Pereiti į pagrindinį turinį

Teismas: Lietuvos kariuomenės mokykloje klestėjo korupcija

2017-01-19 14:32

Kauno apylinkės teismas ketvirtadienį pripažino prekiavus poveikiu du Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos instruktorius bei du Karo policijos atstovus. Tiesa, jiems skirtos švelniausios už tai numatytos bausmės – piniginės baudos. Dabar – nuteistųjų vadovų eilė įvertinti savo pavaldinių elgesį.

Teismas

Skandalingas kaltinimas

Šią neeilinę bylą nagrinėjusi teisėja Sigita Meškauskienė nubaudė minėtos Lietuvos kariuomenės mokyklos vairuotojų kursų instruktorius Remigijų Liubiną ir Laimį Kaleiniką beveik 1130 eurų baudomis. Jų rengtų kursų klausytojus – Karo policijos Vilniaus įgulos vyresnįjį karo policininką Tadą Griganavičių bei Karo policijos Paramos ir aprūpinimo grupės ginkluotės specialistą Kšištofą Tataro – 753 eurų baudomis.

Skiriant švelniausias bausmes, numatytas už prekybą poveikiu, atsižvelgta į tai, kad šie kariškiai teisiami pirmą kartą ir puikiai charakterizuojami savo vadovybės, nepaisant jiems pareikštų skandalingų kaltinimų. 

„Kauno diena“ rašė, kad R.Liubinas ir L.Kaleinikas kaltinti tuo, jog pasinaudodami savo tikėtina įtaka nenustatytam „Regitros“ instruktoriui ar instruktoriams, priėmė iš mokyklos kursantų pinigus už neteisėtą „C“ kategorijos vairavimo teisių įgijimą ir padėjo jiems šias įgyti.   

Viešas reketas

L.Kaleinikas sumą, už kurią pažada paveikti „Regitros“ egzaminatorių, užrašė tiesiog auditorijos lentoje. Skaičius „200“ buvo išraitytas septynių kursantų, atvykusių į mokykloje rengiamus vairuotojų kursus iš visos Lietuvos karinių dalinių bei Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, akyse. Ir kitą dieną L.Kaleinikui buvo perduoti jų surinkti 1200 litų. Vienas kursantas dalyvauti šioje aferoje nepanoro.

Kaip viename iš šios bylos posėdžių pasakojo vienas iš R.Liubino 2014-ųjų vasarą vesto kurso klausytojų, išlaikius mokykloje teorijos bei vairavimo egzaminus, kurso vadovas jį pakvietė į Kačerginės prieigose esančią šašlykinę. Ten buvo susirinkę ir kiti jo pogrupio klausytojai. Visiems jiems R.Liubinas pareiškė, kad, laikant „Regitroje“ vairavimo egzaminą, reikia turėti 250 litų. Ir perspėjo, kad, jeigu klaustų kito pogrupio klausytojai, sakytų šiems, jog davė 300.

Iš visų dalyvavusiųjų šiame sandėryje neprisipažino davę pinigus, kad R.Liubinas paveiktų „Regitros“ instruktorius, tik T.Griganavičius ir K.Tataro, dėl ko ir buvo pasodinti kartu su kursų vadovu, paėmusiu 1250 litų kyšį, į teisiamųjų suolą. 

Gandai pasitvirtino

Nei vienas iš kaltinamųjų dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino. Visi jie prieš teismą stojo tebebūdami tose pačiose pareigose.

„Laukiame teismo pabaigos. Kol R.Liubino ir L.Kaleiniko kaltė neįrodyta, nieko negalime imtis. Tik nebeleidžiame jiems dalyvauti, vairavimo kursų klausytojams laikant egzaminus „Regitroje“, – pernai sausį, prasidėjus teisme liudytojų apklausoms, „Kauno dienai“ teigė Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininkas Stasys Paldūnas, pabrėždamas, kad bylon sugulę įvykiai buvo jam dar nesant šiose pareigose.

Tai buvo ir jo atsakymas į sklandančias kalbas, kad egzaminų pirkimas „Regitroje“ Lietuvos kariuomenės mokyklos vairavimo kursų klausytojams buvo tapęs norma. Tikrindami tokią informaciją, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai ir atskleidė šį skandalą. Tačiau, kadangi nei vienas iš prekyba poveikiu kaltintų vairavimo instruktorių savo kaltės nepripažino, mįslingieji geradariai iš „Regitros“ liko nenustatyti.

Neeilinė byla

Kaip jau rašyta, po portalo kauno.diena.lt žurnalistų apsilankymo viename iš šios bylos posėdžių, teismo procesas buvo paskelbtas neviešu.

„Norint išsiaiškinti šio ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kuo buvo linkę abejoti teisiamųjų advokatai, reikėjo išanalizuoti pluoštą riboto naudojimo dokumentų, susijusių su valstybės tarnybos paslaptimis. Be to, reikėjo apklausti net penkis anoniminius liudytojus – šį ikiteisminį tyrimą inicijavusio departamento prie Krašto apsaugos ministerijos operatyvininkus“, – po nuosprendžio paskelbimo atskleidė tokio iš pažiūros netikėto savo sprendimo priežastis teisėja S.Meškauskienė.

Ji buvo linkusi akcentuoti ir kitus šios bylos savitumus. Pirmiausiai joje nebuvo naudojamos jokios Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos procesinės prievartos priemonės – nei nusikalstamos veikos imitavimo modelis, nei pinigų žymėjimas, nei įtariamųjų pasiklausymas. Ir šį tyrimą turėjo atlikti Specialiųjų tyrimų tarnyba, sukurta korupcinio pobūdžio veikų tyrimui. Tačiau jos Kauno skyrius šio tyrimo neperėmė esą dėl mažareikšmiškumo. Todėl tyrimą dėl įtariamos korupcijos atliko Karo policija, kurios visai kitos funkcijos. Ir nepaisant to, kad du jos atstovai buvo įtariamieji. Ir tai buvo pirma Karo policijos tirta tokio pobūdžio byla. Tačiau surinktų įkalčių pripažinti teisiamuosius kaltais pakako.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų