Jūrinio slėnio mokslinėse laboratorijose – unikalūs tyrimai

Nuo svajonių apie žirgus iki genetikos tyrimų laboratorijoje

Klaipėdos universiteto Ekologijos ir aplinkos valdymo bakalaurė Adelė Mačiūtė prieš stodama į šią studijų programą svajojo dirbti su žirgais. „Užaugau Klaipėdoje, Smiltynėje, – vandens ir gamtos apsuptyje. Daug laiko praleisdavau gamtoje, pajūrio miškuose, lankiau žirgyną, taigi svajojau savo gyvenimą susieti su gamta. Tiesą sakant, svarsčiau studijuoti veterinariją, tačiau susipažinau su dabartine KU Jūros tyrimų instituto direktore prof. dr. Zita Rasuole Gasiūnaite, kuri man papasakojo apie ekologijos studijas Klaipėdos universitete. Tai ir paskatino stoti į šią studijų programą Klaipėdos universitete“, – pasakojo šiais metais bakalauro diplomą gavusi mergina.

A. Mačiūtės teigimu, studijuodama ji sukaupė įvairios patirties, nes galėjo save išbandyti ne vienoje ekologijos mokslo kryptyje. „Pirmus dvejus studijų metus su viena kursinio darbo vadove dirbau su toksinų ir uodo truklio, kuris gyvena Kuršių mariose, lervomis. Du kartus buvau išvykusi į Portugaliją pagal Erasmus+ programą: pirmą kartą vieną semestrą studijavau Algarvės universitete biologiją ir jūrų biologiją, antrą kartą Okeanografijos ir žuvininkystės institute atlikau praktiką – dirbau su giliavandeniais koralais. Ten supratau, kad man patinka dirbti laboratorijoje, todėl grįžusi į KU pakeičiau kursinio darbo vadovę, kad turėčiau daugiau galimybių dirbti KU Jūros tyrimo instituto laboratorijose“, – pasakojo jaunoji mokslininkė.

Šiandien Adelė laboratorijoje užsibūna nuo ryto iki vakaro, nes dalyvauja vykdant projektus  „NitFix - Atmosferinio azoto fiksacijos vaidmuo didžiausioje eutrofikuotoje Europos lagūnoje“ ir „INBALANCE - Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. „Aš labiau orientuojuosi į metodinę dalį. Tiriu Kuršių marių vandens už azoto fiksaciją vandenyje atsakingus genus. Iki šiol buvo aišku, kad azotas fiksuoja melsvabakteres, dėl kurių žydi Kuršių marios. Bandome išsiaiškinti, gal azotas fiksuoja ne tik melsvabakteres, bet yra ir kitų bakterijų. Imame vandens mėginius, išskiriame DNR, RNR ir ieškome už azoto fiksaciją atsakingų genų. Šio projekto tikslas – padėti suprasti Kuršių marias, kurios slepia dar daug paslapčių“, – kalbėjo A. Mačiūtė.

Nuo rugsėjo KU absolventė ketina tęsti magistrantūros studijas Lundo universitete (Švedija). „Studijuosiu pagal Vandens ekologijos studijų programą, tačiau jau dabar skauda širdį, kad reikės palikti Klaipėdos universitetą. Jūros tyrimų institutas man kaip namai, čia maloni atmosfera, puikūs jame dirbantys žmonės. Nustebino tai, kad studentai čia labai šiltai priimami. Nėra didelio atotrūkio tarp profesoriaus ir studentų, mūsų santykiai draugiški. Galiu drąsiai lyginti, nes teko daug kur pabuvoti. Klaipėdos universitetas išsiskiria tuo, kad klausti gali bet kurio dėstytojo, mokslininko: net jei jis su tavimi nedirba, atras laiko pakonsultuoti, patarti. Todėl sąlygos tiek moksliniu, tiek žmogiškuoju požiūriu čia išties geros“, – džiaugėsi KU absolventė Adelė Mačiūtė. 

Moksliniai tyrimai – ne tik laboratorijoje

Ketvirtakursio Hidrologijos ir okeanografijos studento Jono Gintausko gimtinė – Kaunas, Klaipėdos universitete jis atsidūrė per lemtingą atsitiktinumą. „Tiesą sakant, iš pradžių abejojau savo pasirinkimu, tačiau įstojęs į šią įdomiai skambančią specialybę pakeičiau nuomonę. Klaipėdos universitetas – gyvas, čia vykdoma nemažai projektų, veiklų, plaukiojame su universiteto laivais, puiki infrastruktūra, pastatytas naujas laboratorijų kompleksas, atvyksta vizituojantys dėstytojai iš užsienio, daug studentų iš kitų šalių, studijuojančių pagal Erasmus mainų programą“, – pasakojo vaikinas.

„Dabar, kai galiu pasilyginti su bedraklasiais, kurie studijuoja kituose universitetuose, galiu konstatuoti, kad Klaipėdos universitete aš turėjau daug daugiau įvairių praktikų. Įsimintiniausia buvo okeanografijos praktika, kai praėjusiais metais plaukėme universiteto burlaiviu „Brabander“ iš Talino į Suomijos Kotką, kur dalyvavome didžiųjų burlaivių „The Tall Ship Races“ lenktynėse. Hidrologijos praktiką atlikome vakariniame Lietuvos regione: tyrėme upes, ežerus. Geodezijos praktika vyko pajūryje. Tada – savarankiška praktika Vokietijoje, Varnemiundės institute. Galimybių išties daug“, – džiaugėsi KU studentas.

Šiandien J. Gintauskas dalyvauja vykdant du mokslinius projektus, kur yra atsakingas už lauko tyrimų darbus ir palydovinių nuotraukų analizę. „Tai tarptautiniai Europos Sąjungos projektai, kur vykdoma vandens telkinių ir pakrančių stebėsena. Šiuo metu aktyviausiai dirbame su Kuršių mariomis, Platelių, Metelio ir Dūsios ežerais. Tenka išplaukti ir į Baltijos jūrą. Ekspedicijų metu specialiais aparatais matuojame chlorofilo kiekį paviršiniame vandens sluoksnyje, imame mėginius ir vežame juos į KU Jūros tyrimų instituto laboratorijas“, – su savo darbo specifika moksliniuose projektuose supažindino J. Gintauskas.

Kitas KU studento darbas – palydovinių nuotraukų analizė. „Nustatyti vandens užterštumą galima ir iš palydovinių nuotraukų. Palydovas praskrieja kelis kartus per savaitę, o mes, naudodamiesi jo padarytomis nuotraukomis, galime apskaičiuoti chlorofilo kiekį, vandens temperatūrą ir t. t. Taip apimame didesnę teritoriją, pvz., kelios palydovinės nuotraukos apima visas Kuršių marias. Tada gautus duomenis analizuojame. Ilgesnėje perspektyvoje stebime, kodėl teršiasi vandens telkinys, kokios to priežastys, kokie galimi problemos sprendimo būdai.“

Jonas Gintauskas kitais metais baigs bakalauro studijas, todėl šiuo metu svarsto, ką veiks ateityje: „Tiksliai žinau, kad noriu tęsti mokslinę veiklą, tačiau galvoju po studijų išvykti Erasmus praktikai į užsienį, o tada mąstysiu, tęsti studijas Klaipėdos universitete ar kur kitur užsienyje.“ Studentas džiaugėsi netikėtai atsidūręs Klaipėdos universitete: „Mano studijų programa tikrai aukšto lygio, daug praktikų, puikiai sutariame su dėstytojais – jie suteikia studentams nemažai galimybių, skatina, padeda įsidarbinti, taigi lengvai galima suderinti mokslinę veiklą ir studijas.“

Kova su jūros šiukšlėmis

Laura Lauciūtė prieš septynerius metus studijuoti į Klaipėdą atvyko iš Kupiškio. „Pamenu dvyliktoje klasėje studijų parodos metu priėjau prie Klaipėdos universiteto stendo, pakalbėjau su ten buvusiais žmonėmis, jie supažindino su studijų programa, kuri susijusi su geografija, tiksliaisiais mokslais. Taip įstojau į Hidrologijos ir okeanografijos studijų programą.“

Baigusi bakalauro studijas mergina įsidarbino pagal specialybę Aplinkos apsaugos agentūroje, tačiau greitai suprato, kad jai trūksta mokslinės veiklos. „Po metų pertraukos įstojau į magistrantūrą – Ekologijos ir aplinkotyros studijų programą, nusprendžiau tęsti bakalauro darbo temą su mažesnės frakcijos šiukšlėmis paplūdimiuose ir vandenyje. Prof. dr. Geraldas Schernewskis iš Vokietijos pasiūlė padirbėti moksliniame projekte, kuris tiria tą pačią problematiką“, – pasakojo L. Lauciūtė.

Jaunosios mokslininkės teigimu, ši problema opi visame pasaulyje. „Remiantis Europos Sąjungos dokumentu – Jūros strategijos pagrindų direktyva, Lietuva turi vertinti savo paplūdimių būklę, siūlyti užterštumo mažinimo priemones. Savo projektu prie to prisidedame.“ KU absolventė moksliniame projekte atsakinga už tyrimus: „Važiuojame į paplūdimius, su specialiais prietaisais sijojame smėlį ir ieškome šiukšlių. Vėliau laboratorijose jas rūšiuojame, atrenkame pagal dydį, plastiko tipą ir t. t. Vykdydami projektą tiriame ne tik Lietuvos paplūdimius, bet vykstame ir į kitas Baltijos jūros regiono šalis“.

KU absolventė prisipažino, kad niekada nesuabejojo savo sprendimu atvykti į Lietuvos pajūrį studijuoti. „Jaučiuosi savo vietoje, net neįsivaizduoju, kur dar galėčiau gyventi. Studijos buvo aukšto lygio, skatinančios tobulėti, keliančios iššūkių ir suteikiančios galimybių juos įveikti.“