Kadaise garsios Kauno bendrovės "Tik gėlės" reikalai narstomi teismuose. Staiga paskelbtas bankrotas pasėjo abejonių, kad taip buvęs jos savininkas Mindaugas Sakalauskas bando išvengti daugiau nei 144 tūkst. eurų mokesčių kupros.

Kaltinamasis nuosprendis

Per keletą metų M.Sakalauskui teko išklausyti ne vieną teismo nutartį. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, jis buvo išteisintas dėl sukčiavimo, tačiau  naujausias Kauno apylinkės teismo nuosprendis jam apkartino gyvenimą. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė: M.Sakalauskas apgaulingai tvarkė bendrovės "Tik gėlės" buhalterinę apskaitą. Šis teismo sprendimas dar neįsigaliojęs.

"Šioje byloje už apgaulingą apskaitą yra nuteisti du žmonės: bendrovės "Tik gėlės" direktorė Laimutė Bortkevičienė ir akcininkas, laikinai ėjęs ir direktoriaus pareigas M.Sakalauskas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įrodinėja administracine tvarka savo teises į nesumokėtus mokesčius", – patikslino valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marius Venckūnas.

Skaičiuojama, kad nuslėptų PVM mokesčių suma – daugiau nei 144 tūkst. eurų.

Kaltę pripažino

Teisme analizuotas 2009–2010 m. "Tik gėlės" buhalterinės apskaitos periodas. Šiuo laikotarpiu bendrovės sudarytuose parduotų prekių pardavimo dokumentuose buvo nurodytos mažesnės kainos, kurias faktiškai mokėjo pirkėjai, ir tiksliai nežinomas kiekis prekių parduotas be jokių apskaitos dokumentų – pardavimo operacijos nerodytos oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuotos kasos apartu ir neišrašytos PVM sąskaitos faktūros.

"M.Sakalauskas pripažino savo kaltę, tačiau labiau kaltos, pasak jo, buvo tuometės aplinkybės. Net ir pačių aplinkybių jis nelabai pripažino. Įmonės buhalterinės apskaitos jis nepripažino juodąja buhalterija. Jis aiškino, kad tai įvyko labiau dėl neatsargumo, aplaidumo", – dėstė prokuroras M.Venckūnas.

Teismas konstatavo, kad ir be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta: tai padėjo padaryti kita tyrėjų surinkta bei ištirta medžiaga. Specialisto išvadoje teigiama, kad tam tikru laikotarpiu buvo vedama dviguba buhalterija – oficiali ir neoficiali. Pastarojoje registruota ir pirkėjų skolų apskaita. Dėl daugybės pažeidimų nustatyti realios "Tik gėlės" veiklos apimties nebuvo įmanoma.

Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose girdėti, kaip "Tik gėlės" darbuotojai siūlo pirkti prekes be apskaitos dokumentų, tariasi, kaip atsiskaityti už neapskaitytas prekes, dėl neoficialaus darbo užmokesčio ir t. t.

Tyčiniai bankrotai?

Teisėsaugai dar dėliojant paskutinius "Tik gėlės" verslo viražus, M.Sakalauskas laiko veltui neleido. 2012 m. gruodį jis įsteigė keturias naujas įmones skambiais pavadinimais "Kauno gėlės 1", "Kauno gėlės 2", "Kauno gėlės 3", "Kauno gėlės 4". Visas tą pačią dieną. Tuo metu dar egzistavo ir "Tik gėlės".

Dabar iš šio įmonių žiedo belikę du žiedlapiai. Po metų veiklos "Kauno gėlės 3" jau pradedama bankroto byla, "Kauno gėles 2" perima ponia iš Kėdainių. 2015-ieji lemtingi dar dviem M.Sakalausko įsteigtiems kūdikiams. Rugsėjo mėnesį nutarta iškelti bankroto bylas "Kauno gėlės 1" ir M.Sakalauską išgarsinusiai bendrovei "Tik gėlės".

Kažkur girdėta istorija? Kai viena įmonė paliekama vegetuoti, steigiama nauja, į kurią, liaudiškai tariant, perpumpuojamas turtas, o vegetavusiai skelbiamas bankrotas su visomis ją prislėgusiomis skolomis ir įsipareigojimais.

"Panašių situacijų Lietuvoje ne viena. Praktikoje pasitaiko visko. Yra tokia galimybė ir būna tokių atvejų, kai mokestinės prievolės lieka, o įmonės – ne", – hipotetinę galimybę tyčia varyti bendrovę į bankrotą patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

Dažniausiai praktikuojamas modelis, kai į naujai įsteigtą įmonę perkeliami žmogiškieji ištekliai, technika. Tokiai schemai apibūdinti jau seniai sugalvotas taiklus pavadinimas "Fenikso sindromas".

Keitėsi nusikaltimo traktuotė

Pirmą kartą šią bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, "Tik gėlės" savininkas buvo kaltinamas ne tik apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, bet ir PVM grobstymu. 2010 m. tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tarnybos pareigūnai suskaičiavo, kad valstybei buvo padaryta beveik 174 tūkst. eurų (per 600 tūkst. litų) žala.

Kaltinamojoje išvadoje buvo teigiama, kad bendrovė "Tik gėlės" VMI pateiktose deklaracijose sumažino maržą, nuo kurios buvo apskaičiuota pardavimo PVM, taip per metus nedeklaravo beveik 580 tūkst. eurų (2 mln. litų) pardavimo pajamų.

Bendrovė iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę ir išvengė per 99 tūkst. eurų (342 tūkst. litų) pardavimo pajamų bei daugiau nei 81 tūkst. eurų (280 tūkst. litų) pelno mokesčio. Aiškinantis šią aferą ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 47 kratos – iš jų 43 kratos mažmenine prekyba gėlėmis besiverčiančiose bendrovėse.

Šis pareigūnų darbas patyrė fiasko, nes pasikeitė Aukščiausiojo teismo sukčiavimo traktuotė. "Aukščiausiasis teismas veda į tai, kad nesumokėti mokesčiai yra mokesčių administratoriaus reikalas, o ne prokurorų. Baudžiamajame kodekse nėra tokio straipsnio kaip "PVM grobimas". Yra "Sukčiavimas", o tai gerokai platesnė sąvoka. Tai to sukčiavimo mums ir nepavyko įrodyti", – pasakojo prokuroras M.Venckūnas.

VMI nepaleido

Dėl bendrovės "Tik gėlės" nesumokėtų mokesčių rankoves atsiraitė VMI. "Po 2012 m. atlikto bendrovės "Tik gėlės" mokestinio patikrinimo, dėl nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų patvirtintas sprendimas, kuriuo mokėtojas į biudžetą turi sumokėti daugiau kaip 200 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis", – "Kauno dienai" patvirtino Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė.

Tiesa, Kauno apskrities VMI duomenimis, šiuo metu byla dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Ar pavyks M.Sakalauskui atsikratyti šios skolų kupros eutanazavus bendrovę "Tik gėlės"? "Bankroto byloje VMI ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių niekur nedingsta. Kaip pavyks realiai išieškoti – čia jau kitas klausimas. Net kai įrodomas sukčiavimas, pinigų išieškojimas – visai atskiras reikalas", – situaciją aiškino prokuroras M.Venckūnas.

Sąžinės reikalas

Bankroto bylos iškėlimas dar nereiškia, kad jau visi skirstosi ir rakina duris. Teigiama, kad bankroto bylos vyksta siekiant išieškoti ir padengti visas skolas. Bankroto byla iškeliama, kai įsiskolinimai viršija daugiau kaip pusę įmonės turimo turto.

Pasak prokuroro, yra buvęs ne vienas atvejis, kai bankroto administratoriui pavyko taip sutvarkyti bankrutuojančių įmonių reikalus, kad buvo atiduotos visos skolos. Procesas ir saugikliai yra jų tikslas atsiskaityti su kreditoriais. Jei įmonė kažkam skolinga, jų reikalas sužiūrėti, kad nebūtų padaryta kam nors žala, kartu ir valstybei.

Jei bankroto administratorius sąžiningai atlieka savo darbą, teikia visus dokumentus, perima visą veiklą. Pastebėjęs abejonių keliančių operacijų, tyčia švaistytą įmonės turtą, įmonei nenaudingus sandorius administratorius turi kreiptis į teisėsaugą dėl galbūt tyčinio bankroto.

"Čia verslo pasaulis, kurio mes, prokurorai, nekontroliuojame ir negalime kontroliuoti. Tik tada, kai mums pateikiama informacija apie galimus nusikalstamos veikos požymius, tas verslas tampa mūsų reikalu", – dėstė M.Venckūnas.