.Pudževeliu padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, pakanka. Po beveik dvi valandas trukusios savo baigiamosios kalbos jis pasiūlė nubausti K.Povilaitį daugiau kaip 30 tūkst. eurų bauda, O R.Pudževelį – daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Ir uždrausti abiem dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus bei konfiskuoti iš abiejų paimto kyšio vertę atitinkančią sumą.

Atversta ir pagrindinė byla

Kaip jau rašyta, pagrindinė politinės korupcijos Kauno rajono savivaldybėje byla, tarp kurios kaltinamųjų be R.Pudževelio ir jo sutuoktinės yra dar šeši fiziniai (penki iš jų – įvairių įmonių vadovai) ir vienas juridinis asmuo – bendrovė „Roalsa“, buvo perduota tam pačiam Kauno apygardos teismui po beveik penkerių metų ikitesiminio tyrimo. Tačiau šis teismas nuo jos nagrinėjimo nusišalino, motyvuodamas dideliu darbo krūviu ir artėjančia senatimi už kai kuriuos pačius lengviausius kaltinamiesiems inkriminuotus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinis teismas perdavė šią bylą Klaipėdos apygardos teismui, kuris gruodį jau ją atvertė. Tačiau kol kas pagarsinta tik pusė kaltinamojo akto, kuris apima 110 lapų. Tam prireikė jau dviejų teismo posėdžių. Manoma, kad reikės dar dviejų.

Kaip jau rašyta, šioje byloje R.Pudževelis kaltinamas, kad siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo.

STT duomenimis, 2012–2013 metais, kai buvo rengiamas jo namo Kulautuvoje projektas ir kruopščiai planuojama šio statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai kaip šios vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis. Jos sudarė sąlygas minėtos bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui. Taip pat – palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Įtariama, kad už tai ši bendrovė, neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas, prisidėjo prie jau minėto R.Pudževelio namo Kulautuvoje statybos. Nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas. O 2016 metų rudenį, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pasistatytą namą ir žinodamas, kad dalis jo statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta kaip kyšis, R.Pudževelis slėpė tikrąjį šios statybos finansavimo šaltinį, namo buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį. Šį turtą jis įregistravo kaip kito asmens nuosavybę. Tačiau po to sudarė su juo pirkimo–pardavimo sandorį, taip namą įteisindamas savo vardu.

R.Pudževelio nuosavybės teisės į šią pilaitę Kulautuvoje, kaip ir į kitą jam priklausantį turtą, šiuo metu apribotos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vilkijos gimnazijos

Vilkijos gimnazijos portretas
Didysis kombinatorius Smolenskas prilipo liepto galą, ikiteisminė medžiaga dėl vairuotojų reketavimo pasiekė teismą. Artimiausiu metu ir šiam socdemui bus perskaitytas nuosprendis.

jeigu

jeigu portretas
,,,sudrebino Kauną, tai reikėtų apie miesto savivaldybę ir rašyti. Ar ten viskas čiki-piki?

ALGIS

ALGIS portretas
''NEPAPRASTAS STT OPERATYVUMAS'',per tiek laiko ir rašalas nuo popieriaus išbluko su visais kaltinimais .
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių