Tragedija pakeliui į mokslus
Kaip jau rašyta, 41-erių Indra Mačiulienė kaltinama, vairuodama pernykštės lapkričio 14-osios vidurdienį automobilį „Opel Meriva“ kelyje Vaišvydava-Piliuona-Pakuonis-Pabališkiai pažeidusi Kelių eismo taisykles, t. y. nesiėmusi visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, neatsižvelgusi į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą ir eismo intensyvumą, jog galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su šia važiavusia „Škoda Octavia“.
I.Mačiulienė prisipažino portalui kauno.diena.lt vairavusi minėtą opelį tądien pirmą kartą – jos sutuoktinis tik įvykio išvakarėse buvo sudaręs šios transporto priemonės panaudos sutartį su Kauno autoservisu „Žėrutis“.
„Škoda Octavia“, su kuria susidūrė I.Mačiulienės vairuotas opelis, į Alytaus kolegiją vyko trys Kauno K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Petrašiūnų padalinio slaugytojos bei šių grupiokė iš kitos gydymo įstaigos. Visos mokėsi minėtoje kolegijoje laisvu nuo budėjimų metu – buvo jos Bendrosios praktikos slaugos studijų programos nuolatinių studijų pirmakursės.
Per šią tragišką kaktomušą, įvykusią kelio vingyje ties Margininkais, žuvo pusė slaugytojų ekipažo – automobilį „Škoda“ vairavusi 50-metė Daiva Jadvyga Aravičienė bei už jos sėdėjusi 44-erių Alė Eringytė. Jų pusei teko susidūrimo smūgis.
Žuvusiųjų bendrakeleivės pastebėjimas
Vienai žuvusiųjų bendrakeleivei konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors ji įvykio metu buvo praradusi sąmonę ir buvo nedarbinga pusę metų.
Šiai nukentėjusiajai duodant teisme parodymus, paaiškėjo, kad jai galiausiai teko išeiti iš darbo, nes dėl patirto alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžio, kurio padariniai, medikų prognozėmis, jausis dar mažiausiai metus, slaugytojos padėjėjos darbas dėl šiam būdingo fizinio krūvio jai tapo per sunkus. Be to, teko mesti ir mokslus, nes kolegija, į kurią vykstant įvyko tragedija, ir tas kelias, kuriame įvyko susidūrimas, jai iki šiol asocijuojasi su žuvusiomis. O automobilį "Škoda" vairavusi D.J.Aravičienė buvo gera jos draugė.
Ši nukentėjusioji ir sėdėjo šalia vairuotojos, nors teigė, kad taip jos tada susėdo atsitiktinai – nuolatinių vietų D.J.Aravičienės opelyje, kuriuo nuolat keturiese vykdavo į paskaitas, neturėjo. Sėdėdama automobilio priekyje ji teigė mačiusi, dėl ko pradėjo mėtyti kelio vingyje staiga priešpriešiais išnirusį opelį. Esą tai prasidėjo po to, kai šio ratai kabino kelkraštį. Viskas truko vos kelias sekundes – D.J.Aravičienė per tą laiką tik sulėtino greitį, kurio niekada ir neviršydavo – stengdavosi išvykti anksčiau, kad nereikėtų labai skubėti. Minėtą iškalbingą šios nukentėjusiosios pastebėjimą šiandien teisme patvirtino ir kaunietis, taip pat, kaip ir I.Mačiulienės vairuotas opelis, tada važiavęs Kauno pusėn ir pirmasis atvykęs į tragedijos vietą bei pranešęs apie ją telefonu 112. Prisimindamas teisme šią ilgokai vykusią procedūrą, nes atsiliepusio minėtu telefonu pareigūno prašymu turėjo patikrinti visų žuvusių ir praradusių sąmonę pulsus, jis papasakojo ir apie pokalbį su kelio viduryje stovėjusio opelio vairuotoja, kuri jam teigė, kad viskas įvyko, kai ją „užnešė“.
Nukentėjusiųjų – devyni
Antroji gyva likusi „Škoda Octavia“ keleivė turi šioje byloje tik liudytojos statusą, nes per tragediją fiziškai beveik nenukentėjo ir iš sumaitoto automobilio išlipo pati. Nors prisipažino teisme, kad nebuvo tada, kaip ir šalia jos – gale sėdėjusi A.Eringytė, prisisegusi saugos diržą. Jau rengėsi tai padaryti, automobiliui įvažiavus į mišką. Tačiau tada pamatė kelio vingyje priešpriešiais išnirusį opelį, ir visas dėmesys buvo nukreiptas į tai, kuo viskas baigsis.
„Turiu jau dvejų metų vairuotojos stažą, todėl galiu pasakyti, kad jo greitis buvo pakankamai didelis, todėl opelio vairuotojai ir nepavyko jo suvaldyti“, – teigė ši liudytoja. Ji pasakojo, kad prieš pat smūgį užsidengė veidą ir susilenkė. O, kai atsimerkė po smūgio, niekas iš bendrakeleivių į jos šauksmą neatsiliepė. Buvusiosios priekyje buvo prispaustos, o šalia sėdėjusi A.Eringytė buvo nukritusi be gyvybės ženklų jai ant kelių.
Ir ši liudytoja teigė, kad taip pat, kaip ir kita gyva likusi bendrakeleivė, iki šiol bijo važiuoti automobiliu.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti devyni asmenys: A.Eringytės mama, keturios seserys bei sutuoktinis, D.J.Aravičienės vyras ir dukra bei jau minėta žuvusiųjų bendradarbė, įvykio metu patyrusi rankos lūžį bei daugybinius sumušimus. Visų jų prašomo moralinio atlygio bendra suma siekia 155 tūkst. eurų. Jo prašoma solidariai iš I.Mačiulienės ir draudimo bendrovės „Ergo“, kurioje buvo apdraustas teisiamosios vairuotas opelis.
Techninių priežasčių, dėl ko opelis išvažiavo į priešingą eismo juostą nustatyta nebuvo.
Kaltės nepripažįsta
Tose pačiose apylinkėse – Taurakiemyje savo gyvenamąją vietą deklaravusi I.Mačiulienė, dėl ko kelias, kuriame įvyko tragedija, jai turėjo būti žinomas, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino.
Ji tikino neviršijusi leistino greičio. Tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešingą eismo juostą.
Kaip jau rašyta, jos vairuoto opelio spidometras po tragedijos buvo sustojęs ties 115 km/val. padala. Tačiau, remiantis Teismo ekspertizių centro techninių ekspertizių eksperto išvada, prieš pat susidūrimą jo greitis buvo apie 80 km/val. O „Škoda“, su kuria susidūrė I.Mačiulienės vairuotas opelis, važiavo 66 km/val. greičiu. Leistinas greitis susidūrimo vietoje – 90 km/val.
Pagarsinus teisme kaltinamąjį aktą, I.Mačiulienė, kuri, kaip paaiškėjo, yra trijų vaikų, vieno iš kurių auginimo atostogose tebėra iki šiol, mama, pakartojo tą patį – kad savo kaltės nepripažįsta. Ir pareiškė duosianti parodymus tik po visų proceso dalyvių apklausos.
Portalui kauno.diena.lt I.Mačiulienė be to, kad vairavo tądien opelį pirmą kartą, dar papildomai pasakė, kad po kaktomušos, už kurią yra teisiama, ir ji tris savaites gulėjo ligoninėje, kurioje jai buvo atliktos dvi operacijos, nes ir jai tada buvo lūžę šeši kaulai.
Laimučio Brundzos nuotr.
Žodžių mūšis
I.Mačiulienės advokatas Dalius Gintautas, kurio prašymu, į teismo posėdį šiandien buvo iškviestas minėtą ekspertizės išvadą dėl susidūrimo aplinkybių pasirašęs ekspertas, bandė sumalti pastarąjį į miltus, kaip ir programą bei metodiką, naudojamą atliekant tokias ekspertizes.
Eksperto išvada buvo maišoma su žemėmis beveik pusantros valandos. Tačiau teisiamuoju vietoj D.Gintauto ginamosios tapęs ekspertas atsilaikė ir net gi davė atkirtį. Pavyzdžiui, I.Mačiulienės advokatui pasiteiravus, ar nustatant jos opelio greitį buvo atsižvelgta į jos kuro bako pilnumą ir bagažinėje buvusių daiktų svorį, ekspertas atsakė, kad jiems tokios aplinkybės, ar vairuotojas buvo tualete ką tik prieš įvykį, ar seniau, yra nereikšmingos, todėl neprašoma jų pasverti. O į programą, jeigu automobilį vairavo vyras, įvedamas standartinis 75 kg svoris. Jeigu moteris – 65 kg. Ir atsižvelgiama tik į automobilio techninius duomenis bei keleivių skaičių.
Neturi jų centras, anot eksperto, ir metodikos nustatyti automobilio greitį pagal tai, ties kokia greičio padala yra įstrigęs šio spidometras. Jis net negalėjo paaiškinti, kodėl taip atsitinka. Kaip ir atsakyti, kodėl opelis išvažiavo į priešingą eismo juostą bei kokiu greičiu, kaip ir „Škoda“, važiavo prieš susidūrimą. „Galiu tik pasakyti, kad techninių priežasčių, dėl ko opelis išvažiavo į priešingą eismo juostą nustatyta nebuvo“, – toks buvo eksperto atsakymas. O klausimą, ar „Škodos“ vairuotoja turėjo galimybę išvengti susidūrimo, buvo atsakyta, kad tai priklausė nuo opelio vairuotojos veiksmų, o kokia trajektorija judėjo šios automobilis neaišku. „Abejonių nėra tik dėl opelio išvažiavimo į priešingą eismo juostą. Jeigu jo kelyje nebūtų „Škodos“, opelis būtų nuvažiavęs į griovį. Atkurti 100 proc. įvykio eigą ne visada pavyksta. O su tuo, ką pavyksta nustatyti, visiems neįtiksi“, – reziumavo ekspertas.
Naujausi komentarai