Šiuolaikiniai slaugytojai išmano ir apie ligas bei jų profilaktiką, ir apie sudėtingą medicinos įrangą. Vis dėlto, neturint noro bendrauti, užjausti ir suprasti kitą žmogų, profesinės žinios yra menkavertės.

Atsakinga misija

Gimdymo namai. Prieš kelias valandas mama tapusi jauna moteris pravirksta. Niekaip nepavyksta pažindyti kūdikio, nes šis vis verkia. Slaugytoja moterį apkabina, ima kalbinti ir raminti mažylį. Įtampai kiek nuslūgus slaugytoja kantriai kartu su jaunąja mama bando pamaitinti atžalą.

Tai tik viena iš daugelio situacijų, kai slaugytojai yra nepamainomi.

Slaugytojų darbas apima labai daug: pradedant nuo šeimos centrų, ambulatorijų, mokyklų iki skubios pagalbos skyrių ar diagnostikos centrų.

„Slaugos reikia visais amžiaus tarpsniais: nuo gimimo iki mirties. Ir ši profesija yra ne tik moteriška“, – pabrėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros vedėja docentė Aurelija Blaževičienė. Priežiūros poreikis tik didėja, nes visuomenė sensta.

Anot jos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ligoninėse gana daug dirba slaugytojų vyrų.

Biomedicinos mokslų daktarė neslėpė: vis dar gajus stereotipas, kad slauga yra techninių veiksmų atlikimas. Šiandien slauga – tai ir profilaktinės programos bei pacientų mokymas, bendravimas, ūmių būklių atpažinimas, naujų technologijų naudojimas slaugos procese.

„Slaugytojai geba dirbti savarankiškai, taip pat identifikuoti kiekvieno paciento poreikius, sudaryti individualų slaugos planą, jį vykdyti, stebėti ir įvertinti rezultatus“, – apibendrino pašnekovė.

Svarbu vadovautis mokslu

Ar slaugytojams būtinas aukštasis išsilavinimas? Jeigu jų pareigoms atlikti pakaktų tik techninių įgūdžių, galbūt užtektų ir profesinio išsilavinimo. „Tačiau ir mes, ir visa Europa kalba bei siekia kurti sumanią visuomenę ir tvarią sveikatos priežiūrą“, – aiškino A.Blaževičienė.

Viena svarbiausių užduočių dėstytojams – siekti išugdyti studentų kritinį mąstymą. „Tai būtina, kad ateityje dirbdamas specialistas remtųsi mokslo įrodymais paremtomis žiniomis, patvirtintais gydymo, slaugos metodais, gyvensenos modeliais, o ne aklai vadovautųsi tautosaka, – kalbėjo pašnekovė ir šyptelėjo: – Pavyzdžiui, kad, supūliavus pirštui, nesigriebtų tepti grietine.“

Keičiantis supratimui apie slaugą, kinta ir mokymo metodai. Būsimiems slaugos specialistams rengti naudojamos vis modernesnės priemonės, pavyzdžiui, kuriamos simuliacinės klasės. Jose dirbama su išmaniaisiais manekenais. Taip studentai, būdami saugioje pacientui aplinkoje, įgyja klinikinių įgūdžių.

Bendravimas ir empatija

Vis dėlto visos slaugytojo žinios ir patirtis be mokėjimo, noro bendrauti, užjausti ir suprasti kitą žmogų yra bevertės. Empatija yra viena svarbiausių slaugytojų savybių. Ją dėstytojai stengiasi išugdyti per studijas.

„Taikome įvairius mokymo metodus, atliekame konkrečių atvejų analizes, filmuojame ir komentuojame pačių suvaidintas situacijas“, – vardijo A.Blaževičienė.

Slaugytojai mokomi ir sugebėti paskatinti pacientą, kad šis stengtųsi būti kuo savarankiškesnis, kad ir kuo sirgtų ar kaip blogai jaustųsi. Čia jiems praverčia turimos ergoterapijos žinios.

Trūksta visame pasaulyje

Slaugytojų labai trūksta visame pasaulyje. Jungtinių Amerikos Valstijų statistikos departamento duomenimis, slaugytojų trūkumas 2008 m., palyginti su 2018 m., sieks 60 proc., t.y. 3,2 mln. slaugytojų trūks darbo rinkoje.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliko Medicinos skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę. Šio tyrimo rezultatai nedžiugina. Jeigu slaugytojų aukštosios mokyklos priims tiek pat, kiek ir dabar greitai pajusime jų trūkumą.