Grandininė reakcija
Kaip jau rašyta, šiai skandalingai bylai pradžią davė, kaip tada teigta, Lietuvos kalėjimų tarnybos, tuo metu dar besivadinusios Kalėjimų departamentu, kriminalinės žvalgybos pareigūnų gauta informacija atliekant kitą ikiteisminį tyrimą. Kokį, atskleisti nenorėta.
Vienas iš šios bylos kaltinamųjų buvo ilgametis Pravieniškių pataisos namų, vėliau tapusių Pravieniškių kalėjimu, pareigūnas Povilas Sadauskas, tuo metu dirbęs Trečiojo sektoriaus, kuriame kalėjo griežčiausiomis bausmėmis už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys, Saugumo valdymo skyriaus žemiausios grandies specialistu.
Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, jis įkliuvo su įkalčiais 2021-ųjų rugpjūčio 11-osios vidurdienį. Tuo metu šioje įkalinimo įstaigoje buvo prasidėjusios iškalbingos reformos, susijusios su tų pačių metų gegužę įvykusiu dviejų, beje, – taip pat Trečiojo sektoriaus nuteistųjų pabėgimu, išlindus per išpjautą tarpą tarp kameros grotų strypų. Po šio skandalingo įvykio nuo pareigų buvo nušalintas ilgametis šios įkalinimo įstaigos direktorius Dainius Sušinskas ir vietoj jo laikinai į Pravieniškes komandiruotas tuometis Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.
Bylą teismui rengusių minėtų žvalgybininkų ir jiems vadovavusių Kauno apygardos prokurorų duomenimis, būtent ši rokiruotė ir tapo pretekstu ja nepatenkintiems šios įkalinimo įstaigos pareigūnams organizuoti dar vieną panašų pabėgimą ir taip ne tik sumenkinti laikinojo vadovo autoritetą bei destabilizuoti įstaigos darbą, bet ir viliantis tokiu būdu susigrąžinti prieš mėnesį nuo pareigų nušalintą buvusį direktorių.
Buvo sunku patikėti
Perduodant šią bylą teismui, kaltinamieji joje jau buvo du. Antruoju tapo P. Sadausko kolega – Tomas Čeponis. Jiems pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas nuteistųjų parodymais.
Anot rengusiųjų teismui šią bylą, apie tai, kad minėti jų sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistai įkalbinėja juos pabėgti, pranešė patys nuteistieji. Remiantis jų parodymais, iki P. Sadausko sulaikymo šis su T. Čeponiu jau buvo prieš kelias savaites jiems atnešę į kamerą draudžiamų turėti daiktų. Net du kartus.
Pirmąjį – rūkomojo tabako LD pakuotę. O po savaitės – ir metalinį armatūros strypą, turėjusį palengvinti pabėgimą, kuris vėliau per kratą aptiktas tualeto ventiliacijos angoje.
O jau minėtos 2021-ųjų rugpjūčio 11-osios vidurdienį P. Sadauskas, remiantis teismui perduotos bylos medžiaga, skalbyklos patalpoje vienam iš nuteistųjų, bendradarbiavusių su žvalgybininkais, perdavė dar vieną metalinį strypą. Ir nurodė pabėgti iš pasivaikščiojimo kiemelio, į kurį jiedu buvo išvesti po keliolikos minučių, nors tai buvo ne jų pasivaikščiojimo valandos, šiandien. Bet jau pasibaigus kurstytojų darbo valandoms. Tiesa, kam metaliniai strypai buvo reikalingi bėgant iš pasivaikščiojimo kiemelio, o ne iš kameros grotuotais langais, neaišku.
Remiantis kaltinamuoju aktu, kurstytieji pabėgti atskleidė, kad už tai jiems žadėtas 1000 eurų atlygis. O pagavus bei sugrąžinus atgal į Pravieniškes, – ir pagerintos įkalinimo sąlygos. Tačiau, anot kurstytųjų pabėgti, šis pasiūlymas jiems labiau priminė nurodymą, nes nesutikus su juo, užsiminta apie galimą susidorojimą.
V. Balkūno/BNS nuotr.
Iškalbingos rokiruotės
Ši skandalinga byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurių valdose įsikūręs Pravieniškių kalėjimas.
P. Sadauskas ir T. Čeponis, kaltinti piktnaudžiavimu tarnyba bei kalinio kurstymu pabėgti, stojo prieš teismą nesuimti. Tačiau abu buvo nušalinti nuo pareigų.
Tuo tarpu G. Šarauskas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai laikinai vadovavo pusmetį. Vietoj jo į šias pareigas buvo paskirtas Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos vyriausiasis tyrėjas Mindaugas Žirlys, iki tol buvęs atsakingas už šios valdybos padalinį, dirbantį Pravieniškėse. O G. Šarauskas buvo grąžintas į savo buvusias pareigas Kalėjimų departamento vadovybėje.
Po 2023-iųjų pradžioje įvykusios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos reorganizavimo M. Žirlys tapo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininku.
Susikibo ne juokais
Tuo tarpu P. Sadausko ir T. Čeponio bylos nagrinėjimas girgždėjo sunkiai.
Galiausiai apklausus beveik visus šio teismo proceso dalyvius, tame tarpe – ir kaltinamuosius, kurie kaltės nepripažino – teigė, kad yra apkalbėti, nes neįkalbinėjo nuteistųjų bėgti ir nežadėjo jiems už tai atlygio, teisėja Rasa Balsevičienė pernai gegužę paskelbė nutartį grąžinti bylą kaltinimą joje palaikiusiai Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorei Nomedai Urbonavičienei. Ši teisėjos nutartis buvo grindžiama tuo, kad papildomos informacijos, dėl kurios prašymus pateikė kaltinamųjų advokatai, gavimas užtruks, todėl tikslingiau būtų pakeisti kaltinamąjį aktą.
Tačiau prokurorė N. Urbonavičienė minėtą teisėjos nutartį apskundė. O kartu su prokurore – ir kaltinamųjų advokatai, kaip groteskiškai tai beskambėtų.
Ir šiuos skundus gavęs Kauno apygardos teismas pernai birželį paskelbė, kad teisėjos R. Balsevičienės nutartis grąžinti bylą prokurorei yra nepagrįsta, dėl ko skundai tenkinami ir byla grąžinama atgal pačiai šios nutarties autorei.
Situacija įkaito
Susirinkus po tokio aukštesnės instancijos teismo verdikto į tolesnį šios bylos nagrinėjimą, jau kontratakavo prokurorė N. Urbonavičienė, pareikšdama nušalinimą pačiai R. Balsevičienei, nes aukštesnės instancijos teismo išbrokuotoje jos nutartyje yra išreikšta teisėjos nuomonė dėl P. Sadauskui ir T. Čeponiui pareikštų kaltinimų. Taigi, ji yra šališka.
Teisėja R. Balsevičienė už keturių dienų po prokurorės kontratakos priėmė sprendimą nusišalinti nuo bylos, nors kaltinamųjų advokatai jau prašė jos to nedaryti, kaip ir šiems antrinę teisiamieji. Šių susidariusioje situacijoje, turint galvoje, kiek jiems kainavo advokatų paslaugos šiame užsitęsusiame teismo procese, buvo gaila labiausiai.
Savo nutartį nusišalinti nuo bylos R. Balsevičienė grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu, kad teisėjas neturi turėti išankstinio nusistatymo, o jeigu tokių abejonių yra, jos turi būti pašalintos. Todėl, nors ji ir neturi išankstinio nusistatymo šioje byloje, prokurorės prašymą, siekiant išvengti bet kokių abejonių teismo šališkumu ir objektyvumu, tenkina.
Tačiau teisėjos nusišalinimą dar turėjo patvirtinti Kauno apylinkės teismo pirmininkas. Tuo metu šias pareigas ėjo jo pavaduotoja Vaida Motiejūnienė, nagrinėjanti civilines bylas. O ji R. Balsevičienės nusišalinimo nepatvirtino, dėl ko šios bylos dalyviams teko ją pabaigti tokia pačia sudėtimi.
Atlyginti žalą įpareigota valstybė
Per baigiamąsias šios bylos kalbas prokurorė pasiūlė P. Sadauskui ir T. Čeponiui vienodas bausmes. Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – laisvės atėmimą trejiems metams, už kurstymą pabėgti – laisvės atėmimą dvejiems metams. O subendrinus šias bausmes, skirti galutinę – laisvės atėmimą trejiems metams, atidedant jo vykdymą pustrečių metų. Belieka priminti, kad už piktnaudžiavimą tarnyba gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už kalinio kurstymą pabėgti – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teisiamųjų advokatai, kaip ir jie patys, prašė išteisinimo.
Vasarį, t.y. po beveik pusantrų metų trukusio šios bylos nagrinėjimo, teisėja R. Balsevičienė paskelbė, kad išteisina P. Sadauską ir T. Čeponį, kadangi jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ir bylą jų atžvilgiu nutraukia. Be to, priteisia išeisintiesiems iš Lietuvos valstybės nemažas sumas už advokatų jiems suteiktą teisinę pagalbą. P. Sadauskui – penkiaženklę sumą, T. Čeponiui – keturženklę.
Kaip ir tikėtasi, minėtą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį apskundė tik prokurorė.
Dar ne pabaiga?
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, prokurorės skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės kolegija, savo iniciatyva, dar kartą apklausė buvusį Pravieniškių kalinį, kurio parodymais buvo grindžiami P. Sadauskui ir T. Čeponiui pareikšti kaltinimai. Minėtas nuteistasis Kauno apygardos teismui pareiškė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai privertė jį meluoti. O apie tai jis prabilo tik dabar, nes jau yra perkeltas iš Pravieniškių į kitą kalėjimą, kur jaučiasi saugus.
Minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija ketvirtadienį paskelbė, kad tenkina prokurorės skundą tik iš dalies, t.y. sumažina Kaišiadorių teismo P. Sadauskui iš valstybės priteistą sumą daugiau kaip penkiais tūkstančiais – iki 8159 eurų. O likusi nuosprendžio dalis paliekama galioti, t.y. kaltinamieji išeisinti teisingai. Tačiau jiems dar papildomai iš valstybės priteista po daugiau kaip vieną tūkstantį eurų už jų advokatų teisines paslaugas nagrinėjant prokurorės skundą.
Po tokio Kauno apygardos teismo sprendimo išteisinamasis nuosprendis P. Sadauskui ir T. Čeponiui, kuris, beje, to nesulaukęs, savo noru paliko tarnybą, įsiteisėjo.
Tuo tarpu P. Sadauskas per savo advokatą portalui kauno.diena.lt perdavė, kad ketina grįžti į tarnybą Pravieniškių kalėjime, nes jo nušalinimui nuo šios nebeliko pagrindo.
Tačiau į kitą portalo kauno.diena.lt klausimą, ar išteisintieji neketina prašyti atlygio ir už daugiau kaip trejus metus trukusį jų neteisėtą, remiantis teismų sprendimais, baudžiamąjį persekiojimą valstybės vardu, P. Sadauską ir T. Čeponį gynę advokatai dar atsakyti negalėjo.
(be temos)
(be temos)