Kaip jau rašyta, apie šį radinį naujoji buto savininkė, gimusi 1979 m., Bendrajam pagalbos centrui pranešė šeštadienio popietę. Akivaizdžiai ištikta šoko, ji pasakojo apie krūvą kaulų, teigdama, kad jų – apie 30-40, aptiktų po grindimis. Ir teigė, kad nežinanti, ar jie žmonių, nes nėra šios srities specialistė. Tačiau akcentavo, kad rasti kaulai – tokie pat seni, kaip ir šis namas, statytas praėjusio šimtmečio pradžioje.
Atvykus iškviestiems teisėsaugininkams, skambinusioji pasakojo, kad nusipirko ne per seniausiai kaimynų dviejų kambarių butą. Ir apie šiurpią jo paslaptį sužinojo tik dabar – pradėjusi keisti vieno iš jo kambarių medines grindis. Moteris teigė, kad, jos žiniomis, anksčiau jų name buvo gydymo įstaiga.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, po grindimis aptiktoje palaidų kaulų krūvoje kaukolės nebuvo.
Tačiau jų radimo aplinkybės perša išvadą, kad šie kaulai kažkodėl tokiu būdu buvo slėpti.
Ikiteisminį tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo pradėję teisėsaugininkai artimiausiu metu kreipsis į ekspertus, kad šie atsakytų, ar tai – tikrai žmonių kaulai, vieno ar kelių ir, kada jie galėjo mirti. O tokios ekspertizės užtrunka.
Tuo tarpu portalo kauno.diena.lt kalbintas šio namo kaimynystėje įsikūrusio Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas linkęs įtarti, kad šis radinys gali būti susijęs su abiejų praėjusio šimtmečio pasaulinių karų metu šioje teritorijoje vykusiais mūšiais, kurių metu netrūko ir sprogdinimų. Ne tik čia įsikūrusio vieno iš Kauno tvirtovės forto, bet ir ne per toliausiai esančio geležinkelio tilto.
Tačiau ir E. Bagdono nuomone, kažkodėl minėti kaulai buvo slėpti po grindimis.
Remiantis kultūros vertybių registru, iš pradžių šiame name buvo įsikūrusi carinės Rusijos, pastačiusios jo kaimynystėje esantį fortą bei tokius pačius raudonų plytų namus aplink jį, Artilerijos sandėlių sargyba. O 1924 metais jau Lietuvos kariuomenė čia įkūrė Šarvuočių rinktinės štabą, kuris veikė šiame name iki 1936 metų. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui čia greičiausiai šeimininkavo ir rusų, ir vokiečių kariuomenės. Galiausiai po 1945-ųjų metų šiame name apsigyveno sovietinių karininkų šeimos. Tada čia ir galėjo veikti butą su neeiliniu paveldu įsigijusios moters minima gydymo įstaiga – ambulatorija.
Naujausi komentarai