Grandininė reakcija

Neįsileidusi minėto asmens per savo buto slenkstį, ši S.Žukausko gatvės gyventoja kreipėsi į policiją, teigdama, kad apgaulės būdu iš jos buvo atimta pirmumo teisė įsigyti sūnaus dalį.

Ją įsigijęs asmuo šiuo metu yra inicijavęs tame pačiame Kauno apylinkės teisme civilinę bylą, kurioje bando susitarti su nukentėjusiąja gražiuoju, kad ši perpirktų iš jo minėtą jo pirkinį.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal minėtos S.Žukausko gatvės gyventojos pareiškimą, buvo nustatyta, kad kaltinamąja dėl svetimo parašo suklastojimo tapusi Lietuvos paštas laiškininkė turėjo nukentėjusiajai įteikti registruotą siuntą iš notarų biuro, kuria jai siūlyta įsigyti sūnaus dalį pirmumo teise. Tačiau Tatjana T. šios siuntos jai neįteikė, suklastodama ant siuntos įteikimo pranešimo jos parašą, patvirtinantį, kad ji šią siuntą vieną pernykščio lapkričio rytą gavo.

Įtariamoji savo kaltę pripažino ir teigė, kad jos buvo su nukentėjusiąja sutarusios, kad šiai nesant namuose, ji paliks jai adresuotas siuntas jos pašto dėžutėje. Todėl tą rytą taip ir padarė, o savo darbiniame planšetiniame kompiuteryje pažymėjo, kad registruota siunta įteikta adresatui. Ir pasirašė ant siuntos įteikimo pranešimo esą jos gavėjos vardu.

Bendrininkų nenustatyta

Visus taškus ant „i“, narpliojant šią pamokančią istoriją, sudėjo nukentėjusiosios sūnaus, kuriam po tėvų skyrybų tėvas buvo palikęs pusę judviejų su mama buto, parodymai.

Apklaustas liudytoju, jis teigė, kad nusprendė savąją dalį parduoti, nes dėl nesutarimų su mama nesirengė kartu gyventi. Ir, kaip ir priklauso, siūlęs mamai pirkti jo dalį pirmumo teise. Tačiau esą ši jo pasiūlymu nesusidomėjo. Todėl jis susirado nekilnojamojo turto agentą, kuris rado jo buto daliai pirkėją. Ir nuėjus su šiuo pas notarę, pastaroji išsiuntė jo mamai minėtą registruotą laišką su informacija apie jos turimą pirmumo teisę. Nesulaukus jokio atsakymo, sūnaus buto dalis buvo parduota.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai apsistojo ties versija, kad šis neteisėtas sandoris įvyko ne dėl to, kad minėta paštininkė buvo jį organizavusiųjų bendrininkė, o dėl jos piktnaudžiavimo savo pareigomis.

Nukentėjusioji pareigūnams teigė, kad jokio registruoto laiško ar pranešimo atvykti į paštą šio atsiimti ji tada negavo. Ir net nepažįsta paštininkės Tatjanos T. Juolab nėra sudariusi su šia ar kitomis paštininkėmis jokių sandorių. O, jeigu būtų gavusi minėtą notarės pranešimą, būtų bandžiusi nupirkti sūnaus dalį. Šiuo atveju ji tokios galimybės neturėjo, dėl to jaučiasi nukentėjusi, nes buto dalis buvo parduota nepažįstamam žmogui ir jai nežinant.

Asociatyvi J. Kalinsko/BNS nuotr.

Skydu tapo švari biografija

Už svetimo parašo suklastojimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Romanas Mackevičius, nusprendęs jį baigti baudžiamuoju įsakymu, pasiūlė teismui skirti Tatjanai T. 2550 eurų baudą, sutrumpinant šią trečdaliu, nes kaltinamoji savo kaltę pripažino. Ir su šia bausme sutiko, nes priešingu atveju byla negalėjo būti baigta baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Vita Padriezaitė vakar skyrė 66-erių Tatjanai T. minėtą prokuroro siūlytą baudą, sumažindama ją trečdaliu – iki 1700 eurų.

Kaip teigiama teismo atstovės pranešime, skiriant bausmę atsižvelgta, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, be to, tai buvo pirmoji kaltinamosios akistata su Temide, nebuvo ji bausta ir administracine tvarka ir yra ne tik garbaus amžiaus, bet ir našlė.

Jeigu Tatjana T. persigalvotų, kad jai skirta bausmė – per griežta, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo gavimo dienos pateikti prašymą Kauno apylinkės teismui, kad būtų surengtas jos bylos nagrinėjimas teisme, nes baudžiamojo įsakymo atveju kaltinamojo likimas sprendžiamas, jam nedalyvaujant. Praėjus minėtam terminui, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir jau yra neskundžiamas.

Portale kauno.diena.lt pasirodžius šiai publikacijai, į ją sureagavo Lietuvos pašto atstovai.

„Veiklos skaidrumui bei antikorupcijai įmonėje skiriame itin didelį dėmesį, turime daugybę prevencijos priemonių, kurios leidžia apsisaugoti nuo netinkamo darbuotojų ar partnerių elgesio. Į vagystę ar bet kokį kitą teisinį pažeidimą įmonėje žiūrime labai griežtai, jų netoleruojame. Tokie atvejai nėra dažni, o kai su jais susiduriame, visada imamės atitinkamų priemonių – bendradarbiaujame su teisėsaugos pareigūnais“, – atsiųstame komentare pažymėjo Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.