Antradienį paskelbtu sprendimu teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundą pataisos namams.
Kaip pranešė teismas, administracinis ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendimų, jais atsisakyta skirti paskatinimą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančiam H. Daktarui.
Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacija pernai spalio 18 dieną pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymą, joje rekomendavo suteikti H. Daktarui paskatinimą.
Kolonijos drausmės komisija lapkričio 12 dieną nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas lapkričio 8 dieną. Kolonijos direktoriaus lapkričio 12 dienos sprendimu drausmės komisijos pasiūlymui pritarė.
Viešoji įstaiga „Aplankyk kalinį“ tų metų lapkričio 16 dieną taip pat pateikė prašymą paskatinti pareiškėją už aktyvų „Aplankyk kalinį“ programos lankymą ir pastangas laikytis biblinių moralinių normų.
Drausmės komisija lapkričio 30 dieną nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas lapkričio 8 dieną. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius lapkričio 30 dienos sprendimu drausmės komisijos pasiūlymui pritarė.
Regionų apygardos administracinis teismas sprendime pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje išvardytos paskatinimo priemonės gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Šio kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog šiuose straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai suteikia teisę, bet ne pareigą skirti skatinimo priemones nuteistiesiems.
„Tačiau pabrėžtina, kad ši diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.)“, – rašoma teismo pranešime.
Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (pareiškėjui suteiktus paskatinimus, paskatinimų datas), teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į komisijos pateiktus pasiūlymus, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise neskirti pareiškėjui paskatinimo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
64 metų H. Daktaras teismuose taip pat siekia, kad jam būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismai šiuos prašymus atmeta, nes tam nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 1 dieną paskelbė, kad „nuteistojo požiūris į savo veiksmus, už juos kylančią atsakomybę, aplinkybė apie palyginti neseniai panaikintą paskutinę drausminę nuobaudą nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio padarinių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais“.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.
H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.
2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.
Naujausi komentarai