Lietuvoje prognozuojamas fiktyvių santuokų bumas. Tai siejama ketinimais suvaržyti užsieniečių galimybes dangstytis verslu, kad gautų leidimą gyventi mūsų šalyje. Kauno pareigūnai šiuo metu stebi 35 įtartinas poras.
Ieškos naujo gelbėjimo rato
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje santuokos pagrindu, kuris taip masina užsieniečius, skiriasi nuo paprastojo tuo, kad suteikia galimybę dirbti be Darbo biržos leidimo.
Be to, pragyvenus penkerius metus santuokoje su Lietuvos piliečiu, jau galima prašyti nuolatinio leidimo gyventi mūsų šalyje, o ateityje – ir pilietybės. Nekalbant apie tai, kad gali išvykti gyventi į kitas ES šalis ir kaip šiai sąjungai priklausančios valstybės piliečio šeimos narys.
Su nelegalia migracija kovojantys pareigūnai įsitikinę, kad, Seimui nusprendus sugriežtinti užsieniečiams verslo sąlygas Lietuvoje, ne vienas jų ieškos kito būdo, kaip patekti į mūsų šalį. Dažnam nelegalui tai – tik tranzitinė stotelė pakeliui į Europą.
Manoma, kad gelbėjimo ratu gali tapti fiktyvios santuokos su Lietuvos pilietybę turinčiais asmenimis.
Verslininkai apsimetėliai
Iki šiol, užsienio piliečiui steigiant individualią įmonę Lietuvoje, nebuvo jokių reikalavimų nei dėl jos įstatinio kapitalo, nei dėl darbuotojų skaičiaus.
Įsteigus tokią, kaip ne kartą konstatuota, fiktyvią įmonę, automatiškai atsiverdavo galimybė laisvai keliauti po Šengeno erdvę.
Nuo lapkričio 1-osios užsieniečiai Lietuvoje galės steigti tik ne mažiau kaip 100 tūkst. litų įstatinį kapitalą turinčią įmonę. Ir pusė šios sumos privalės būti jo paties lėšos. Be to, įmonėje turės būti įdarbinti ne mažiau kaip trys asmenys.
Neatmetama prielaida, kad pirmosios žiurkės iš skęstančio laivo pradėjo bėgti vos pradėjus užsieniečių Lietuvoje įsteigtų įmonių patikrinimą.
Natūralu, kad užsieniečiai ėmė ieškoti kitų būdų, kaip legalizuoti savo buvimą ES erdvėje.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkės Tatjanos Znamenskienės, šiuo metu jų skyrius stebi 35, kaip įtariama, fiktyvias Lietuvos piliečių santuokas su užsieniečiais.
Visada kelionėje
Pernai Kaune buvo išaiškintos penkios fiktyvios santuokos su užsieniečiais.
Viena kaunietė, susituokusi su dešimt metų jaunesniu Gruzijos piliečiu, stebėta net ketverius metus. Nors pareigūnai neaptikdavo sutuoktinio namuose, tačiau moteris vis tvirtindavo, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju.
Tokios slėpynės tęsėsi tol, kol fiktyvus sutuoktinis nepadarė užsienyje avarijos. Kaunietė išsigando, kad teks padengti nuostolius iš šeimos turto, kuris po vestuvių teisiškai tapo bendras.
Bijodama, kad liks prie suskilusios geldos, ji pati atėjo į policiją, nors iki tol kaip įmanydama neigė visus įtarimus.
Fiktyvių santuokų su tolimųjų reisų vairuotojais atveju žaisti slėpynes su Migracijos tarnybos pareigūnais nėra sudėtinga. Neradus vyro namie, gali prisidengti sunkiai patikrinamu melu – esą jis išvykęs į eilinį reisą.
Dėl fiktyvių santuokų leidimai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti dviem Kaune žmonas turėjusiems tolimųjų reisų vairuotojams iš Gruzijos ir vienam Ukrainos piliečiui.
Kurortinio romano auka
Pačios sutuoktinės iniciatyva buvo anuliuota ir vienos kaunietės santuoka su Egipto piliečiu.
Tiesa, ši istorija – kitokia. Santuoka, kuria baigėsi kurortinis romanas, buvo fiktyvi tik iš egiptiečio pusės. Lietuvaitė ji buvo įsimylėjusi iki ausų.
Iki kaunietės sutikimo tekėti lakštingala suokęs ir jos vaiką mylėjęs Egipto pilietis po santuokos neatpažįstamai pasikeitė. Neapsikentusi smurto prieš sūnų, egiptiečio žmona, pasinaudojusi tuo, kad vyras išvyko su reikalais į užsienį, pati atbėgo į policiją prašyti pagalbos.
T.Znamenskienės pastebėjimu, kurortiniai romanai – antras pagal populiarumą būdas rasti fiktyvią žmoną. Dar dažniau jos ieškoma internete.
Kai kurie užsienio piliečiai, ieškodami tokios sutuoktinės, net nekreipia dėmesio, kiek ji turi vaikų. Pavyzdžiui, vienas Ukrainos pilietis fiktyviai vedė kaunietę, turinčią tris vaikus. Ir tai buvo jau antroji jo apsimestinė santuoka. Pirmoji taip pat buvo anuliuota.
Liko kaip stovi
Būdama oficialia šio ukrainiečio žmona, minėta kaunietė pagimdė ketvirtą vaiką, tik jai vienai žinoma nuo ko. Fiktyvus vyras tapo ir fiktyviu tėvu.
Vis dėlto netrukus kaunietei tai atsirūgo – teisiškai turėdama vyrą, ji neteko ne tik socialinės pašalpos, bet ir socialinio būsto. Anuliuoti per teismą šią santuoką padėjo Socialinės rūpybos skyrius. Pocesas užsitęsė, nes ilgai nepavyko prisikviesti šios daugiavaikės motinos vyro.
Pasak T.Znamenskienės, reta fiktyvi žmona įvardija, kiek užsienietis jai sumokėjo už šį viešą spektaklį. Tačiau beveik visos tokios santuokos sudaromos siekiant finansinės naudos. Jeigu neatsilyginama pinigais, pamaloninama dovanomis. Pavyzdžiui, auksiniais papuošalais. O tolimųjų reisų vairuotojai mėgsta parvežti iš užsienio savo žmonoms naudotų televizorių ar buitinės technikos.
Turgaus sandoris
Pareigūnai prisiminė atvejį, kai Kaune savo dukrą fiktyviai ištekino motina. Dirbdama turguje, ji taip nusprendė padėti kolegai iš Azerbaidžano. Šiam reikėjo tramplino į Europą, jos dukrai – pinigų narkotikams. Pastaroji vėliau buvo sulaikyta policijos ir šiuo metu leidžia dienas už grotų.
Migracijos tarnybos specialistai stebi ne visas su užsieniečiais susituokusių lietuvių šeimas.
Anot T.Znamenskienės, ji jau puikiai atskiria, kuri santuoka gali būti fiktyvi.
Tačiau yra ir vidaus reikalų ministro patvirtinti kriterijai, į ką reikia atkreipti dėmesį. Remiantis jais, antras pagal svarbumą fiktyvios santuokos požymis – ar vykdomos sutuoktinių pareigos. Be to, siūloma atkreipti dėmesį ir į tai, ar jie kalba viena abiem suprantama kalba, ar vienodai pasakoja apie pirmąjį susitikimą ir pan.
Atseka paskui draugą
Kaune dar nepavyko demaskuoti užsienietės fiktyvios santuokos su Lietuvos piliečiu. Nors Lietuvoje tokių atvejų buvo. Tiesa, jų arba dvigubai mažiau, arba užsienietėms pavyksta geriau užsimaskuoti.
Pagal nustatytus faktus Lietuvoje fiktyvių vyrų dažniausia ieško Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir Gruzijos pilietės.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, kuri rėmėsi 2012 m. Lietuvoje atliktu fiktyvių santuokų tyrimu, viena iš priežasčių, kodėl užsienietės ieško mūsų šalies pilietybę turinčio sutuoktinio – noras atvykti pas Lietuvoje darbą radusį mylimąjį. O šis, bandydamas įsitvirtinti mūsų šalyje, stengiasi sukurti tokią pačią, fiktyvią, šeimą su Lietuvos piliete.
Pirmoji kregždė
Pasak kai kurių tarnybų pareigūnų, fiktyvių santuokų pripažinimas negaliojančiomis yra ir tokių opių pasaulinio masto problemų kaip terorizmas, prekyba žmonėmis, ginklais ar narkotikais prevencija.
Panaikinti tokias santuokas gali tik teismas. Teisę kreiptis į jį su ieškiniu turi ir suinteresuoti asmenys, ir viešąjį interesą ginantys prokurorai.
Pirmąjį tokį viešąjį interesą, mūsų valstybės įvaizdį ginantį ieškinį Kaune prieš septynerius metus pateikė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova.
Prokurorei pavyko pasiekti, kad būtų pripažinta negaliojančia apie porą metų trukusi fiktyvi 30-metės kaunietės ir penkeriais metais jaunesnio Libano piliečio, studijavusio Kauno medicinos universitete (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) santuoka.
Išgliaudyti kaip riešutai
L.Borisovai pavyko įrodyti, kad libanietis įkalbėjo vieną kaunietę išsituokti su vyru ir savo sūnaus tėvu, padėdamas sutvarkyti jai ir visus teisinius reikalus.
Po to teliko įkalbėti šią Lietuvos pilietę susituokti. Už tai jai žadėta ne tik keturženklė litų suma, bet ir atostogų kelionė į naujojo vyro gimtinę.
Sunkiai besivertusios moters ilgai įkalbinėti nereikėjo, tačiau nė vieno iš savo pažadų svetimšalis jaunikis neįvykdė.
Šios santuokos fiktyvumas įrodytas Kauno migracijos skyriaus pareigūnams nustačius, kad libanietis ir lietuvė ne tik negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir materialiai vienas kito neišlaiko. Konstatuota, kad sutuoktinis net nepažįsta savo žmonos sūnaus, nežino jo vardo, kaip ir uošvių vardų bei pavardžių. Jis nežinojo ir sutuoktinės išsimokslinimo ir specialybės. Negalėjo pasakyti, kur ir kuo ji dirba, kas dalyvavo jų vestuvėse. Galiausiai abu su žmona skirtingai nurodė, kur jos vyko.
Tačiau visus taškus ant "i" sudėjo šio libaniečio sutuoktinės kaimynai, papasakoję, kad ji po skyrybų gyvena su vaiku pas tėvus ir pašnekovai niekada nėra matę jos su kokiu nors vyru.
Haremo užuomazgos
Antrasis L.Borisovos parengtas ieškinys dėl fiktyvių vedybų šiuo metu nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme.
Juo siekiama anuliuoti prieš ketverius metus sudarytą 46-erių kaunietės santuoką su Ukrainos piliečiu. Šis jaunesnis už savo žmoną devyneriais metais.
Ukrainiečio sutuoktinė prisipažino ištekėjusi dėl sunkios materialinės padėties (tuo metu neturėjo darbo) ir iš keršto sugyventiniui, su kuriuo buvo susipykusi. Pykčiui praėjus, ji ir toliau gyvena su šiuo lietuviu, kuris yra jos sūnaus tėvas.
Už santuoką Ukrainos pilietis kaunietei sumokėjo 4 tūkst. litų. O supažindino juos kaimynės sūnus. Su ukrainiečiu jį siejo kažkokie verslo reikalai. Būsimas jaunikis neslėpė, kad jam ši santuoka reikalinga, kad galėtų bet kada atvykti į Lietuvą ir nevaržomai keliauti po visą Šengeno erdvę.
Teisme Ukrainos piliečio žmona teigė mačiusi savo sutuoktinį prieš metus. Nepavyko šio ukrainiečio prisikviesti ir į teismo posėdį.
Problemų šleifas
"Fiktyviai ištekančios moterys nesusimąsto apie galimus šio sandorio padarinius, – perspėjo L.Borisova. – Kad sutuoktinis gali prisiimti kreditų, kurių neketina grąžinti, prisidaryti skolų, kurias galiausiai gali tekti padengti jai. Jau nekalbant apie tai, kad šis asmuo, kurio ji beveik nepažįsta, gali užsiimti ir nusikalstama veikla."
Prokurorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal mūsų įstatymus sutuoktinis visada yra vienas iš turto paveldėtojų. Fiktyvi žmona ateityje gali turėti problemų ir norėdama įforminti santykius su žmogumi, kurį ji iš tikrųjų pamils.
Tačiau vienu atveju ir fiktyvus vyras prisidaryti nemalonumų. Jeigu žmona nurodytų, kad šis – jos vaiko su kitu vyru tėvas. Sprendimai, kad oficialus tėvas privalo išlaikyti savo vaiką dažnai priimami už akių.
Komentaras
Darius Valkavičius
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras
Įstatymas numato galimybę fiktyvias santuokas pripažinti negaliojančiomis. Gavę tokios informacijos, prokurorai, kaip ir numatyta įstatyme, pateiks teismui ieškinį.
Yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė už melagingos informacijos pateikimą įstaigai ar tarnautojui, siekiant įgyti dokumentą. Už šį baudžiamąjį nusižengimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba areštas. O jeigu, teikiant melagingą informaciją, kuria siekiama sukurti fiktyvią santuoką, įsipainioja ir valstybės tarnautojai, baudžiamoji atsakomybė gresia ir jiems – už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą. Už piktnaudžiavimą pareigūnams gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tačiau Kauno apygardos prokuratūroje tokių baudžiamųjų bylų dar nėra buvę.
Jeigu gautume informacijos apie tokius atvejus, spręstume, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar inicijuoti tik administracinį procesą. Tačiau civilinę atsakomybę, naikinant tokias santuokas, taikytume iš karto.
Iškalbingi faktai
Pirma fiktyvi santuoka Lietuvoje oficialiai identifikuota 2001 m. Tačiau tik 2004 m., Lietuvai įstojus į ES, ši sąvoka oficialiai įtvirtinta įstatyme "Dėl užsieniečių teisinės padėties" – kaip vienas iš atsisakymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje teisinių pagrindų.
2011 m. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo numatyta atsakomybė (bauda nuo 250 iki 1 000 litų) už pagalbą užsieniečiams neteisėtu būdu gauti dokumentą, suteikiantį galimybę gyventi Lietuvoje. Tačiau iki šiol pagal šį straipsnį nesurašytas nė vienas protokolas asmenims, sudariusiems fiktyvias santuokas su užsieniečiais.
2012 m. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, pirmą kartą buvo atliktas fiktyvių santuokų, kaip vieno iš nelegalios migracijos kanalų, tyrimas. Suskaičiuota, kad 2008–2011 m., esant pagrįstų įtarimų, kad sudaryta fiktyvi santuoka, leidimai gyventi Lietuvoje neišduoti dvylikai Ukrainos piliečių, vienuolikai Baltarusijos ir Gruzijos piliečių, penkiems Rusijos piliečiams, trims Azerbaidžano, Pakistano ir Turkijos piliečiams, dviem Moldovos ir vienam Armėnijos piliečiui – 35 vyrams ir šešiolikai moterų.
Atliekant tyrimąč konstatuota, kad lietuviai, kaip ir latviai bei lenkai, labiau linkę į tokias santuokas užsienyje.
2011 m. Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 110 fiktyvių lietuvių ir pakistaniečių santuokų. Ten už šį sandorį mokama brangiau negu Lietuvoje – nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst. svarų.
Airijoje lietuvės, kaip ir latvės, dažniausiai fiktyvias santuokas sudaro su pakistaniečiais, išeiviais iš Bangladešo ir indais.
Naujausi komentarai