Šiurpi žirgyno paslaptis: tragedija pasibaigusias aistras vainikavo motinų dvikova

Prisiekė, kad nemeluos

Ši liudytoja turėjo teisę to nedaryti, nes teisiamųjų suole – jos sūnus. Tačiau, būtent šio, visą posėdį sėdėjusio demonstratyviai atsukus nugarą aukos artimiesiems, prašymu, ji ir buvo iškviesta į teismą.

Pirmieji A.Helmo mamos sakiniai: „Jeigu galite, priimkite mano atsiprašymą. Juk skausmas šiandien – visiems!“, adresuotas nužudytosios artimiesiems ir su ašaromis akyse, nežadėjo tokios baigties, kurią vainikavo jos parodymai.

O juos A.Helmo mama, turėjusi prisiekti, kad nemeluos, nes priešingu atveju jai gresia baudžiamoji atsakomybė, pradėjo nuo to, kad sūnų ir nužudytąją suvedė „nelaimingas internetas“. Ir po trijų metų šie jau gyveno kartu, nors naujosios sūnaus draugės ir buvo prašyta, kad ši neardytų jo šeimos ir neatimtų iš vaiko tėvo.

Tačiau, sūnus tikino, kad yra beprotiškai įsimylėjęs. O šiam palikus šeimą, A.Helmo motina teigė tegalėjusi padėti buvusiai marčiai ir anūkei tik kuriam laikui priimdama jas po savo stogu.

Sūnus su naująja savo moterimi gyveno atskirai. A.Helmo mama prisipažino, kad naujoji sūnaus draugė labai jai nepatiko. Pirmiausiai tuo, kad nelabai juo rūpinosi – jai daugiau rūpėjo pramogos su draugėmis. Galiausiai ji išėjo iš darbo ir porą metų buvo išlaikoma sūnaus, kuris ne tik mokėjo paimtą paskolą už kotedžą, kurį jie įsirenginėjo, bet ir pats ten dirbo visus darbus – kad būtų pigiau. O, kai kotedžas, įsigytas sugyventinės vardu, buvo įrengtas, ši sūnaus ten neregistravusi ir net liepusi išsikraustyti.

Iškalbingas pasiūlymas sūnui

Po tokio sugyventinės poelgio, anot A.Helmo mamos, ir prasidėjo iki tragedijos privedęs konfliktas. Nors ji ir sakiusi sūnui: „Palik ją – juk pasaulyje yra ir daugiau moterų!“

Tačiau sūnus turėjo kitų planų. Jis teigė, kad nori susitaikyti. Ir būtų tai pavykę, jeigu netrukdytų draugės mama. Ši esą liepusi sūnui pasiimti iš buvusių jo ir sugyventinės namų išmestus visus jo daiktus. A.Helmo mama teigė klaususi tada sūnaus sugyventinės mamos, kodėl prieš penkerius metus, kai prašiau neardyti jo šeimos, to nepadarėte?!

Ignoravo esą A.Helmas ir savo mamos prašymą persikelti gyventi pas ją. Glaudėsi kažkur pas draugą.

O apie tai, kad galėjo įvykti kažkas baisaus, teisiamojo mama teigė sužinojus perskaičius telefone „Kauno dienos“ publikaciją apie žmogžudystę Marvelės žirgyne.

Reikėjo pasikarti ir pačiam!

Lankant dėl to nuosprendžio už grotų laukiantį sūnų Tardymo izoliatoriuje, šis verkė ir tikino, kad nesuvokė, ką padarė. „Reikėjo pasikarti ir pačiam!“ – prisipažino A.Helmo mama, kad toks tada buvo jos atsakymas atgailaujančiam sūnui.

Nužudytosios mama, besiklausydama A.Helmo mamos parodymų, sėdėjo užsikniaubusi ir susiėmusi rankomis galvą. Galiausiai paklausė liudytojos, kodėl ši ją šmeižianti, jeigu po tragedijos esą jai sakiusi, kad Artūras – didžiausia jos gyvenimo klaida? Tačiau sulaukusi atsakymo, kad taip nebuvo, jau pradėjo balsu raudoti. O po posėdžio siuntė teismo foje A.Helmo mamai baisiausius prakeiksmus.

Vienas kartas nemelavo

Kaip jau rašyta, 51-erių A.Helmas kaltinamas liepos 4-osios vakare nužudęs pas jį į darbą – pasiimti savo škotų terjero kalytės atvykusią buvusią sugyventinę, kuri buvo jaunesnė už jį aštuoniolika metų.

Jiedu buvo išsiskyrę prieš kelis mėnesius. Ir nuo to laiko A.Helmas buvusią sugyventinę, išvariusią jį padedant artimiesiems, persekiojo. Ne tik grasinančio pobūdžio SMS žinutėmis, kurių esmė – jeigu nebūsi mano, tai nebūsi niekieno, bet ir veiksmais.

Tačiau terorizuojamoji kreiptis į policiją neskubėjo. Nors prieš ketverius metus jau buvo tai padariusi. Tačiau, tada A.Helmo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, sugyventinei jam atleidus.

Tą lemtingą liepos 4-osios vakarą eidama pas A.Helmą pasiimti savo kalytės, kurios pastarasis niekaip nenorėjo atiduoti, buvusi sugyventinė paskambino savo mamai. Ši dar atkalbinėjo 33-ejų dukrą nuo tokio žingsnio. Deja, kitą dieną jai jau teko kreiptis pagalbos į Kauno policiją, nes dukra daugiau tą vakarą jai telefonu nebeatsiliepė. Nei į skambučius, nei į SMS žinutes. O ryte atskubėjus į žirgyną, ten ji nerado nei dukros, nei šios šuns, nei buvusio sugyventinio. Nors peržiūrėjus žirgyno vaizdo kamerų įrašus, šie buvo užfiksavę, kad dingusioji išvakarėse čia buvo atėjusi. Ir A.Helmas ją pasitiko.

Teisiamojo versija

Stojęs prieš teismą, A.Helmas prisipažino nužudęs buvusią savo draugę, su kuria gyveno apie aštuonerius metus. Tačiau reikalavo, kad iš jo telefono išklotinių būtų ištrauktas visas jo susirašinėjimas su nužudytąja bei dingusio šios skolos raštelio, kad ji jam skolinga 5 tūkst. eurų, nuotrauka. Esą tik tada jis galės duoti parodymus. Ir pagrįsti šiuo susirašinėjimu tai, kad buvo privestas iki tokio poelgio psichologiškai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

A.Helmas buvo linkęs akcentuoti tai, kad konflikto su buvusia sugyventine priežastis buvo turtinė.

O tądien atvykusi į žirgyną buvusi sugyventinė dar ėmė jį ir žeminti.

Jeigu iš anksto būčiau planavęs šį nusikaltimą, tai tikrai nebūčiau daręs jo ten, kur įrengtos vaizdo kameros.

„Sakiau jai, jeigu skiriamės, tai grąžink, ką aš įdėjau į mūsų kotedžo įrengimą. O ji pradėjo iš manęs tyčiotis, žeminti mano motiną, vaikus. Teigė, kad jau turi kitą – daug geresnį už mane. Nors dariau viską, kad ją susigrąžinčiau – ir eilėraščius jai rašiau, ir net žudžiausi. Tačiau ji pradėjo tyčiotis ir iš to. Po to jau nieko neatsimenu – tik, kad pagriebiau pavėsinėje kabėjusį arklio pavadį. Atsitokėjau tik tada, kai ji jau suglebo. Ir dar apie 15 minučių bandžiau ją gaivinti“, – tokia buvo teisiamojo versija dėl to, kas tada įvyko.

Sulaikytas kitą dieną

„Jeigu iš anksto būčiau planavęs šį nusikaltimą, tai tikrai nebūčiau daręs jo ten, kur įrengtos vaizdo kameros“, – toks buvo dar vienas A.Helmo, įrodinėjusio, kad buvo išprovokuotas taip pasielgti pačios aukos, argumentas.

Tačiau vienam iš teisėjų kolegijos narių pasiteiravus, kodėl jis nieko nekalbėjo apie turtinį konflikto su nužudytąja pobūdį per ikiteisminį tyrimą, A.Helmas tikino, kad niekas tada jo apie tai neklausė. Į ką minėtas teisėjų kolegijos narys jam atsakęs, kad niekas jo to neklausė ir dabar – jis pats pradėjo nuo to savo pasakojimą.

A.Helmas buvo sulaikytas kitą dieną – girtaujantis bendradarbio namuose, į kuriuos atsivežė ir aukos kalytę, ir į maišą su šios maistu įsidėtą nusikaltimo įrankį. Po to – kai įkėlęs į arklidėse stovėjusį karutį nužudytosios palikus, nuvežė juos į netoliese – miškelyje esantį apleistą bunkerį ir ten išvertė. Kitos dienos pavakarę juos ten aptiko policijos tarnybinis šuo.

Ieškiniai – penkiaženkliai

Teismo medicinos ekspertai konstatavo nužudytosios kūne 25 kraujosrūvas, galimai padarytas kietais bukais daiktais. Tačiau jų išvadoje teigiama, kad moteris buvo pasmaugta.

A.Helmas tikino neprisimenantis, kad būtų daužęs auką kumščiais ar spardęs. Anot jo, galimai šios kraujosrūvos atsirado, tempiant nužudytosios kūną iki karučio, keliant į jį, vežant bei išstumiant bunkeryje.

Už itin žiaurų savo šeimos nario nužudymą, kuo yra kaltinamas A.Helmas, gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti nužudytosios tėvai bei sesuo. Visi jie prašo priteisti iš teisiamojo po 50 tūkst. eurų moralinio atlygio.

A.Helmas teigė šiuos ieškinius pripažįstantis.