Teisme vyras siekia įrodyti, kad buvo pasisavintas jo automobilis. Tačiau priversti teisėsaugą tirti akivaizdžiai tyčinį padegimą pasisekė tik iš šešto bandymo.

„Istorija dėl automobilio, kurią aš vertinu kaip svetimo turto pasisavinimą, teisme nagrinėjama jau antrus metus“, – pasakojo verslininkas Meilutis Sicinskis.

„2M Company“ vadovas dėl galimai neteisėto automobilių pirkimo, remonto ir pardavimo kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

Prieš keletą metų pareiškime jis nurodė ir konkretų asmenį, buvusį verslo partnerį, kurį įtaria verčiantis galimai neteisėtu automobilių verslu. Esą buvęs partneris dalies importuojamų automobilių pirkėjais nurodo paties netiesiogiai valdomas įmones, pirkimo–pardavimo sąskaitose įrašo mažesnę kainą, nei faktiškai sumoka, taip siekdamas sumažinti importo muito ir kitus mokesčius. Tikėtina, kad ir pinigų perdavimas  neįtraukiamas į įmonės buhalterinę apskaitą.

Dėl piktybiškai neatiduodamos skolos ir automobilio M. Sicinskis kreipėsi ir į policiją. Tačiau pareigūnai, kaip ir anksčiau minėtos įstaigos, tyrimo nepradėjo. Esą patikrino aplinkybes ir nusprendė, kad baudžiamojo nusikaltimo nėra, todėl rekomendavo kreiptis į teismą civiline tvarka.

„Skolą pagal vieną vekselį jau prisiteisiau. Tačiau civilinėje byloje dėl automobilio pasitvirtina, kad vis dėlto nusikaltimas buvo padarytas“, – pastebėjo M. Sicinskis.

Anot verslininko, 2016 m. rudenį pakaunėje gyvenantis Artūras Šetkus jam pasiūlė kartu užsiimti verslu – pirkti iš JAV aukcionų apgadintus automobilius, juos remontuoti ir parduoti. M. Sicinskis tvirtino investavęs į verslą asmeninių lėšų, o A. Šetkus užsiėmė pirkimų organizavimu ir automobilių remontu.

M. Sicinskis pasakojo, kad kaip verslininkas užaugo Švedijoje, kur į įstatymus žiūrima labai atsakingai. „Švedijoje visai kitoks mentalitetas, visai kitokio lygio pasitikėjimas. Pasiūlymas imtis verslo su automobiliais man buvo pirmas Lietuvoje ir atrodė geras – aš investuoju pinigus, o paskui atgaunu juos su procentais. Dabar supratau, kad Lietuva – ne Švedija, kad čia labiau žiūrima, kaip apgauti, o ne kažką gero padaryti“, – pastebėjo M. Sicinskis.

Verslininkas nutarė trauktis iš šio verslo, nes esą netenkino galimai neskaidri veikla, o pastangos atsiimti investuotus pinigus tapo konflikto pradžia.

Anot M. Sicinskio, norėdamas sumažinti susidariusios skolos naštą, jis sutiko pirkti iš JAV aukciono nupirktą automobilį „Honda CR-V“. A. Šetkus jį pažadėjo suremontuoti, o į automobilį investuotą sumą išskaičiuoti iš M. Sicinskiui susidariusios skolos.

Po pusmečio atvažiavęs pasiimti automobilio verslininkas tikino radęs jį išardytą – be ratų, be lempų, be variklio.

Painūs parodymai

Grįžkime į šias dienas. Kaip minėjome, verslininkas kreipėsi į teismą. Pasak M. Sicinskio, minėto automobilio istoriją aiškinantis civiline tvarka teisme, esą pasitvirtino nusikaltimas, kurio neįžvelgė policija.

„Civilinėje byloje prijungti policijos surinkti duomenys. Policijos surinktoje medžiagoje buvęs verslo partneris A. Šetkus nurodo, kad automobilio negrąžino, nes jį suremontavo, pirko detalių, nurodo sumas, kiek kas kainavo. Teisme jis aiškina, kad automobilio neremontavo. Esą automobilį tvarkė kita įmonė. Ta kita įmonė yra jo žmonos, o jis esą nieko bendro su ta įmone neturi, na, tik žmoną“, – stebėjosi M. Sicinskis.

Niuansai apie variklį, kurio verslininkas nerado atvažiavęs pasiimti automobilio, taip pat kelia klausimų. Anot M. Sicinskio, A. Šetkus ikiteisminio tyrimo tyrėjams pateikė remontuojamą variklį, nurodė, kad tai tas pats variklis. Tyrėjai jį nufotografavo ir tuo viskas baigėsi. Pašnekovas pastebėjo, kad net variklio numeris neužfiksuotas. Tačiau apklausiamas A. Šetkus jau nurodė, kad variklis buvo sugedęs ir utilizuotas.

Kontrastai: N. Sicinskis tikina radęs išardytą automobilį, o teismui pateikiamos visiškai surinkto automobilio nuotraukos. Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Teisme mes klausėme, ar variklis utilizuotas. Atsakė, kad ne, variklis neutilizuotas, jis yra. Tokios detalė patvirtina, kad vienur yra sakoma vienaip, o kitur kitaip. Čia tik viena detalė, bet tokių smulkmenų yra daugiau, kurios, mano akimis, yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl daikto vagystės“, – neatlyžo M. Sicinskis.

Jo pareiškime nurodyta, kad variklis, kaip įtariama, sumontuotas į A. Šetkaus pažįstamo prokuroro automobilį. Nurodomas ir skelbimas, kur tas automobilis parduodamas, tačiau informacija, anot M. Sicinskio, nebuvo tikrinama. Apžiūrėtas tik savanoriškai prokuroro pateiktas visai kitas automobilis. Esą A. Šetkus nurodė, kad minėtą automobilį pardavinėjo vasarą, tačiau M. Sicinskio iš „Regitros“ gauti duomenys duomenys patvirtina, kad automobilis parduotas sausį. Būtent tuo metu, kai M. Sicinskis kreipėsi į policiją.

„Tačiau visos šios aplinkybės nesudarė pagrindo policijai pradėti tyrimo ir patikrinti informaciją. Įsivaizduokite, atvažiavau į servisą pasikeisti lemputės, išėmė variklį ir policijai pasakė, kad pats to prašiau ir liepiau variklį sunaikinti. Policija sako, kad viskas legalu ir tvarkinga“, – stebėjosi M. Sicinskis.

Skirtingos nuotraukos

Logiška, kad už atliktą darbą būna sutartas ir atlygis. M. Sicinskis atkreipė dėmesį, kad teisme jo net neprašoma sumokėti už automobilio remontą. „Teisėja A. Šetkaus klausia, ar jis prašė sumokėti už remontą. A. Šetkus aiškina, kad jis net neremontavo, remontavo žmonos įmonė. A. Šetkaus žmonos įmonė taip pat nesikreipia sumokėti už automobilio remontą. Esą aiškina, kad automobilis nesutvarkytas. Ir vėl klaidžiojimas parodymuose – A. Šetkus aiškina, kad automobilį remontavo žmonos įmonė, tačiau automobilis, aiškinama, nesuremontuotas“, – parodymų neatitikimus minėjo M. Sicinskis.

Be to, nuotraukose, kurios padarytos, kai verslininkas atvyko automobilio, jis yra išardytas, o teismui pateikiamos nuotraukos, kuriose automobilis – su ratais, žibintais ir esą visos komplektacijos.

„Policija nemato nieko blogo ir kad nurodomas asmuo vykdo nelegalią nusikalstamą veiklą, t. y. neoficialiai tvarko, perka ir parduoda automobilius iš JAV. Tas asmuo teisme atsistojęs tiesiai šviesiai pasakoja, kad veikia pagal schemas, kurios skirtos išvengti mokesčių, nurodo, kad pats jais važinėja, bet jiems tai visiškai natūralu – nemokėti mokesčių yra legalu“, – emocijas liejo M. Sicinskis.

Atvažiavau į servisą pasikeisti lemputės, o išėmė variklį.

Verslininkas neatmetė prielaidos, kad tokiam požiūriui galbūt įtakos darė buvusio verslo partnerio A. Šetkaus ir Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus draugystė. „Aišku, aš žinojau, kad A. Šetkus bendrauja su prokuroru“, – teigė M. Sicinskis.

Policijos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rašoma, kad apklausos metu V. Rinkevičius parodė, kad su A. Šetkumi yra pažįstamas, nes, A. Šetkui tarpininkaujant, pirko du automobilius „Honda CR-V“, kuriuos apklausos metu jau buvo pardavęs.

Prokuroras atsiribojo

Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. Rinkevičius sutiko atsakyti į „Kauno dienos“ klausimus. „Su A. Šetkumi susipažinau atsitiktinai, pirkdamas iš jo automobilį, kurį radau per skelbimus. Taip pat kelis kartus esu kaip klientas pasinaudojęs jo teikiamomis smulkaus kosmetinio remonto paslaugomis tvarkant kitą mano automobilį“, – dienraščiui teigė prokuroras.

V. Rinkevičius patvirtino, kad automobiliai buvo po eismo įvykių, todėl A. Šetkaus serviso patalpose buvo atliekami jų kėbulų remonto darbai, tačiau nė vienam iš automobilių esą nereikėjo keisti variklio, nes jie buvo techniškai tvarkingi.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Noriu labai kategoriškai paneigti viešai skleidžiamus teiginius dėl tariamų variklių sukeitimo. Tai netiesa. Man priklausančiai „Hondai CR-V“ niekada nebuvo reikalingas joks variklio remontas, dėl neva sukeistų variklių net buvo atliktas tyrimas. M. Sicinskio keliama versija buvo paneigta“, – tvirtino V. Rinkevičius.

Pasak prokuroro,  M. Sicinskio jis nepažįsta. „Noriu užtikrinti, kad ne tik nesu niekaip susijęs su ikiteisminiais tyrimais, kuriais suinteresuotas šis asmuo, bet ir sužinojau apie daugelį įvykių ir jų aplinkybių tik iš žiniasklaidos. Man nemalonu, kad mano vardas ir pareigos minimos kuriant melagingą įspūdį, jog esu kažkaip su tuo susijęs, bet, spėju, mane minėdamas, M. Sicinskis tikisi sudominti savo problemomis žurnalistus, o gal tokiu būdu kažkaip tikisi paveikti tyrimų eigą. Tai manipuliacija, kuriai naudojamos mano pareigos. Tačiau, kaip jau minėjau, mano pažintis su A. Šetkumi yra labai ribota, tik kaip eilinių automobilio pardavėjo–pirkėjo ir smulkias paslaugas pirkusio kliento, nieko daugiau“, – pabrėžė prokuroras.

V. Rinkevičius tvirtino, kad su A. Šetkumi jo nesieja jokie kiti santykiai, išskyrus tai, kad A. Šetkus yra pagal skelbimą surastas automobilio pardavėjas.

„Aš susidaręs tokį įspūdį, kad žmogus kažkur klajoja, fantazuoja, – apie M. Sicinskio prielaidas dėl galimo prokuroro ir A. Šetkaus santykių atsiliepė V. Rinkevičius. – Nelabai turiu ką paaiškinti. Aš tą žmogų (M. Sicinskį, – red. past.) žinau tik iš spaudos. Jis susidaręs kažkokią nuomonę ir šaudo į kairę, į dešinę. Neturiu nieko, ką galėčiau, pakomentuoti.“

„Kauno diena“ susisiekė ir su M. Sicinskio nurodomu buvusiu verslo partneriu A. Šetkumi, tačiau jis, pareiškęs, kad nėra jokių bylų, atsisakė kalbėtis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gaisro tyrimo dėmės

Tačiau situacija yra gerokai klampesnė, nei atskleidžia viražai su automobiliais ir skolomis. M. Sicinskis įsitikinęs, kad tiesos paieškos pritraukė dar vieną bėdą – gaisrą, kurio tyrimą teko skųsti net šešis kartus. Šį pavasarį Kauno apygardos teismas nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas dėl gaisro, kuriame įtarimai pareikšti A. Šetkui, buvo nutrauktas nepagrįstai ir skubotai.

M. Sicinskui priklausančias maždaug 3 tūkst. kv. m gamybines ir sandėliavimo patalpas Kauno rajone liepsnos suniokojo 2021 m. balandžio 25-osios naktį. Iš pradžių tyrėjai laikėsi versijos, kad gaisras kilo savaime. Tačiau M. Sicinskis įtarė padegimą. „Buvo akivaizdu, kad į patalpas įsilaužta, nes prieš pat gaisrą suveikė signalizacija“, – akcentavo M. Sicinskis.

Peržiūrėjęs savo ir kitos įmonės vaizdo kamerų įrašus, verslininkas įsitikino, kad, prieš kylant gaisrui, užfiksuotas stiprus, į sprogimą panašus blyksnys. M. Sicinskis tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo itin pavojingu būdu atliekantiems pareigūnams perdavė iškalbingus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

M. Sicinskio verslo patalpos ir A. Šetkaus teritorija ribojasi. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad, prieš pat kylant gaisrui, šalia esančiame pastate buvo įsižiebusi šviesa, kad į A. Šetkui priklausančią teritoriją pateko žmogus, o praėjus maždaug trims minutėms po kilusio gaisro iš A. Šetkaus teritorijos išbėgo žmogus, jo priekyje bėgo šuo.

Įraše matyti, kad angarą saugojęs vokiečių aviganių veislės šuo, paleistas iš voljero, draugiškai bėgo šalia žmogaus, o jis augintinį dar ir paglostė. Gyvūno reakcija į galimą įtariamąjį leido M. Sicinskiui daryti prielaidą, kad šuo tą žmogų pažįsta. Įtarimai dėl padegimo buvo pareikšti A. Šetkui.

Šį pavasarį Kauno apygardos prokuratūra nutarė nutraukti A. Šetkaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, o baudžiamąją bylą stabdyti. „Prireikė šešių skundų, kad būtų tiriamas gaisras. Patys rinkome įkalčius, teikėme policijai, nes net gaisravietės padoriai neapžiūrėjo“, – nuostabos ir pasipiktinimo teisėsaugininkų darbu neslepė M. Sicinskis.

Sprendimą nutraukti tyrimą dėl gaisro panaikinęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad šioje byloje nebuvo atlikta surinktų duomenų analizė, nepanaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti. Gaisro padaryta žala siekia 300 tūkst. eurų.