Skandalingojo vilos griovimo metinės: prokuroras pasiūlė bausmę emocijų nesuvaldžiusiam A. Karaliui

Pasiūlyta švelniausia bausmė

Kaltinimą šioje byloje palaikantis Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Dziegoraitis pasiūlė skirti A.Karaliui už jo padarytą viešosios tvarkos pažeidimą švelniausią už šį nusikaltimą numatytą bausmę – baudą. Baudžiamasis kodeksas už tai grasina viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. O prokuroro pasiūlytas A.Karaliui skirtinos baudos dydis – 3750 eurų yra artimas numatytam jos minimumui.

Audrys Karalius teisme

Prokuroro įsitikinimu, įrodymų, kad teisiamasis pažeidė viešąją tvarką, pakanka.

Kaip jau rašyta, panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą teisme.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė nukentėjusiojo statusą A.Karaliaus, tinkančio jam į tėvus, byloje turintis vienos Kauno bendrovės direktorius D.G.

Prieš duodamas parodymus, jis turėjo prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. O savo parodymus D.G. pradėjo nuo to, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios UAB. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

„Tai, kodėl jūs nepranešėte vilos savininkui, kad yra nepatenkintų šiais darbais – kad jis su pastaraisiais aiškintųsi?“ – po tokios D.G. įžangos šio klausė prokuroras.

„Jūs labai gerai pastebėjote, kad aš turėjau sugerti viską – ir žiniasklaidą, ir inspektorius, nes lengviau teisti tą, kuris dirba viešai!“ – atsakė tada prokurorui D.G., vėliau nesugebėjęs atsakyti į A.Karaliaus advokato Vytauto Sirvydžio klausimą, ką jis, kilus pasipriešinimui ir iškvietus į įvykio vietą žiniasklaidą, kalbėjo apie tai su A.Dankovskiu. D.G. tikino, kad neatsimena šių pokalbių turinio.

Paveldo namas Žaliakalnyje vėl nelegaliai griaunamas

Iškalbinga chronologija

Tačiau D.G. gerai atsiminė, kas tada vyko vilos griovimo aikštelėje. Ir pasakojo, kad atvykus pernykštę spalio 14-ąją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai po kurio laiko paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., tada jam davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Jaučiasi pažemintas

Pasakodamas apie to lemtingo šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. O nuėjęs pas šį inspektorių išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius, su kuriuo iki tol jis stengėsi nesivelti į diskusijas, ir nesuvaldė savo emocijų. Nors, anot D.G., šio elgesį emocijomis buvo galima vadinti tik iš pradžių. Vėliau tai virto agresija.

„Nesitikėjau, kad taip galima pasielgti esant žiniasklaidai ir apie keliasdešimties žiūrovų akivaizdoje. Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriuvo su visa statybviete juosiančia tvora.

D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Ir taip teigdamas jis turėjo galvoje ne tik A.Karaliaus poelgį, bet ir šio padarinius. Vienas jų buvo devynmetės dukters reakcija, pamačius šį įrašą per televizorių. „Kodėl tas dėdė tave mušė?“ – klausė mažametė D.G. Ir jis beveik kasdien iki šiol sulaukia klausimų iš įvairių savo pažįstamų, besidominčių, kuo baigėsi ši istorija. Kaip ir jo žmona savo darbe.

Kaltinamas įžūliu elgesiu

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad mano, jog šis – adekvatus, nors žmogaus sveikata yra neįkainojama. Jis atskleidė teismui, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi, kuris, D.G. teigimu, jam trenkė tada į krūtinę, o ne pastūmė, jis vėl jautė buvusios kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. O dvi savaites turėjo dėl to ir nedarbingumą.

A.Karalius, girdėdamas tokias D.G. kalbas apie žalą sveikatai, kontratakavo, kodėl šis tą šeštadienį leido sau skandinti visą kvartalą nuodingame asbesto dulkių debesyje? D.G. jam atsakė, kad žinojęs, jog traiškyti šiferio negalima, tačiau manė, kad tai nebus pavojinga, nes buvo rytas ir danga buvo šlapia.

A.Karaliaus advokatas V.Sirvydis, savo ruožtu, klausė, ar sulaukęs jo ginamojo grasinimo esą pakasti po griaunama vila, D.G. kreipėsi dėl to į policiją? Šis atsakė, kad sakęs tai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet šie to į jo apklausą neįrašė.

Kaip jau rašyta, tai – vienintelis Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su šiuo didelį atgarsį sukėlusiu įvykiu. A.Karalius kaltinamas pernai, spalio 17-ąją, apie 12.30 val., viešoje vietoje – prie Perkūno alėjos 11-ojo namo kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be D.G. 540,70 eurų ieškinį A.Karaliui yra pareiškusi ir „Sodra“.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinamojo tiesa

Anot A.Karaliaus, jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko, ir prasilenkia su logika.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Duodamas teismui parodymus, jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tą šeštadienį net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Tačiau atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. O D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama. Nors, anot A.Karaliaus, vilos savininkas A.Dankovskis turėjo žinoti jos vertę, nes 2015-aisiais buvo kreipęsis į kultūros paveldo atstovus, norėdamas šią rekonstruoti ar perstatyti, bet gavo neigiamą atsakymą, nurodant, kad tam būtinas projektas.

Be to, A.Karalius tikino neturėjęs tikslo D.G. sužaloti. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai teisiamasis pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.