Šokiruojantis linčo teismas troleibuso vairuotojai: smurtautoją demaskavo vaizdo kameros

Įžūli savivalė

Jau penktą dešimtį perkopęs Robertas Š. iš vienos didžiausių pakaunės gyvenviečių buvo teisiamas dėl šokiruojančio linčo teismo, surengto troleibuso vairuotojai už tai, kad ši viename Kauno gatvių žiede nedavė kelio jo automobiliui. Dėl to savo darbo kabinoje užpulta ir smaugta troleibuso vairuotoja buvo nedarbinga kelis mėnesius.

Tai įvyko pernykštės liepos 27-osios rytą viešojo transporto stotelėje „S.Žukausko gatvė“, į kurią minėtas rankų nevaldantis automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas atsivijo jos troleibusą iš Šiaurės prospekto žiedo. Anot šio, dėl to, kad troleibuso vairuotoja, nepraleisdama jo automobilio, nors jis turėjo pirmumo teisę, vos nesukėlė susidūrimo.

Pastaroji teigia negalėjusi greičiau persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą, nors jis ir pypsino. Viskas baigėsi tuo, kad „Seat Alhambra“ vairuotojas netrukus aplenkė troleibusą. Ir iššoko iš savo automobilio jau troleibusui išvažiuojant iš minėtos viešojo transporto stotelės. Tačiau jam atsistojus važiuojamoje kelio dalyje priešais troleibusą, šis buvo sustabdytas. Bet uždarytomis visomis durimis, ką spėjo padaryti troleibuso vairuotoja, įvertinusi aiškintis atskubančio „Seat Alhambra“ vairuotojo agresyvumą bei bandydama skubiai važiuoti tolyn. Tačiau ji pamiršo apie pravertą savo kabinos langą, per kurį netrukus ir buvo savivaliautojo pasiekta.

Sulaukė tik senolės pagalbos

Anot nukentėjusiosios, išsišokėlis atstūmė truputį pravertą jos langą, užkišęs visą savo delną. O po to griebė ją už kaklo, šaukdamas: „Išmok vairuoti!“. Ir smaugdamas ėmė traukti į save, ketindamas dar ir suduoti kita ranka, kuri jau buvo pakelta. Tačiau jai pasisekė iš užpuoliko gniaužtų ištrukti, po ko šis pamėgino pakartoti tą patį dar kartą. O nepavykus, grįžo į savo automobilį, kur jo laukė sutuoktinė, vėliau teisėsaugininkams teigusi, kad nieko nematė.

Tęsti po šio išpuolio darbą troleibuso vairuotoja jau nebegalėjo, nors dar buvo tik devinta ryto. Jai pranešus apie šį įvykį policijai, du iš trijų keleivių, buvusių šio incidento metu troleibuse, skubiai išlipo. Liudyti pareigūnams sutiko tik garbaus amžiaus senolė, važiavusi tą rytą šiuo troleibusu į polikliniką.

Po įkyraus pypsinimo troleibusui įvažiavus į žiedą ir girdėto vairuotojos konflikto su kažkokiu nepraustaburniu gatvėje ši keleivė nuėjo pasiteirauti, ar bus tęsiama kelionė. Ir aptiko troleibuso vairuotoją verkiančią. Ši teigė lauksianti policijos, kurią išsikvietė. Anot senolės, jai pagailo vairuotojos, bet ji vėlavo pas gydytojus. Todėl, išlipdama laukan, paliko nukentėjusiajai savo telefono numerį, sutikdama paliudyti, kas čia įvyko. Tačiau dėl to, kad sunkiai vaikšto, šiai pilietiškai senolei buvo leista neatvykti į teismą duoti parodymų – buvo perskaityta, ką ji papasakojo ikiteisminio tyrimo metu.

Prisipažino tik iš dalies

Troleibuso vairuotojai tądien kreipusis ir į medikus, jai buvo nustatytas kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas, dėl ko ji fiziškai buvo nedarbinga iki lapkričio pradžios.

Smurtautojas nustatytas pagal šalia įvykio vietos esančios vienos bendrovės vaizdo kamerų įrašus. Šie padėjo sukonkretinti ir šio neeilinio išpuolio aplinkybes, nes įtariamasis, kurį pareigūnai nustatė pagal jo automobilio valstybinius numerius, o nukentėjusioji atpažino iš pateiktos nuotraukos, buvo linkęs situaciją švelninti. Ypač teisme, teigdamas, kad nesmaugė tada troleibuso vairuotojos – tik nutraukė jai nuo kaklo ausinukus, su kuriais ji vairavo troleibusą.

Asociatyvi Laimio Steponavičiaus nuotr.

Tačiau 52-ejų metų Robertui Š., teigiančiam, kad vykdo individualią veiklą, buvo pareikštas kaltinimas viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką. Už tokį viešosios tvarkos pažeidimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, tačiau teisiamasis turi su šia bausmės rūšimi sutikti, arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba net laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Prašė keturženklio atlygio

Dėl to, kad smurtautojas pripažino, jog elgėsi su moterimi nekorektiškai, ir esą dėl to gailėjosi, nors ir neatsiprašė, prokuroras Romanas Mackevičius pasiūlė teismui skirti jam trečią pagal griežtumą iš jau minėtų penkių galimų bausmių – laisvės apribojimą, įpareigojant naktimis neišeiti iš namų. Atsižvelgta ir į tai, kad Robertas Š. stojo prieš teismą jau kaip oficialiai neteistas. Nors iš tikrųjų buvo teistas ir už namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymą bei pardavimą, ir už vengimą išlaikyti vaikus, už ką net pabuvojo Pravieniškių pataisos namuose, bet šie apie 20-ies metų senumo jo teistumai jau išnykę.

Siūlė prokuroras taikyti Robertui Š. ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusioji buvo pareiškusi savo skriaudikui daugiau kaip 300 eurų ieškinį dėl turtinės žalos. Toks, anot jos, susidarė skirtumas tarp turėto gauti atlyginimo ir kompensacijos dėl nedarbingumo po patirto smurto. O neturtinę žalą – patirtą stresą, šio padarinius ir pablogėjusią ne tik sveikatą, bet ir asmeninio gyvenimo kokybę nukentėjusioji įvertino 3 tūkst. eurų. Tokio moralinio atlygio prašyta ir už negalėjimą užmigti be raminamųjų vaistų, ir košmarų sapnavimą, ir po patirto išpuolio atsiradusį nerimą, norą vengti žmonių, nors baisu būti ir vienai. Jau nekalbant apie tai, kad situacijos įkaitu tapo ir nepilnametis sūnus, kurį nukentėjusioji augina viena, dėl ko teko samdyti transportą jo poreikiams. Be to, nukentėjusioji teigė, kad po patirtos kaklo traumos jai tapo sunku 8-9 val. vairuoti troleibusą.

Teismo verdiktas

Bylą nagrinėjusi teisėja Giedrė Maslauskaitė skyrė Robertui Š. panašią bausmę kaip prašė prokuroras, apribodama smurtautojo laisvę vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį tiek laiko būti namuose nuo 22 iki 6 val. Tačiau teisėja akcentavo, kad dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įstatymai numatyto tik už smurtą artimoje aplinkoje, todėl skirti jį šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Visiškai tenkintas ir nukentėjusios ieškinys dėl patirtos turtinės žalos. Tačiau sprendžiant dėl moralinio atlygio (neturtinės žalos) atsižvelgta, kad Roberto Š. padarytas nusikaltimas pagal gresiančią maksimalią bausmę – laisvės atėmimas iki dvejų metų, priskiriamas nesunkiems ir truko vos kelias sekundes. Todėl, vadovaujantis teismų praktika tokiose bylose bei teisingumo ir protingumo principus, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas tik iš dalies, nukentėjusiajai priteisiant 800 eurų. Tačiau iki priteistų ieškinių atlyginimo paliekant laikiną Roberto Š. teisių apribojimą į jam priklausantį sodo namą.