Jei nežinote, kas toks Gintaras Tadauskas, nesitikėkite informacijos apie jį rasti ir interneto platybėse – jo pavardės nėra visų pamėgtoje Vikipedijoje, nerasite ir straipsnių, liaupsinančių jo veiklą ir darbus. Gintaro Tadausko vizitinė kortelė labai lakoniška – tapytojas. „Dėkoju, kad užsukote pasižiūrėti mano darbų,“ – tiek šykščios, bet nuoširdžios informacijos  apie save pateikia dailininkas asmeniniame tinklalapyje.

Tie, kas asmeniškai pažįsta Gintarą, žino, kad jo darbai yra išskirtiniai ir unikalūs ne tik dėl naudojamos atlikimo technikos, bet ir kūriniuose įprasmintų vertybių. Tapytojas pripažįsta, kad  įkvėpimo ir sielos išraiškos ieško Biblijos teiginiuose. Tvirtos medžio šaknys ir jo vainiko viršūnėje saulę gaudantys paukščiai, negražaus vikšro virsmas puošniu drugeliu ir trumpas, bet spalvotas jo gyvenimo skrydis, aukštyn snapus užvertusių sidabrinių gervių meilės šokis – visa tai, pasak G. Tadausko, įprasmina pamatines ir nekintančias žmogaus gyvenimo vertybes. „Medžiai, drugeliai, paukščiai mus veda į tai, kas amžina, kas išlieka ilgiau už mūsų trumpą viešnagę žemėje,“ – bando žodžiais įprasminti savo kūrybą nuolat besišypsantis dailininkas.

Pasak dailininko, paveikslų atlikimo technika ypatinga, viena seniausių, nes tokiu būdu buvo tapomos ikonos, išliekančios per amžius. Mineralinė tempera yra unikali tuo, kad mineralai, specialiu būdu išgaunami  iš akmens, maišomi su kiaušinio tryniu. „Tokiu būdu išgautos spalvos išlieka šimtmečiais,“ – teigia dailininkas. Sodrios ir ryškios, kartais mistiškos miglos apgaubtos spalvos, mineralinės temperos būdu išgautas paveikslų švytėjimas, kiekvienam skatina norą šypsotis ir tikėti žmogaus gyvenimo ilgaamžiškumu ir kūrybos nemirtingumu.

Savo vizitinėje kortelėje šalia profesijos nuorodos „tapytojas“, Gintaras Tadauskas drąsiai galėtų įrašyti „gerųjų darbų ambasadorius“. Jo gerus darbus kitiems puikiai žino draugai ir pažįstami žmonės. Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fondo narių pakviestas ištiesti ranką onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, dailininkas net nesuabejojęs aukciono metu už paveikslus gautas lėšas paaukojo mažiesiems ligoniukams. Ir dabar tai daro nuolat, nuo kiekvieno parduoto paveikslo dalį lėšų paskirdamas tiems, kuriems to neabejotinai reikia – sergantiems, skurstantiems, senjorams, talentingiesiems. Į šią labdaringą veiklą Gintaras įtraukė ir didelį būrį savo draugų.

„Biblijoje įvardijamas tiesas neužtenka išreikšti teptuku, jos privalo būti įprasmintos kasdieniais tavo poelgiais, – sako tapytojas, nuoširdžiai priėmęs ir visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ kertines nuostatas – nesavanaudišką rūpinimąsi kito gerove, altruizmą, visada ištiestą pagalbos ranką  tiems, kurie jos laukia.