Paskutinė Henytės slaptavietė Lietuvoje (išskirtinė medžiaga)

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Tai, kad vienas žinomiausių Lietuvos nusikaltėlių slapstėsi Bulgarijoje, žino visi. O kur buvo Henriko Daktaro slėptuvė Lietuvoje? Ją atrado knygų apie mafiją autorius Dailius Dargis.

Tobula slapstytis

Šilai. Nedidelis miestelis Panevėžio rajone, kuris netrukus taps vienu garsesnių ir galbūt netgi kur kas dažniau aplankomų visoje Lietuvoje. Būtent jis slepia ir ypatingą paslaptį, apie kurią težino vos dešimt mūsų šalies gyventojų, o tiksliau – tiek buvusių, tiek esamų elitinių pareigūnų iš sudėtingiausius pastarųjų metų nusikaltėlių gaujų tyrimus atliekančio Lietuvos Kriminalinės policijos biuro kabinetų.

Ir būtent Šilų miestelis maždaug prieš kiek daugiau nei dešimt metų sutraukė visą Lietuvos teisėsaugos elitą, kuris čia galbūt patyrė kai ką, kas ilgai buvo slepiama nuo visuomenės akių.

Šilų miestelis yra patogioje geografinėje padėtyje ir galima sakyti, kad absoliučiai ideali vieta slapstytis nuo teisėsaugos arba nuo galvas pradėjusių kelti naujosios kartos nusikaltėlių, kurie iš gimtojo miesto tarsi išveja palydėdami grėsmingais šūviais ir granatų sprogimais. Ši vieta nuo Kauno rajono gyvenvietės Užliedžių nutolusi vos 95 km, o nuo Vilniaus centro šiek tiek daugiau kaip 100 km.

Būtent šioje gana atokioje Lietuvos vietoje paskutines savo slapstymosi dienas gimtinėje praleido visų laikų garsiausias šalies kriminalinio pasaulio autoritetas H.Daktaras.

Šiandien aiškėja, kad nuo 2008-ųjų gruodžio 19-osios iš Kauno rajono gyvenvietėje esančio garsaus Užliedžių dvaro pasprukęs H.Daktaras tikrai ne iš karto patraukė iš Lietuvos ir įsikūrė saulėtoje Bulgarijoje, kur jis buvo sučiuptas 2009 m. rugsėjo 4 d.

Dabar jau žinoma, tačiau vis dar viešai neskelbiama, kad tą patį 2008 m. žiemos vakarą žymus Daktarų grupuotės šulas nutarė kuriam laikui apsistoti mažai dėmesio sulaukiančioje Šilų miestelio vietoje. Juk kas tada galėjo pagalvoti, kad Henytė bandys slapstytis tokiame neįprastame vienkiemyje.

Paskutinę H.Daktaro slapstymosi vietą Lietuvoje nėra paprasta surasti net pasitelkus išmaniąsias programėles ir žemėlapius.

Šulų sulaikymai

Verta prisiminti, kad iš Kauno H.Daktaras pasitraukė 2008-ųjų gruodžio pabaigoje, kai tarp senosios kartos nusikaltėlių ėmė plačiai sklisti kalbos, kad kriminalistai iš Vilniaus ėmėsi ryžtingų veiksmų ir prasidėjo netikėtos sulaikymų operacijos.

"Man iki šiolei neduoda ramybės klausimai, kodėl jie tokie patyrę ir ilgus metus kriminalinėje sferoje besisukę vyrai (Vilijampolės Daktarai), sumanė tiesiog trumpam sugrįžti į namus per Kalėdas, kai jau kuris laikas visame mieste sklandė kalbos, kad yra vieni kiti žmonės, kurie apie senus Daktarų reikalus su menkiausiomis smulkmenomis nuosekliai pasakoja policijai. Šiandien kyla dvejopi jausmai: arba jiems visiškai atsibodo kriminalinis pasaulis ir jie atvyko tiesiog prisiduoti, kartu siekdami iš to pasaulio išsivaduoti, arba jiems kažkas iš savų žmonių teisėsaugos sistemoje buvo pažadėję, kad bet kuriuo atveju iš anksto praneš apie numatomus sulaikymus. Bet niekas nepranešė, nes mes pasibeldėme pirmieji ir visai nelauktai", – taip prieš kurį laiką svarstė vienas iš paskutinėse Daktarų veteranų sulaikymo operacijose dalyvavusių buvusių pareigūnų.

2008 m. gruodžio 20 d., vos tik sužinoję, kad slapčia į savo vilą pakaunės gyvenvietėje Giraitėje sugrįžo Vidmantas Gudzinskas, žinomas Guzo pravarde, kriminalinės policijos darbuotojai, pasitelkę "Aro" kovotojus, pradėjo masinę Daktarų veteranų sulaikymo kampaniją. Šiandien kalbama, kad keli į šio vyro namus įsiveržę "Aro" kovotojai bet kokia kaina siekė greičiau ir sklandžiau sulaikyti kaunietį, kad vos išstovėjo ant per naktį ledinio tapusio pagrindinio į Daktarų veikėjo namus vedančio kelio ir kiemo takelių.

Kai vieni kriminalistai su "Aru" iš Giraitės į areštinę išvežė Guzą, kiti patraukė į netoliese esančius H.Daktaro namus – legendomis ir istorijomis žiniasklaidoje pagarsėjusį Užliedžių dvarą. Tačiau tenai jo nerado. Labai tikėtina, kad šią žinią apie būsimus sulaikymus Henytei tada galėjo perduoti Guzo kaimynai ar kiti informatoriai, kurie savo akimis regėjo, kaip ant ledo vos pastovintys "Aro" kovotojai kopėčiomis ropštėsi į vieno iš buvusio Daktarų veikėjo namus. Bet kriminalistams pavyko sučiupti kitą Daktarų lyderiams priskiriamą stambų veikėją – Egidijų Abarių, pravarde Goga. Jis buvo suimtas iš Suomijos į Lietuvą atplaukusiame kelte.

Absoliučiai esu tikras, kad Šilai rimtai galėtų pretenduoti į vieną iš įdomesnių objektų šiuolaikinio turizmo programoje, pavadinimu "Daktarų gaujos keliais".

Daktarų šiurpintojai

Manoma, kad tą gruodžio 19-osios naktį H.Daktaras iš namų Užliedžiuose pabėgo ne tik dėl policijos šturmų, bet ir netikėtos jo dvaro atakos. Praėjus kelioms dienoms Kauno policiją pasiekė duomenys, kad ant Daktarų šeimos namo tvoros aptikta kulkų pėdsakų. Netgi žurnalistai, nuvykę į tą vietą, dvarą juosiančioje masyvioje sienoje aptikto septynių kulkų žymes, buvo rastos kelios gilzės. Ėmus narplioti painią istoriją, paaiškėjo, kad siena buvo apšaudyta būtent gruodžio 19-osios naktį, apie 3 val. nakties.

Nors šiandien oficialiai neskelbiama, bet gerai žinoma, kad tos nakties išpuolį prieš H.Daktarą ir jo šeimos narius įvykdė ne kažkas kitas, o Kauno Daktarų įpėdiniams priskiriamų nusikalstamų grupuočių atstovai. Keli po Daktarų žlugimo suklestėjusių gaujų atstovai net kelias dienas svaiginosi ne tik alkoholiu, bet ir narkotikais, o galiausiai nutarė tiesiog pasilinksminti nuvažiuodami prie H.Daktaro dvaro Užliedžiuose ir paleisdami seriją šūvių ir į jo kiemą įmesdami granatą. Vėliau pats H.Daktaras viename iš knygoje "Tikroji Daktarų istorija" paskelbtų laiškų su savo paaiškinimais apie pasitraukimą iš Lietuvos prisipažino, kad tos nakties galingą sprogimą girdėjo visų pakaunės kaime esančių namų gyventojai.

Buvęs aukštas Kriminalinės policijos biuro pareigūnas, vėliau pasukęs į politiką Vitalijus Gailius sako, kad paskutinius kelerius metus H.Daktarui būnant Kaune tvyrojo nuolatinė įtampa, nes ryškiausios grupuotės visiškai nepaisė jo autoriteto.

"Juk tais metais žaibiškai atsirado kur kas įtakingesnės ir žymiai aršesnės kauniečių grupuotės, – svarstė jis. – Manau, kad tokių incidentų kaip minėta situacija Užliedžiuose, kai jaunimas galėjo išreikšti nepagarbą senosios kartos Daktarų lyderiams, galėjo būti ne vienas ir ne du. Panašu, kad tada net nereikėjo pasitelkti tokių autoritetų – ryškiai galvas kėlusių Agurkinių ar Kamuolinių gaujų lyderių. Juk būtent tada prasidėjo nevaldomų jaunuolių amžius Kaune."

Net ir praėjus daug metų, niekas iš teisėsaugos vis dar oficialiai nelinkęs atskleisti tada prieš H.Daktarą rimtą ataką surengusių asmenų tapatybių. Tačiau, gerai informuotų šaltinių teigimu, dabar vienoje iš rezonansinių Kauno bylų liudijantys buvę Kamuolinių gaujos nariai atvirai pasakoja, kad tada taip iš H.Daktaro sumanė pasišaipyti du kriminalistams gerai pažįstami asmenys. Vienas jų – buvęs legendinis Kauno Šančių rajono mašinvagis Tomas Mickevičius, pravarde Varlė. Bet jis jau daugiau kaip dešimt metų yra pripažintas dingusiu be žinios ir vargu ar atsiras šiame pasaulyje. Kitas, anot Kamuolinių byloje liudijusių asmenų, drauge su juo neeilinį vakarą prie Daktarų rezidencijos Užliedžiuose buvęs asmuo – šiandien Kauno apygardos teisme atverstoje su Agurkiniais siejamo Deimanto Bugavičiaus užsakytos žmogžudystės byloje tarp kaltinamųjų minimas kaunietis Ričardas Baikas (kadaise turėjęs Ščiuko pavardę). Tas pats asmuo aktyviai talkinęs galimai drastišką nusikaltimą Šilainiuose įvykdžiusiems dviem samdomiems žudikams iš Estijos.

Keistas giminaičių pirkinys

2009 m. sausio pabaigoje pasklido šnekos, kad H.Daktaras slapstosi neiškėlęs kojos iš gimtojo Kauno. Esą jis galėjo glaustis kukliuose savo patikėtinių konspiraciniuose butuose, kurie yra toje pačioje Vilijampolėje. Vis dėlto tada operatyvininkus išties pasiekė rimta informacija, kad Henytė slapstosi Lietuvoje, bet jau ne Kaune.

2009 m. vasario 6 d. oficialiai paskelbiama H.Daktaro paieška. Pareigūnai pareiškia, kad patikimiems informatoriams už reikšmingos informacijos pateikimą apie galimą bėglio buvimo vietą bus sumokėta maždaug 100 tūkst. litų premija.

Panašiu metu Henytės artimuosius stebintys kriminalistai pamatė, kad H.Daktaro žmona ir kiti asmenys vis dažniau kažkodėl susiruošia į atokioje vietoje esančią sodybą netoli Panevėžio. Šiandien jau žinoma, kad tai buvo vienkiemis Šilų kaime.

Buvęs įtakingas kriminalinės policijos darbuotojas V.Gailius pabrėžė, kad šiandien galima drąsiai sakyti, "jog visa H.Daktaro šeimyna tuo metu buvo praėjusi labai gerą antižvalgybinį kursą".

"Mano nuomone, jie siekė išvengti bet kokių jo taikymo metodų tuometėje operatyvinėje veikloje. Savotiškai buvo taikytos profesionalios kontrpriemonės", – neatskleisdamas konkrečių faktų ir aplinkybių atsakė buvęs ilgametis kriminalistas.

Kitas aktyviai H.Daktaro susekimo operacijoje dalyvavęs pareigūnas prisiminė, kad buvo gauta žinių, jog susidomėjimą sukėlusią sodybą Šiluose kažkada nebrangiai nupirko tolimi H.Daktaro sutuoktinės giminaičiai ir joje įkurdino buvusį ilgametį kalėjimų gyventoją, su kuriuo H.Daktaras kažkada kartu atliko bausmę. Būtent pastaroji aplinkybė sukėlė įtarimų garsiausių lietuviškos mafijos bylų tyrėjams, tad buvo nuspręsta į Šilus sutelkti daugiau dėmesio.

Prašė pakelti sraigtasparnį

Kaip pasakojo vienas iš H.Daktaro slaptavietę su kolegomis stebėjusių buvusių kriminalinės policijos darbuotojų, operatyvininkams teko ne vieną parą praleisti gulint šaltame sniege ir iš tolo pro žiūronus stebėti Šilų kaimo trobesius, kur viename jų galėjo slapstytis ieškomiausiu laikytas to meto Lietuvos nusikaltėlis.

Vienkiemyje buvusi sodyba su trimis mediniais ir visai į akis nekrintančiais kone avarinės būklės pastatais buvo saugoma net trijų garsiai lojančių ir iš tolo nelauktus svečius užuodžiančių šunų. Šie grandinėmis buvo pririšti prie būdų. Taigi, bet koks besiartinančių žmonių judesys šunų lojimu būdavo tarsi perspėjimas keistoje sodyboje apsistojusiems asmenims.

"Bet H.Daktaras niekada nebuvo iš tų, kuriems labai rūpėjo prabanga ir patogumai, tad manoma, kad šioje sodyboje jis galėjo užtrukti ir gerokai ilgiau, jei ne iš paskos jį atsekę mūsų pareigūnai", – taip kalbėjo vienas ilgamečių Policijos departamento pareigūnų.

Kelias paras šaltyje be maisto ir vandens išbuvęs kriminalistas vieną 2009-ųjų vasario rytą pro žiūronus netikėtai pamatė prie stebimos sodybos kažką neįprastai veikiančius du vyrus. Pareigūnas jautėsi nustebęs ir sutrikęs: nejaugi netoliese jų yra policijos aktyviai medžiojamas bėglys. Kadangi net kelias paras budėjo pasaloje ir jautėsi išvargęs, jis nebuvo tvirtai įsitikinęs, kad sodyboje išties pamatė H.Daktarą.

Bet vienas iš pro žiūronus pastebėtų vyrų vilkėjo ryškios spalvos sportinę žieminę striukę. Tik vėliau operatyvininkas suvedė galus, kad būtent tos pačios spalvos pūkine striuke per vieną iš sulaikymų Lietuvoje buvo apsirengęs ne kas kitas, o pats H.Daktaras.

Taigi, H.Daktarą pamatęs pareigūnas paprašė, kad siekiant efektyvaus sulaikymo vertėtų pakelti netgi karinį sraigtasparnį. Taip esą sumažėtų galimybės bėgliui pasprukti mišku ar laukais. Yra duomenų, kad galiausiai po tam tikrų ginčų tarp objektą stebėjusių operatyvininkų ir vadovybės buvo atsisakyta šios minties. Vienas tebedirbančių pareigūnų svarsto, kad iki tol menkai žinomo pareigūno sėkmė visiškai netikėtai aptikus garsiausią pastarųjų laikų Lietuvos nusikaltėlį gal netgi savotiškai sužadino jo viršininkams sunkiai protu suvokiamą pavydą, kuris baigėsi ne visai sėkmingai iki galo atlikta operacija.

Po kelių akimirkų būriai policijos darbuotojų ir "Aro" pareigūnų nutarė snieguotais laukais žengti link sodybos, tačiau čia ieškomo H.Daktaro niekas neišvydo.

"Manoma, kad jis, pajutęs ir pastebėjęs artėjančius pareigūnus, tiesiog pasileido miškais, vėliau – keliu. Jis iš tų žmonių, kuris bet kokiomis oro sąlygomis galėjo nubėgti bent 20 km, o vėliau susistabdyti autobusą arba pakeleivinį automobilį ir galiausiai su keliomis skirtingomis transporto priemonėmis išvykti iš Lietuvos. Kaip žinoma, jis buvo iš tų asmenų, kurie dar nuo sovietinių laikų stengėsi bet kokia kaina sprukti nuo jį persekiojusios milicijos, o paskui ir policijos", – pabrėžė žinomas kriminalistas.

Per minėtą šturmo operaciją Šiluose buvo sulaikytas ne H.Daktaras, o tiktai ne vienus metus įkalinimo įstaigose praleidęs asmuo. V.Gailius atkreipė dėmesį į svarbią aplinkybę, kad paskutiniais slapstymosi mėnesiais Lietuvoje H.Daktarui padėjo ne nusikalstamo pasaulio autoritetai, o buvo pasitelktas kalinių žargonu vadinamas šnirius (ištikimas tarnas, kuris buvo neblogai pažįstamas nuo bausmės atlikimo pataisos namuose laikų).

"Tai rodė, kad tik tokiais žmonėmis kaip ištikimais tarnais, bet jau ne sėbrais, jis galėjo remtis", – kalbėjo V.Gailius.

Prieinama visiems

Iš Šilų sodybos sėkmingai pasprukusio H.Daktaro pėdsakai kurį laiką buvo visiškai pradingę iš teisėsaugos akiračio. Vieni tikino, kad tada Henytė slapstėsi Ispanijoje, kiti – kad Rusijoje.

Tačiau Daktarų eros pabaiga galima laikyti 2009 m. rugsėjo 4 d. pavakarę, kai su kolegomis viename naujienų portalų pirmąsyk paskelbėme pranešimą, kad H.Daktaro slėpynės baigėsi Bulgarijoje. 2009 m. spalio 9 d. į Lietuvą po beveik dešimties mėnesių sugrąžintas garsusis bėglys į Vilniaus oro uostą buvo atskraidintas kariniu lėktuvu "Spartan".

Ši H.Daktaro pargabenimo operacija buvo kruopščiai slepiama ne tik nuo žiniasklaidos, bet ir nuo aukštų policijos vadovų.

Šiandien tik nedaugeliui žinoma Šilų miestelio sodyba, kurioje paskutinius slapstymosi mėnesius Lietuvoje leido legendinis nusikaltėlis, yra prieinama visiems. Faktas, kad šį objektą aptikti nėra paprasta net pasitelkus išmaniąsias programėles ir žemėlapius.

Dabar po buvusią nusikaltėlio slėpynių vietą gali pasivaikščioti bet kas.

Tą dieną, kai lankėmės šioje muziejaus objektu pretenduojančioje tapti sodyboje, ji nepasirodė patraukli. Susidarė įspūdis, kad jei dabar kažkas ir trumpam čia apsilanko, nebent tie, kurie nebeturi pastogės ar kartkartėmis slepiasi nuo šalčio ir lietaus. Kai kurie pastatai smarkiai suniokoti laiko ir anuomečio policijos šturmo. Norint juos atstatyti prireiktų nemažai investicijų. Iki šiol stovi visi trys mediniai pastatai, tiesa, be langų, kai kurie ir be medinių sienų, bet akivaizdžiai slėpynėms nuo šalčio pritaikytomis apšiltinimo medžiagomis padengtomis sienomis. Atmosfera atrodo netvarkinga, baugi ir slegianti, kaip iš kokio siaubo filmo. Tiesa, pastatų viduje teko aptikti senų knygų, populiaraus gyvenimo būdo žurnalo numerį, ant kurio pažymėta 2009 m. vasario pabaigos data ir keli vaizdo diskai su klasikiniais rusų gamybos koviniais filmais ar aštraus kovinio sporto dvikovų įrašais. Panašu, kad minėti radiniai bene geriausiai atskleidžia tai, ką tomis dienomis išties galėjo jausti ir galvoti šioje sodyboje nuo aplinkinių besislapstęsis garsusis vilijampolietis. Absoliučiai esu tikras, kad Šilai rimtai galėtų pretenduoti į vieną iš įdomesnių objektų šiuolaikinio turizmo programoje, pavadinimu "Daktarų gaujos keliais".

Panašu, kad anuomet besislapstęs nuo teisėsaugos garsusis Kauno kriminalinis veikėjas nuobodulį sklaidydavo žiūrėdamas filmus ir skaitydamas knygas.

Ir vėl nepasisekė

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta garsiosios Daktarų grupuotės lyderiui skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad vien aplinkybė, jog H.Daktaras jau yra atlikęs daugiau nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtą bausmę, kadangi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas.

Anot teismo, yra nustatyta vidutinė (artimesnė aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, H.Daktaras yra teistas už daugelio nusikaltimų, tarp jų ir kvalifikuotų nužudymų, padarymą, net ir praėjus daugiau nei 20 metų nuo padarytų labai sunkių smurtinių nusikaltimų, vis dar nepripažįsta savo kaltės, mano, kad yra nuteistas nepagrįstai griežta bausme. Taip pat teismas pažymėjo, kad faktas, jog H.Daktaras laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, kelia pagrįstų abejonių dėl jo pasirengimo išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nepalankų sprendimą Henytei paskelbęs teismas padarė išvadą, kad šiuo metu dar per anksti svarstyti klausimą dėl H.Daktarui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne bausme. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.


"Tikroji Daktarų istorija"

2019 m. pabaigoje paskelbtas "Baltijos tyrimų" visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu šalies gyventojai buvo klausiami apie jiems žinomus Lietuvos nusikalstamo pasaulio lyderius ir kriminalinius susivienijimus, atskleidė, kad iki gyvos galvos nuteistą H.Daktarą ir beveik tris dešimtmečius karaliavusią Daktarų gaują žino net 87 proc. šalies gyventojų.

H.Daktaro žinomumas didžiausias tiek tarp aukštąjį, tiek tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių šalies gyventojų – nuo 93 proc. iki 80 proc. Ir beveik vienodai didelis visose respondentų grupėse.

Rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos "Tikroji Daktarų istorija" atnaujintos ir išplėstos versijos egzempliorių vis dar galite surasti pagrindiniuose Lietuvos knygynuose bei internete: www.dailiausknygos.lt, kur yra galimybė įsigyti knygų su autoriaus autografu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vito

Vito portretas
Geriau parasykit apie Kakty tikra nusikalteli kuris wiliamsui Sumokejo niesciu lietuvos moteru skirtus pinigus taip vygdydamas tautos genocida kuriam negali buti senaties termino. Galbut simtus ir daugiau pasmerkdamas.

Juozas

Juozas portretas
Kokia įžymybė, kaip svarbu kur tas išmata slapstėsi, beveik kaip Stelmužės ąžuolasjis lietuvai...

Š

Š portretas
Po rašliavos pasidaro įdomu tusistaut Šilų kaime:) Ale nusikalbėt taip:(
VISI KOMENTARAI 50
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių