Edukologijoje – svarbus Klaipėdos universiteto vaidmuo

Tuo metu Seimo nariai 2017 m. nusprendė, kad pedagogų rengimo centrai turėtų likti tik trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Ir nors Klaipėdos universitetas (KU) turi ilgametę patirtį rengiant įvairaus profilio aukščiausios kvalifikacijos specialistus, tarp jų ir pedagogus, tokio centro uostamiestyje nutarta nepalikti. Šių metų kovą universitete apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis tikino, jog tokios krypties ir bus laikomasi.

Šiam verdiktui nepritaria ne tik KU bendruomenė, bet ir Vakarų Lietuvos miestų vadovai. Tad kartu buvo pasirašyta rezoliucija, kurioje prašoma Seimo inicijuoti nutarimo pakeitimą ir suteikti KU teisę vykdyti ugdymo mokslų krypties studijas: rengti ir perkvalifikuoti pedagogus.

„Mes parengėme kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę, prašydami, kad būtų koreguotas Seimo nutarimas ir KU būtų suteikta teisė vėl rengti pedagogus,“ – sakė KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys.

Ir nors 2019 – 2020 mokslo metais pedagoginės studijos KU bus vykdomos (vyriausybė joms skyrė 15 valstybės finansuojamų vietų), norima, kad pedagogai uostamiestyje būtų rengiami nuolat. Esą tik taip bus išvengta mokytojų trūkumo Vakarų Lietuvos švietimo įstaigose.  

„Jeigu jaunuolis išvažiuoja iš Plungės, Skuodo, Rietavo rajono studijuoti į Vilnių, tai 99 proc., kad jis nebegrįš: liks Vilniuje arba išvažiuos į užsienį. Tuo tarpu mes matome paskutinių metų statistiką: Vakarų Lietuvos savivaldybėse labai stinga pedagogų ir ypač stinga tų specialybių, kurias mes daug metų ruošėme – ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų,“ – dėstė R. Balsys.

Anot jo, KU turi ne tik ilgametę pedagogų rengimo patirtį, bet ir užtikrina jų studijų kokybę, pagrįstą dėstytojų kompetencija bei moksliniais tyrimais. Universiteto bendruomenė deda pastangas vykdyti ypač svarbias Vakarų Lietuvos regionui vaikystės pedagogikos studijas, kuriose rengiami specialistai, reikalingi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose.

Vakarų Lietuvos miestų merai tikino, kad mokytojų poreikis švietimo įstaigose jau dabar – didžiulis.

„Kol kas labiausiai trūksta ikimokyklinio ugdymo mokytojų, bet jau kai kuriose mokyklose reikia ir konkrečių specialybių pedagogų. Žiūrint į perspektyvą – jų reikės tik dar labiau, nes dauguma mokytojų yra 55-60 metų. Kuo juos pakeisime, turime rūpintis jau dabar“, – įsitikinęs Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas.

Tuo metu, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius skaičiuoja, jog 2025 m. jo vadovaujamoje savivaldybėje trūks apie 250 specialistų, dėl tos pačios priežasties: dauguma mokytojų sulauks pensinio amžiaus.

„Aiškiai matome, kad pedagogų bendruomenė sensta, netrukus bus laikas daugumą jų pakeisti. Mums reikia įvairių specialistų: socialinių darbuotojų, ekologų ir kt. Klaipėdos universitetas yra netoli, tad daug paprasčiau pakviesti specialistus dirbti mūsų mokyklose iš Klaipėdos, negu iš Vilniaus ar Kauno,“ – tikino Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

Vakarų Lietuvos regiono švietimo skyrių duomenimis, artimiausiu metu numatomas 80 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei 28 bendrojo ugdymo pedagogų poreikis. Tuo metu Klaipėdos miesto švietimo įstaigose 2017–2018 mokslo metais trūko 25 ikimokyklinio, 10 pradinio ugdymo pedagogų ir 19 įvairių dalykų (biologijos, fizikos, geografijos, matematikos, chemijos ir kt.) mokytojų.

„Klaipėdos regionas turėdamas tokį pedagogų poreikį, o KU turėdamas tokią patirtį ir įdirbį pedagogų rengimo kontekste, yra paliktas nuošalyje. Aš manau, tai mažų mažiausiai – neteisinga. Kita vertus, kad apie tai jau kalbama, suteikia vilties, kad galų gale būsime išgirsti ir adekvačiai bus įvertintas mūsų prašymas bei noras“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikino palaikantis KU bendruomenės bei Vakarų  Lietuvos miestų vadovų pasirašytą rezoliuciją ir sako, jog nutarimas – gali būti peržiūrėtas. 

„Svarbu, kad mokytojai norėtų šiame krašte dirbti ir būti. Mes linkę svarstyti ir ieškoti būdų kaip tai padaryti. Man buvo smagu išgirsti kokios yra idėjos, kokie sumanymai, o kaip tai sėkmingai įgyvendinti – pasitarsime Seime ir Vyriausybė į tai atsižvelgs. Svarbu padėti pedagogams įsitvirtinant regionuose, čia turi būti bendras darbas su merais. Ir edukologijoje turi būti svarbus Klaipėdos universiteto vaidmuo,“ – kalbėjo ministras.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. duomenimis, pedagogo profesija buvo viena paklausiausių. Tai patvirtina ugdymo studijų programų absolventų įsidarbinimo rodikliai (2015 – 90 %, 2016 – 92 %, 2017 – 97 %).

KU turi ilgametę patirtį rengiant įvairaus profilio aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Šiuo metu vykdomos ugdymo studijų krypčių bakalauro, magistro, profesinės studijos, kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo studijų programos.

Šiuo metu KU jaunuoliai kviečiami pasirinkti dvi pirmosios pakopos ir 5 antrosios pakopos pedagogines studijas. Siūlomos kūno kultūros ir sporto pedagogikos bei vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programos. Magistro laipsnio siekiantys gali rinktis fizinio aktyvumo ir sporto pedagogikos, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, socialinės pedagogikos, švietimo vadybos bei andragogikos studijas.