Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apygardos pareigūnai baigė tirti prieštaringai vertinamo verslininko Žydrūno Buzo bylą. Jam gresia kaltinimai dėl tyčinio bankroto, tačiau  marijampolietį ėmėsi ginti buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.

Išgarsins advokatas

Verslininkas Ž.Buzas ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje išgarsėjo maždaug prieš 15 metų, kai kilus nelegalių bankų bangai rinko indėlius iš gyventojų, o vėliau už šią veiklą buvo nuteistas kalėti. Po poros nelaisvėje praleistų metų jis taip ir liko skolingas indėlininkams apie 2 mln. litų, neatsirado ir turto, kurį pardavus žmonės būtų susigrąžinę indėlius.

Dar labiau Ž.Buzas išgarsėjo, kai buvo pagrobtas ir tris savaites laikytas viename namelyje sodų bendrijoje Kauno rajone. Keli ginkluoti ir kaukėti pagrobėjai 2008 m. įsiveržė į Puskelnių sodų bendrijoje esantį namą, kur vyko Ž.Buzo artimų žmonių puota. Verslininkas pusnuogis buvo ištrauktas iš pirties ir išvežtas.

Byloje dėl "Marijampolės gelžbetonio" tyčinio bankroto Ž.Buzui taip pat galima prognozuoti populiarumą. Ginti verslininko iš Marijampolės ėmėsi ne mažiau garsus advokatas, dar visai neseniai stovėjęs kitoje barikadų pusėje ir kontroliavęs Marijampolės apylinkėje vykstančius tyrimus, buvęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K.Betingis.

Pagrobimo šleifas

Iki šiol labiausiai Ž.Buzą išgarsinusi istorija buvo jo pagrobimas. Prieštaringai vertinamas verslininkas buvo siejamas su nusikalstamo pasaulio atstovais. Anuomet už Ž.Buzą reikalaujama išpirka buvo šokiruojanti – 3,2 mln. eurų (daugiau kaip 11 mln. litų).

Tačiau Ž.Buzo artimieji slėpė, kad už jį buvo reikalaujama išpirkos. Galiausiai pagrobtasis pergudravo jį saugojusį vyrą. Pasinaudojo momentu, kai tas užsnūdo ir pabėgo. Per tris savaites iki tol buvęs apkūnus Ž.Buzas gerokai sulyso.

Vėliau buvo sulaikyti ir nuteisti Ž.Buzą pagrobę ir išpirkos reikalavę kauniečiai. Ilgą laiką Ž.Buzas vengė viešumos, jam buvo skirta valstybės apsauga. Vis dėlto šios negandos netrukdė Ž.Buzui plėtoti savo verslo idėjų, kurios ne visos buvo krištolinio skaidrumo ir atsidūrė teisėsaugos akiratyje.

Ėmėsi iš esmės

Ant tyrėjų stalo – "Marijampolės gelžbetonio" sunaikinimo byla. 2009 m. teismas leido pradėti "Marijampolės gelžbetonio" bankroto procedūrą. FNTT Kauno apygardos pareigūnai pradėjo kitą tyrimą – dėl tyčinio bankroto.

Pareigūnų surinkta medžiaga rodo, kad 2007–2009 m. "Marijampolės gelžbetonio" vadovai vykdė bendrovei nenaudingus sandorius, dėl kurių betono gaminius, skirtus statyboms, gaminusi didžiulė įmonė patyrė fiasko.

"Marijampolės gelžbetoniui" tuo metu vadovavo Ramūnas Žemaitis, o valdybos pirmininku buvo Ž.Buzas. Bankroto įteisinimo dieną įmonės skola kreditoriams viršijo 5,5 mln.litų. Kaltinamajame akte nurodyti aštuoni ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai.

Klausimai vietoj atsakymų

Šiuo metu bendrovei "Bcb Group" vadovaujantis Ž.Buzas jam pareikštus įtarimus vadina absurdiškais. "Nesąmonė. Ten nėra ko kaltinti. Aš buvau valdyboje. Sprendimus priėmiau ne vienas. Ką ten kaltinti", – piktinosi marijampolietis.

Verslininkas neabejojo, kad tyrėjams užkliuvo jo pavardė. "Pavardę pasiėmė. Dėl ko jūs skambinate? Ne dėl pavardės? Tokias nesąmones pripažinti, čia nėra ko pripažinti. Bankroto byla iškelta prieš penkerius metus, o tik prieš mėnesį pateikė įtarimus. Ką veikė tuos penkerius metus?" – retoriškai klausė Ž.Buzas.

Marijampolietis kritikavo ir kaltinimuose minimus neekonomiškus "Marijampolės gelžbetonio" sandorius. "Kokie ten kaltinimai? Kad kėdę pardavė už 50 litų, kurios likutinė vertė buvo 100 litų, tai tokie ir vertinimai", – daugiau klausė, nei atsakė Ž.Buzas.

Pasirašė orderį

Skandalingajam Ž.Buzui atstovauti ėmėsi "Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai", kurios naujuoju darbuotoju neseniai tapo dar birželį Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru dirbęs K.Betingis.

Buvęs prokuroras, dabar advokatas neneigė ėmęsis ginti Marijampolės verslininkus. K.Betingis aiškino, kad klientai pirmiausia kreipėsi į advokatų bendriją. "Aš turiu pasirašęs susitarimo orderį atstovauti ne tik Ž.Buzui, bet ir kitiems įtariamiesiems", – patvirtino K.Betingis.

Tačiau kol kas K.Betingis nesiėmė vertinti jo klientams įteiktų pranešimų apie įtarimus. "Negalėčiau visko komentuoti. Didelės apimties byla, daug įtariamųjų, o laiko susipažinti buvo skirta mažai. Dabar formuluojame prašymus, per nustatytą terminą turime juos pateikti prokurorams, o jie spręs, ar tenkinti tuos prašymus, ar ne", – paaiškino K.Betingis.

Nemėtė pėdsakų

Šūsnis gynėjų prašymų prokurorai dažniausiai vadina labai paprastai – bylos vilkinimu. Tyčinį "Marijampolės gelžbetonio" bankrotą narplioję pareigūnai ėjo tarsi seniai pramintu keliu. Įmonę nustekenę marijampoliečiai neieškojo dviračio ir nesistengė slėpti savo veiksmų. Galima prielaida, kad greičiausiai jie nesitikėjo kada nors sulauksiantys laiko, kai nuostolinga įmonės veikla bus vertinama kaip tyčinis bankrotas.

Pranešimus apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos gavo šeši prie "Marijampolės gelžbetonio" nuskurdinimo prisidėję asmenys: bendrovės valdybos pirmininkas Ž.Buzas, valdybos nariai – Romas Kukis, Arvydas Pleskus, Mindaugas Vilkas, Antanas Gediminas Adomaitis ir direktorius R.Žemaitis.

Visi šie asmenys būdavo dažnai minimi kaip Ž.Buzo aplinkos žmonės. Tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis su keliais artimaisiais įsteigė bendrovę "Artapolas". Jai vadovauti ėmėsi vienas įtariamųjų "Marijampolės gelžbetonio" tyčinio bankroto byloje M.Vilkas.

Akivaizdūs ryšiai

Būtent su bendrove "Artapolas" vykdytas vienas "Marijampolės gelžbetonio" sandoris akivaizdžiausiai parodo vieningą Marijampolės berniukų ratelį. 2008 m. valdybos posėdžio protokolu buvo nutarta įsigyti "Alytaus tekstilės" akcijų.

Milijonas paprastųjų vardinių akcijų buvo nupirktos iš bendrovės "Artapolas" už 290 tūkst. litų. "Artapolui" vadovavo M.Vilkas. Jis buvo ir "Marijampolės gelžbetonio" valdybos narys. Šios akcijos buvo bevertės, nes "Alytaus tekstilei" jau buvo iškelta bankroto byla. Paprasčiau – vienas iš valdybos narių M.Vilkas pritarė, kad "Marijampolės gelžbetonis" iš jo nupirktų bevertes akcijas.

Reikėtų priminti, kas dar iki bankroto pagrindiniu "Alytaus tekstilės" akcininku buvo "Marijampolės gelžbetonis". Alytaus įmonės valdybos pirmininku buvo paskirtas "Marijampolės gelžbetonio" direktoriaus pavaduotojas A.G.Adomaitis. Jo ir Ž Buzo pavardės taip pat susipynusios, nes "Bcb Group" vadovu vienur minimas Ž.Buzas, kitur A.G.Adomaitis. Tiesa, telefonu Ž.Buzas neneigė esantis "Bcb Group" direktorius.

Nesuvokiami sandoriai

Didelių abejonių tyrėjams sukėlė "Marijampolės gelžbetonio" pastatų pardavimo sandoriai. Nurodoma, kad pastatai buvo parduoti už 6 mln. litų, tačiau į sąskaitą įplaukė vos 1,7 mln. Ne ką keistesnis buvo marijampoliečių sprendimas pirkti bankui įkeistą žemės sklypą iš bendrovės "Eikina".

Dokumentai rodo, kad už sklypą "Marijampolės gelžbetonis" sumokėjo 800 tūkst. litų, nors vidutinė rinkos vertė buvo vos 182 tūkst. litų.

Negana to, apsukrieji berniukai dar sugebėjo pasiimti milijoninį kreditą iš Ūkio banko, nors "Marijampolės gelžbetonis" jau nebeturėjo jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Imant paskolą buvo įkeistas M.Vilko bendrovės "Artapolas" turtas ir žemės sklypai.

Tarpusavio pasitikėjimas?

Praktiškai visi tyčinio "Marijampolės gelžbetonio" bankroto bylos įtariamieji vienaip ar kitaip susiję. Ne viena firma, kurios vadovais nurodomi bylos įtariamieji, registruota tais pačiais adresais – Stoties g. 49 arba Kęstučio g. 4 Marijampolėje.

Įdomiausia tai, kad "Marijampolės gelžbetonio" direktoriais įvairūs šaltiniai nurodo vis kitus, tačiau visus šioje byloje minimus asmenis. Kaltinime bendrovės direktoriumi minimas R.Žemaitis, tačiau "Marijampolės gelžbetonio" direktoriais yra buvę ir A.Pleskus, ir R.Kukis.

Gynėjas – buvęs prokuroras

Lietuvos įstatymai numato, kad keičiant darbo profilį kai kurių profesijų atstovai tam tikrą laiką negali eiti vienų ar kitų pareigų.

"Kauno diena" pasidomėjo, ar praeityje kaltinimus teikę ir prokurorais dirbę asmenys taip paprastai gali imti ir atstovauti kaltinamiesiems ikiteisminiuose tyrimuose, teismų procesuose ir juos ginti. Tai kelia pagrįstų abejonių, tačiau kiekvienas atvejis yra unikalus.

Komentaras
Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja

Negalėčiau komentuoti konkretaus atvejo, kai buvęs prokuroras, pradėjęs dirbti advokatu, ima ginti įtariamąjį, prieš kurį anksčiau vykdė ikiteisminį tyrimą ar tokiam tyrimui vadovavo. Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nurodo, kad advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas.