Paslaptingai dingo

Į "Kauno dieną" kreipėsi Kulautuvoje tapybos studiją turinti Simona. Ji pasakojo, kad vienoje valstybinėje įstaigoje ant stalo buvo pasidėjusi brangų telefoną ir asmens tapatybės kortelę. Tik išėjusi iš jos, daiktų pasigedo. Grįžo atgal, tačiau daiktų nebuvo nė kvapo.

"Darbuotoja pasakė, kad greičiausiai pamečiau, nors man tuo nekvepia. Manau, kad mane apvogė, nes praradau ir telefoną, ir dokumentą, bei pinigus, kurie buvo giliau kišenėje įdėti. Dėl tapatybės kortelės baisu, kad kas nors nepaimtų greitųjų kreditų ir man nereikėtų paskui iš skolų kapstytis", – nerimavo Simona.

Menininkė pasakojo, jog supratusi, kad brangių daiktų nebėra, puolė į paniką. Nors jų pasigedo iš pat ryto, į Migracijos tarnybą kreipėsi tik gerokai po pietų. Nuvažiavusi į komisariatą, ji užpildė pareiškimą ir užblokavo asmens tapatybės kortelę.

"Darbuotoja vis klausinėjo, ar tikrai noriu užblokuoti. Man atrodo, ji net negirdėjo, kad aš sakiau, kiek valandų buvau be asmens tapatybės kortelės. Per daugiau nei keturias valandas jau galėjo kortele kas nors pasinaudoti, tačiau aš negavau informacijos, ar kortelė baigia galioti iškart, kai Migracijos tarnyboje paprašai užblokuoti, ar ji dar kažkurį laiką galioja ir užsiblokuoja tik po tam tikro laiko", – prisiminė moteris.

Baisu, kad kas nors nepaimtų greitųjų kreditų ir man nereikėtų paskui iš skolų kapstytis.

Baiminasi kreditų

Menininkė tikino, kad jau susitaikė su prarasto telefono faktu. Ji iš pradžių iš kito numerio bandė prisiskambinti į savo telefoną. Kurį laiką jis buvo įjungtas, ragelyje girdėjosi sujungimo signalas. Po kelių valandų signalas nutrūko, todėl Simona suprato, kad vagišius jį išjungė. Tačiau dabar didesnį nerimą kelia klausimas, ar ilgapirščiai nepasinaudojo jos asmens dokumentu.

"Ne kartą esu girdėjusi istorijų, kaip pasinaudojus asmens dokumentais, sukčiai paima greituosius kreditus ir paskui žmonėms reikia ilgus metus mokėti. Todėl puoliau domėtis, kaip galima  sužinoti, ar mano vardu dar nėra paimtas kreditas, tačiau tokios informacijos nepavyko niekur rasti. Skambinau keliais telefono numeriais, tačiau niekas nežinojo", – apie informacijos paieškas kalbėjo Simona.

Banko pozicija

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitė "Kauno dienai" sakė, kad žmogus apie paimtus kreditus gali sužinoti internetu, Lietuvos banko administruojamoje Paskolų rizikos duomenų bazėje (www.lb.lt/epgis). Prisijungus prie sistemos, reikia užpildyti prašymą ir jį pateikti raštu.

Pasak R.Babkauskaitės, vartojimo kredito davėjai prieš suteikdami vartojimo kreditą privalo nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę, t.y. įsitikinti potencialaus vartojimo kredito gavėjo tikrumu ir padaryti asmens dokumento originalo kopiją.

Tačiau dažniausiai vartojimo kreditai suteikiami nuotoliniu būdu. Gavėjui reikia nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą. Tuomet per elektroninį banką iš asmeninės banko sąskaitos pervedamas tam tikras mokestis vartojimo kredito davėjui.

"Be to, vartojimo kreditas gali būti suteikiamas asmeniui asmeniškai kreipiantis į vartojimo kredito davėją. Tokiu atveju vartojimo kredito davėjas privalo paprašyti pateikti asmens tapatybės dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę, įsitikinti, kad kreipėsi būtent tas asmuo ir padaryti asmens dokumento kopiją", – toliau aiškino R.Babkauskaitė.

Vis dėlto Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė pažymėjo, jei sukčiams pavyko apgauti kredito davėjus, paskola neanuliuojama.

"Sužinojus apie neteisėtai paimtą kreditą, reikėtų nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas ir kreditorių. Paimtas kreditas nėra anuliuojamas, o kredito išieškojimas yra nukreipiamas į kaltus asmenis tik pasibaigus tyrimui", – sakė specialistė.

Kreditų istorija

Pradėjus internete ieškoti kitų būdų, kaip patikrinti, ar kitas asmuo nepaėmė greitųjų kreditų, informacinė paieška pasiūlo vieną interneto puslapį manocreditinfo.lt. Šį puslapį rekomendavo ir Lietuvos banko atstovai. Sistema sukurta tam, kad gyventojai savarankiškai galėtų stebėti savo kredito istorijos duomenis, kurie jau sukaupti ir saugomi Kreditų biure.

Tarp dažniausiai užduodamų klausimų, pavyko rasti šią istoriją atitinkantį klausimą: "Pamečiau asmens tapatybės kortelę ir noriu sužinoti, ar mano asmens duomenimis nepasinaudojo tretieji asmenys. Ką daryti, kad ateityje nepasinaudotų?"

Paspaudus nuorodą sistema pasiūlo prisiregistruoti, naudojant prisijungimą per elektroninį banką. Taip patvirtinama žmogaus tapatybė. Prisiregistravus, kiekvienas vartotojas gali peržiūrėti savo kreditų istoriją ir suformuoti ataskaitą, kurioje matyti, ar žmogaus vardu kiti asmenys nepaėmė greitųjų kreditų.

Baiminantis prarasti asmens dokumentus ir dėl to patirti finansinių nuostolių, galima pasinaudoti "Apsaugok savo tapatybę" paslauga. Taip vartotojai internetu save įtraukia į specialų dėl prarastos tapatybės kortelės laikinai nekredituotinų asmenų sąrašą, patvirtindami, kad laikinai jų vardu nebūtų išduodami kreditai, pradėtos teikti telekomunikacijų bei išperkamosios nuomos paslaugos. Ši informacija yra prieinama visoms finansų įstaigoms, telekomunikacijų bendrovės ir kitiems Kredito biuro dalyviams. Į šį sąrašą taip pat siūloma įsirašyti asmenims, kurie turi priklausomybę kreditams.

Kaip užblokuoti kortelę?

Asmens tapatybės dokumentais rūpinasi Migracijos tarnyba. Pametus ar kitais būdais praradus asmens tapatybės kortelę ar pasą, galima šiuos dokumentus užblokuoti ir užsisakyti naujus. Užblokuoti tokius dokumentus galima trimis būdais:

1. Internetu, per informacinę sistemą epis.vrm.lt/epis.

2. Parašius prašymą Policijos komisariate. Tuomet pareigūnai susisiekia su Migracijos tarnyba ir užblokuoja prarastus dokumentus.

3. Atvykus į Migracijos tarnybą ir vietoje užpildžius prašymą.

Asmens tapatybės dokumentų telefonu blokuoti negalima. Specialistai tikina, kad kortelė nustoja galioti tuomet, kai asmuo patvirtina, kad tikrai nori užblokuoti tapatybės dokumentą ir užpildoma reikiama forma.