Šantažas prisidengiant žiniasklaida

Pernai rudenį viena akcinė bendrovė, turinti filialą ir Kaune, viešai prieinamu savo elektroninio pašto adresu sulaukė šokiruojančių laiškų iš Kauno. Jie buvo adresuoti bendrovės direktoriui. Šių laiškų autorius rašė apie buvusios savo sugyventinės, nurodydamas ir jos asmens kodą, nuodėmes, esą, žinomas jam jau ne vienus metus. Esą, ši metų metais vogė iš bendrovės jos produkciją. Nešė viską ir tempdavo į gimtąjį kaimą, kuriame visus maitindavo.

Anot laiško autoriaus, tuo metu, kai ji vogė, jis uždarbiavo užsienyje, kad susimokėtų už jųdviejų buto kreditą. Jis teigė nusprendęs informuoti apie buvusios savo gyvenimo draugės nuodėmes tik dabar, nes šiuo metu pats su ja bylinėjasi ir planuoja kviestis į teismą žurnalistus. Ir jiems dalyvaujant papasakos teismui apie minėtas vagystes. Todėl ši informacija gali pasirodyti ir žiniasklaidoje. Žodžiu, jis nežino, kuo visa tai baigsis. Bet, jeigu vagilės darbdaviui kiltų klausimų, mielai į juos atsakytų, todėl nurodė ir savo mobiliojo telefono numerį.

Po poros dienų bendrovė gavo dar vieną laišką. Jo kalba netaisyta: „Aš tik norėčiau patikslinti kad tos vagystės vyko nuo 2002 kaip mes draugavome vogė juodai, po pilną PC plastikinį krepšį, ar du partempdavo namo, ir ryte jau vešdavo savo šeimai į kaimą. Kiek žinau dalį parduodavo. Tai matyt ir vogė nuo pat darbo pradžios kaip įsidarbino. Nes jos sūnus būdamas pauglys vogė pinigus iš diedukų pensijų atneštų į namus, žinojo slėptuvę, tai sakydavau kad matyt nėščia būdama vogei, kad sūnus vagies geną gavo. O vagystės užsirišo kai apsauga užspaudė. Bet sugebėdavo kaip kleptomanė vis tiek kažką smulkaus išnešti.“

Iškalbinga direktoriaus reakcija

Bendrovės vadovybė Vilniuje, susipažinusi su šiais laiškais, persiuntė juos Kauno filialo, kuriama dirba tariama vagilė, direktoriui. Šis išsikvietė personalo vadybininkę ir nurodė jai atlikti išsamų tyrimą.

Vykdant šį nurodymą, buvusi laiškų autoriaus sugyventinė atsidūrė po didinamuoju stiklu: kruopščiai peržiūrėta ne tik jos asmens byla, bet ir kalbėta su tiesioginiu jos viršininku. Be to, gauta informacija pasidalyta su bendrovės apsaugos vadovu. Jokios šią darbuotoją kompromituojančios informacijos nenustatyta. O bendraujant su ja pačia, moteris atskleidė, kad turi problemų dėl šių laiškų autoriaus iškeldinimo iš savo buto. Ir šis jai ne tik už tai keršija, bet ir taip bando šantažuoti, beje, kenkdamas ir jos sūnaus, jau septynerius metus dirbančio valstybės tarnyboje, reputacijai.

Dėl to apšmeižtoji, kuriai darbdaviai neturėjo jokių pretenzijų, kreipėsi į policiją. Ši apie buvusių sugyventinių konfliktą jau žinojo, nes prieš tai minėtų laiškų autorius bandė įtraukti į šią istoriją ir pareigūnus, pranešdamas jiems apie, esą, buvusios gyvenimo draugės savavaldžiavimą, neįsileidžiant jo į namus – vieną Taikos prospekto butą. Tačiau policija pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą atsisakė.

Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šio buto savininkės buvusio sugyventinio laiškų jos darbdaviui buvo pradėtas.

Tas vikšrinis tankas judės per tave tol, kol neatsiskaitysi. 10 tūkst. yra nedaug.

Išdavikiškos SMS

Praėjusią savaitę 48-erių Tomas J., dirbantis vienoje saugos tarnyboje, teikiančioje savo paslaugas visoje Lietuvoje, Kauno apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu tyčia paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą buvusia sugyventine, t.y. šią apšmeižęs.

Nors jis ir bandė tikinti teismą, esą, buvusi jo gyvenimo draugė jau norėjusi šią bylą nutraukti, bet susidūrė su savo darbdavių, bijančių viešumo, spaudimu. Be to, jis informuodamas juos apie buvusios sugyventinės nuodėmes, tenorėjo, kad ji bent jaustų moralinę atsakomybę, nes dėl senaties baudžiamosios jau išvengs.

Tačiau apšmeižtosios pateiktos SMS, gautos iš teisiamojo tuo metu, kai šis rašė minėtus laiškus jos darbdaviui, liudijo, kad šantažuotojo tikslai buvo visai kiti.

Pavyzdžiui, jis rašė, kad jam neįdomu, ką dabar apšmeižtajai padarys jos darbdavys. Tačiau teigė, kad viliasi, jog suvienytomis jėgomis ji pagaliau bus „patvarkyta“.

Dar iškalbingesnė kita SMS: „Tas vikšrinis tankas judės per tave tol, kol neatsiskaitysi. 10 tūkst. yra nedaug.“ Kitoje žinutėje, rašytoje po dienos, jau buvo teigiama, kad, nesumokėjus minėtos sumos, nuostolis gali siekti ir 25 tūkst. eurų.

Lemtingos klaidos

Teisėjos Rasos Paulauskaitės nuosprendyje Tomui J. teigiama, kad šių žinučių turinys leidžia spręsti, jog, priešingai, nei nurodo kaltinamasis, jis rašė laiškus nukentėjusiosios darbovietei, siekdamas ją įbauginti ir atkeršyti dėl asmeninių nesutarimų, susijusių su iškeldinimu iš jos buto.

Be to, remtasi ir tuo, kad nukentėjusioji, anot darbdavių, ne tik niekada nebuvo nutverta vagiant, bet ir per tuos daugiau kaip 20 metų, kai dirba jų įmonėje, neturėjo jokios drausminės nuobaudos. O dalis produkcijos, kurią, anot šmeižiko, ji metų metais vogė, gaminama visai kitame filiale.

Apsiskaičiavo šmeižikas ir nurodydamas šių vagysčių pradžią, nes tada jiedu dar nebuvo pažįstami.

Už šmeižtą, kai kaltinama ne sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais, - už tai grėstų dvigubai griežtesnė bausmė, Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienų metų.

Nors Tomas J. prieš keliolika metų jau buvo teistas už chuliganizmą, panaudojant ar mėginant panaudoti šaunamąjį ar kitokius ginklus, pritaikytus žmonių žalojimui, už ką jam buvo skirtas vienų metų lygtinis įkalinimas, šis teistumas jau išnykęs. Neturėjo jis ir galiojančių administracinių nuobaudų, todėl už buvusios sugyventinės apšmeižimą jam skirtas laisvės apribojimas vieniems metams, įpareigojant neatlygintinai per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.