Dar prieš du šimtmečius jūra kėlė baimę, o kopos slinko. Tik XIX a. sutvirtinus smėlynus pajūris ėmė virsti poilsio vieta. Vakarų Europos pavyzdžiu pradėti kurti kurortai: Palanga išaugo į prestižinę vasarvietę, o Kuršių nerija ir Šventoji traukė poilsiautojus iš vis platesnio rato.
Parodoje atsiveria ne tik kurortų raida, bet ir kasdienybės detalės. Kadaise maudynės buvo griežtai reglamentuotos – jų laiką Palangoje skelbdavo būgnas, o paplūdimiuose stovėjo maudynių vežimai, saugoję moterų privatumą. Vėliau paplūdimiai tapo mišrūs, drabužiai – trumpesni, o drąsias poilsiautojas net stabdė pareigūnai su liniuote.
Įdegis ilgą laiką laikytas netinkamu, todėl poilsiautojai slėpėsi po skrybėlėmis ir skėčiais. Tik XX a. pradžioje keitėsi požiūris į kūną, mada ir laisvalaikis persikėlė į paplūdimius.
Kelionė prie jūros anuomet buvo nuotykis: į pajūrį vykta puskarietėmis, vėliau tramvajais ir autobusais, o Kuršių neriją pasiekti padėjo garlaiviai ir keltai. Kurortuose laukė koncertai, šokiai, skaityklos, sportas, pajūrio kavinės ir net kazino.
Parodos vizualinį pasaulį kūrė „Klemencov Group“, įkvėpti praėjusio amžiaus estetikos. Žiūrovui siūloma ne tik pažinti istoriją, bet ir ją patirti – tarp kurortinio gyvenimo scenų, kurios alsuoja lengva nostalgija.
Paroda primena: poilsis prie jūros nėra savaime atsiradęs įprotis. Tai istorijų, pasirinkimų ir kultūros rezultatas, kurį šiandien tęsiame kiekvieną vasarą.
Naujausi komentarai