Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurtą prietaisą galvospūdžiui matuoti, kai tinsta smegenys, bando mūsų ir užsienio šalių medikai. Metodas teikia didelių vilčių.

Kartu su užsieniečiais

Kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais Neurologijos klinikoje dirba Šveicarijos Arau ligoninės neurochirurgai bei Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Čia vykdomas KTU koordinuojamas projektas.

Projekto tikslas – vertinti neinvazinio intrakranijinio spaudimo (spaudimo kaukolės viduje) matavimo metodo patikimumą ir tikslumą bei lyginti su invaziniu būdu pamatuotu intrakranijiniu spaudimu. Tyrimo vadovas – LSMU docentas Kęstutis Petrikonis.

„Tyrimu siekiama įvertinti KTU mokslininkų išrasto neinvazinio intrakranijinio spaudimo matavimo metodo ir matuoklio tikslumą. Matavimo duomenys lyginami su invaziniu juosmeninės punkcijos metu pamatuotu smegenų skysčio spaudimu, kuris, esant sveikam stuburo kanalui, beveik atitinka intrakranijinį spaudimą“, – aiškina Neurologijos klinikos gydytojas mokslų daktaras Vaidas Matijošaitis, ultragarsinius tyrimus atliekantis jau septynerius metus.

Šio gydytojo domėjimosi sritis – ultragarsiniai galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimai, jų taikymas neurologinių ligų diagnostikai. Neinvazinis intrakranijinio spaudimo matavimo metodas tyrėjui yra ypač įdomus. Į tyrimą įtraukiami kai kuriomis nervų sistemos ligomis sergantys pacientai, kurių ligų diagnostikai reikalinga juosmeninė punkcija.

Tikslu ir patikima

Intrakranijinį spaudimą matuojant neinvaziniu prietaisu sukaupta nemažai patirties, nors Neurologijos klinikoje šis klinikinis tyrimas – pirmasis tokios didelės apimties.

„Šiuo tyrimu įrodėme, kad neinvazinio intrakranijinio spaudimo matuoklio paklaidos, palyginti su invaziniu matavimu, yra nedidelės, o metodas yra pranašesnis už kitus neinvazinius, nes jie tik apytiksliai prognozuoja intrakranijinio spaudimo padidėjimą“, – pakomentavo V.Matijošaitis.

Tyrimų duomenys 2012 m. buvo publikuoti viename žinomiausių JAV neurologijos žurnalų „Neurology“. Mokslininkas V.Matijošaitis šiuos duomenis pateikė ir daktaro disertacijoje „Neinvazinių ultragarsinių intrakranijinio spaudimo matavimo metodų klinikinė vertė.“

„Įvertinus atliktus tyrimus akivaizdu, kad skirtumai tarp invazinio ir neinvazinio matavimo buvo nedideli, siekė 2,2 mm Hg. Vertinant intrakranijinį spaudimą, tai rodo gerą metodo tikslumą ir patikimumą“, – pabrėžia V.Matijošaitis.

Jis pastebėjo, kad Lietuvos mokslininkų sukurtas neinvazinis intrakranijinio spaudimo matavimo metodas iš pradžių atrodė sudėtingas. Dabar, anot V.Matijošaičio, juo galima labiau pasitikėti. Sukaupta patirtis leidžia tikėtis sėkmingo prietaiso panaudojimo klinikinėje praktikoje ir ateityje, ypač tokių grėsmingų ligų, kaip išeminis bei hemoraginis insultas, galvos smegenų traumos, neuroinfekcijos ir galbūt kitų mažiau nagrinėtų neurologinių ligų diagnostikai.

Atlikta ir JAV

Panašia kaip ir mokslų daktaro V.Matijošaičio mokslinio darbo metodika atliktas tyrimas JAV. Lyginant neinvazinio intrakranijinio spaudimo ir juosmeninės punkcijos metu pamatuoto smegenų skysčio spaudimo skirtumus gauti panašūs duomenys. Tokie skirtumai visiškai priimtini klinikiniame darbe.

Neinvazinis intrakranijinio spaudimo matavimo metodas ateityje padėtų išvengti pacientams sudėtingų invazinių procedūrų, su invazija susijusių komplikacijų.

„Smagu bendradarbiauti su Kauno technologijos universiteto mokslininkais, kurie sukūrė pirmąjį pasaulyje patentuotą neinvazinio intrakranijinio spaudimo matavimo prietaisą. Mano nuomone, laukia puikios perspektyvos. Tikiuosi, kad ateityje šis eksperimentinis metodas bus sertifikuotas tiek Europoje, tiek Amerikoje – bus plačiai taikomas klinikinėje praktikoje, padės geriau diagnozuoti ir gydyti ligas, kai būna smarkiai pakitęs intrakranijinis spaudimas“, – sako mokslų daktaras V.Matijošaitis.

Galvospūdis ir matuoklis

Galvospūdžio matuoklį KTU mokslininkai sukūrė ieškodami atsakymo į klausimus, kodėl astronautams, kosmonautams kosmose tinsta smegenys ir sutrinka rega? Kaip apsaugoti žmogaus smegenis nuo pažeidimų, atliekant atviras širdies operacijas? Kaip prikelti iš komos žmones, turinčius sunkių smegenų sužeidimų?

Atsakymų į šiuos klausimus rado KTU Telematikos mokslo laboratorijos vedėjas profesorius Arminas Ragauskas. Jam kartu su kolegomis kilo mintis sukurti neinvazinį instrumentą, kuris leistų pažinti smegenų tinimo procesą mikrogravitacijoje. Tai tinka ir žemėje: pasaulyje smegenų traumos yra pagrindinė žmonių iki 45 metų mirties priežastis.

Žmogui, pabudusiam iš komos, invazinės procedūros gali sukelti invalidumą ir daugybę kitų problemų. Smegenų tinimą galima sekti stebint galvospūdį – intrakranijinį slėgį. Tai daroma  invaziniu būdu – pro kaukolę į smegenų audinį ar skilvelį įsmeigiant jutiklį.

„Tačiau šis būdas lėtas, sudėtingas, brangus ir galintis ligoniui sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, į smegenis gali patekti infekcija, be to, gręžiant galvoje skyles procedūra žudo neuronus. Jų viename kubiniame milimetre yra apie 70 tūkst.“, – atkreipė dėmesį profesorius A.Ragauskas.

Lengvų ir vidutinių galvos traumų padariniai išryškėja ne iš karto, todėl jų diagnostikai taip pat itin palanku neeinvazyviai pamatuoti galvospūdį. Lietuvių sukurtas jo matuoklis sudomino ne tik medikus ar astronautus, bet ir sportininkus, kurie taip pat patiria galvos traumų. KTU mokslininkų sukurtas galvospūdžio matuoklis, kaip mokslinių tyrimų instrumentas, skirtas spręsti reikšmingas medicinos problemas, jau naudojamas ES, JAV ir Šveicarijoje.

Šaltinis: KTU