Jau dabar aišku, kad aiškinantis dėl A. Kandroto-Celofano ir kitų nuteistųjų nuteisimo pagrįstumo, teisėjams teks bendrauti su Lenkijos, Vokietijos įmonėmis ir teisėsauga.

Šioje byloje iš A. Kandroto-Celofano ir kitų nuteistųjų Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso yra priteista daugiau nei 1,5 milijono eurų, o pats A. Kandrotas-Celofanas gavo ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjo, nes ir A. Kandrotas-Celofanas ir kiti nuteistieji jį apskundė.

Pernai lapkritį nuosprendį šioje byloje paskelbęs Kauno apygardos teismas iš dalies tenkino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius: iš A. Kandroto-Celofano ir nuteistojo Romo Jablonsko priteisė 571 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), iš A. Kandroto-Celofano, R. Jablonsko ir Andriaus Šarkausko – 101,5 tūkst. PVM ir akcizų mokesčio, iš A. Kandroto-Celofano ir Audriaus Rutės – 831,8 tūkst. eurų PVM, iš A. Kandroto-Celofano, A. Rutės ir A. Šarkausko – 30,9 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai A. Kandrotą-Celofaną pirmadienį iš Vilniaus kalėjimo pristatė į teismo posėdį Apeliaciniame teisme.

„Ačiū, aš pastovėsiu, jau metai kaip sėdžiu“, – į teisėjo repliką prisėsti per posėdį, reagavo A. Kandrotas-Celofanas. Į teismo salę įeinant teisėjams, salėje surinkusieji trumpam atsistoja, paskui sėdasi. Teisėjams einant atsistojęs A. Kandrotas-Celofanas kurį laiką taip ir liko stovėti. 

Šioje byloje Kauno apygardos teismas nustatė, kad R. Jablonskas, būdamas bendrovės direktoriumi, o A. Kandrotas, būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje 2014 metais tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Ačiū, aš pastovėsiu, jau metai kaip sėdžiu.

Teismas taip pat nustatė, kad R. Jablonskas, A. Kandrotas-Celofanas ir A. Šarkauskas, veikdami bendrininkų grupėje 2014 metais nutarė įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius bendrovės dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), dokumentuose parodant neva dalis įsigytų naftos produktų yra parduoti Rumunijos įmonei pritaikant nulinį PVM procentą.

Bylos duomenimis, nenustatytos kilmės pinigais buvo įsigytos 25 tonos naftos produktų už 230 tūkst. 687 eurus su nuliniu PVM, juos į Lietuvą atgabeno A. Šarkausko vadovaujamos bendrovės vilkikai.

Vykdydami iš anksto aptartą nusikalstamą planą, R. Jablonskas kartu su A. Kandrotu-Celofanu ir A. Šarkausku įsigytus naftos produktus pardavė be jokių apskaitos dokumentų, pardavimo sumos pareigūnai taip ir nesužinojo.

Pasak teismo, slėpdami naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų, nuteistieji pateikė bendrovės  buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikaltimą, fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad iš Vokietijos įmonės įsigyti naftos produktai yra parduoti Rumunijos įmonei už 231 tūkst. 459 eurus su nuliniu PVM. Šias fiktyvias pardavimo PVM sąskaitas faktūras A. Kandroto-Celofano nurodymu buhalterė įtraukė į bendrovės apskaitą.

Sąskaitų faktūrų pagrindu buhalterė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pridėtinės vertės deklaraciją, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie naftos produktų pardavimą ES PVM mokėtojams su nuliniu PVM, taip apgaule buvo panaikinta bendrovės naudai didelės vertės turtinė prievolė – į valstybės biudžetą mokėtina PVM 48 tūkst. 444 eurų suma.

Bylos duomenimis, 2014 m. rugsėjį buvo įsigyta naftos produktų už daugiau nei 654 tūkst. eurų, jie buvo įvežti į Lietuvą, naftos produktus į Lietuvą įvežusi bendrovė privalėjo paskaičiuoti ir deklaruoti 137 tūkst. 346 eurus PVM. Neturėdama prekių panaudojimo PVM apmokestinamiems tiekimams įrodymo, ji neturėjo teisės į 137 tūkst. 346 eurų PVM atskaitą – tai yra privalėjo šią sumą sumokėti į biudžetą.

Be to, teisėsauga nustatė, kad A. Kandrotas-Celofanas, R. Jablonskas ir A. Šarkauskas iš anksto susitarė daryti sunkų ilgai trunkantį nusikaltimą – pažeidžiant nustatytą tvarką įsigyti iš Vokietijos ribotos atsakomybės bendrovės lengvosios alyvos, kuri yra akcizais apmokestinama prekė, įvežti ją į Lietuvą ir parduoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams nesumokant privalomo akcizo mokesčio.

2014 metais iš Vokietijos bendrovės pagal 81 PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigyta 2065949 kg (2065,94 t) lengvosios alyvos už 1 mln. 623 tūkst. 879 eurus, tai nebuvo deklaruota ir nesumokėta daugiau nei 53 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Tyrėjai nustatė, kad analogiškos iš esmės nusikalstamos veikos buvo padarytos ir pasinaudojant kita bendrove, ji neturėjo licencijos verstis nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba, neturėjo leidimo prekiauti energetiniais produktais, neturėjo  registruotų kuro talpyklų.

Šis kuras buvo atgabentas Lenkijos vežėjų vilkikais, ir, vykdant iš anksto aptartą nusikalstamą planą, A. Kandrotas-Celofanas kartu su Audriumi Rute už daugiau nei 4  mln. eurų įsigytus naftos produktus – 4,7 tūkst. tonų – tonas pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems ūkio subjektams be jokių apskaitos dokumentų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, bei slėpdami naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų.

Įgijus iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu ir juos realizavus be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, buhalterei buvo nurodyta pateikti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas. Jose buhalterė įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės prekių įsigijimą iš ES šalių ir jų pardavimą ES PVM mokėtojams su nuliniu procentu, bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 831 tūkst. 792 eurų PVM.

Nuosprendį paskelbęs ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Kandrotui-Celofanui skyręs Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad vyras padarė ne pavienes nusikalstamas veikas, o jos truko gana ilgą laiką, naudotos gana sudėtingos ir painios nusikalstamos schemos, teismas nematė pagrindo A. Kandrotui-Celofanui atidėti bausmės vykdymą.

Reikalavo advokatės atvykimo į kalėjimą

A. Kandrotas-Celofanas nebuvo nusiteikęs, kad Apeliacinis teismas dabar imtų nagrinėti jo bylą ir prašė paskelbti pertrauką, nes nori daugiau pabendrauti su advokate. Teisme jį gina valstybės paskirta advokatė.

„Noriu daugiau pabendrauti, dabar kontaktas truko apie 5 minutes, žinių tinkamai man atstovauti trūksta, tikėjausi, kad ji atvyks į Vilniaus kalėjimą ir galėsime pabendrauti. Manau, kad iki kito posėdžio aptarsime, ji atvyks. Matau, kad advokatė šiek tiek paskaičiusi bylą, bet turiu perduoti jai daug informacijos“, – kalbėjo A. Kandrotas-Celofanas.

Klausydamiesi A. Kandroto-Celofano kalbos, Apeliacinio teismo teisėjai nustebo, nes gynėja jam buvo parinkta dar balandį.

„Man jo noras dėl susitikimo kalėjime nebuvo žinomas, nebuvo prašymo raštu ar skambučio telefonu apie tai negavau“, – sakė A. Kandrotui-Celofanui paskirta advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė.

Teisėjam priekaištaujant A. Kandrotui-Celofanui, kad jis apie jam paskirtą advokatę informuotas seniai, o iki šiol su ja nesuderino gynybinės pozicijos, nuteistasis pasipiktino.

„Jūs pamiršote, kad aš ne namuose, o kalėjime“, – atrėžė A. Kandrotas-Celofanas.

Prokurorė Jūratė Radišauskienė buvo linkusi atidėti bylos nagrinėjimą, nes baudžiamoji byla pakankamai sudėtinga.

„Vis tik gal palaikyčiau A. Kandroto prašymą, teisė į gynybą yra esminis momentas, bet A. Kandroto ir gynėjos nebendradarbiavimas stato teismą į nemalonią situaciją“, – sakė prokurorė.

Teismas posėdį vis tik tęsė ir informavo proceso dalyvius apie byloje jau nuveiktus darbus, išklausė prašymų ir pageidavimų.

Byloje keltas klausimas dėl nuteistųjų parodymų tikrinimo, rašytinių dokumentų ekspertizių – ar ant kai kurių dokumentų yra A. Rutės ir R. Jablonsko parašai, nuteistųjų advokatai dėl kelionių norėtų apklausti ir vilkikų vairuotojus.

Bylos nagrinėjimui pirmininkaujantis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Justas Namavičius per posėdį informavo, kad vasarą pats elektroniniu paštu ir įprastiniu paštu daugybei įmonių ir asmenų siuntė paklausimus, laiškai siųsti įmonėms ir asmenims, kurie galėjo gabenti kurą.

„Gauta atsakymų nebaisiai daug, turime atsakymų iš Lenkijos, kad nieko apie tai nežinome, gauti ir automatinis atsakymas iš kitos įmonės, kad pasistengs kuo greičiau atsakyti, dar viena įmonė pranešė, kad užsiima edukacijos paslaugomis, krovinių nevežioja“, – sakė teisėjas.

Pasak jo, buvo gautas atsakymas iš Vokietijos, šios šalies prokurorai svarsto, kad A. Kandroto byloje minimas kuras galėjo būti realizuotas Lenkijoje. Apeliacinis teismas ketina tiesiogiai kreiptis į Vokietijos teisėsaugą dėl duomenų pateikimo, liudytojų apklausų.