Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) prašo ištirti, ar tinkamai buvo gydyti šiemet Lietuvos zoologijos sode Kaune nugaišę baltasis lokys ir liūtas.

Abejoja specialistų kvalifikacija

„Esame labai sunerimę dėl Lietuvos zoologijos sode laikomų gyvūnų priežiūros ir jų gydymo. Norime, kad būtų sudaryta grupė iš įvairių specialistų taikytiems gydymo planams įvertinti ir įsitikinti, kad sirgusiems gyvūnams – liūtui Simbai bei baltajam lokiui Kasparui – buvo paskirtas tinkamas gydymas“, – sakė LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė.

Jos vadovaujama organizacija siekia, kad apie gautas išvadas būtų informuota visuomenė, nes, kaip teigiama, iki šiol nebuvo pateikta jokia oficiali šių gyvūnų ligų išvada atlikus skrodimus.

Organizacija kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, taip pat prašydama nurodyti Lietuvos zoologijos sode dirbančių veterinarijos gydytojų  kvalifikacijos kėlimo formas ir būdus dirbant su nelaisvėje laikomais laukiniais gyvūnais.

Pagal dabartinius galiojančius įstatymus, teigė LGTAO atstovai, veterinarijos gydytojai, turintys veterinarijos praktikos licenciją, privalo kelti kvalifikaciją dalyvaudami specialiuose kursuose, seminaruose, mokslinėse konferencijose, stažuotėse, rengti straipsnius, mokslinę, metodinę medžiagą, dalyvauti moksliniuose tiriamuosiuose projektuose, vadovauti veterinarijos specialybės studentų gamybinei praktikai. Per dvejus metus tam veterinarijos gydytojai turi skirti ne mažiau kaip 32 valandų.

LGTAO žiniomis, jokie seminarai, konferencijos laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje sveikatingumo ir priežiūros temomis veterinarijos gydytojams Lietuvoje organizuoti nebuvo.

Veterinaras tyrimui neprieštarauja

Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis veterinarijos gydytojas Viktoras Siniauskas portalui 1kaunodiena.lt teigė neprieštaraująs LGTAO prašymui tirti, kaip zoologijos sode gydomi gyvūnai.

„Tirti, kaip buvo gydomi gyvūnai, galima, bet tai jau buvo tirta. Ketvirtadienį buvo atvykusi Valstybinė veterinarijos tarnyba ir žiūrėjo“, – teigė V. Siniauskas.

Kalbėdamas apie liūto Simbos atvejį, jis neslėpė, jog nebuvo kviesti konsultantai. „Bet jam vis tiek būtų liūdnai pasibaigę. Juk jo liga buvo genetinio pobūdžio“, –  kalbėjo veterinarijos gydytojas.

Tuo metu užmigdyti baltąjį lokį Kasparą nusprendė surinkta komisija. „Aš buvau prieš. Dar būčiau gydęs, bet dauguma nusprendė, kad neverta kankinti“, – pasakojo V. Siniauskas.

Prakalbus apie kvalifikacijos kėlimą, V. Siniauskas teigė, jog dėl to taip pat yra ramus. „Viskas yra, tik užsienio stažuotėse nebuvau. Ne taip paprasta mums ištrūkti. Ne nuo mūsų priklauso“, – aiškino pašnekovas.

Nuo šio vasario Zoologijos sode dirba du veterinarijos gydytojai vietoj trijų. V. Siniauskas sode dirba beveik 20 metų, vyriausiojo veterarijos gydytojo pareigas užima daugiau nei 6 metus.

Liūtą ir lokį pakirto ligos

Nuo antradienio Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pareigas pradeda eiti verslo administravimo ir žurnalistikos studijas baigęs Aurimas Didžiokas. Jis kovo mėnesį laimėjo Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą, kuris surengtas iš posto pasitraukus ilgamečiam zoologijus sodo vadovui Vaclovui Dumčiui.

Naujasis direktorius teigė negalįs pakomentuoti organizacijos prašymo ir jame išdėstytų argumentų. „Bet sutikčiau, kad reikia viską ištirti ir pasižiūrėti iš esmės“, – sakė A. Didžiokas.

13 metų amžiaus liūtas Simba Kaune įsikūrusiame zoologijos sode nugaišo kovo 10 dieną. V. Siniausko teigimu, liūtas nustipo dėl įsisenėjusios kepenų ligos.

Lokys Kasparas buvo užmigdytas sausio viduryje. Jam buvo įtartas vėžys. Nors onkologinės ligos skrodimas neparodė, tačiau, pasak V. Siniausko, 17 metų gyvūną kamavęs pūlingas kojos uždegimas buvo pasiekęs kaulą ir perėjęs į sąnarius. Jis pridūrė, kad Kasparo kulnakaulis ir pėdos kaulas dėl kaulų retėjimo atrodė kaip rėtis.

LGTAO priminė, jog dar 2011 m. tarptautinė laukinių gyvūnų apsaugos organizacija „Born Free“ („Gimę laisvi“) atliko Lietuvos zoologijos tyrimą. Tiriant gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygas buvo nustatyta, kad mūsų šalies zoologijos soduose nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenantiems gyvūnams.

„Neatsižvelgiama nei į gyvūnų natūralią elgseną, nei į minimalius higienos reikalavimus. Dalis tyrimo metu stebėtų gyvūnų net neturėjo prieigos prie švaraus geriamo vandens. Daugelis gyvūnų zoologijos soduose kentė nuo ligų ir atrodė nusilpę“, – vardijo organizacijos vadovė B. Kymantaitė.