Lietuviškojo žinių ekonomikos branduolio kūrėjai nori pasimokyti iš svetimų klaidų

Vakar, praėjus kiek daugiau nei 300 dienų nuo to momento, kai asociacijos “Žinių ekonomikos forumas” (ŽEF) nariai paskelbė apie ketinimus įkurti vadinamąjį “Saulėtekio slėnį”, šio projekto iniciatoriai pareiškė pradedą naują jo įgyvendinimo etapą. Prezidentūroje surengtoje tarptautinėje konferencijoje “Ar Saulėtekio slėnį lydės Silicio slėnio sėkmė?” pristatyti parengti pirmieji projektai ir jų įgyvendinimą kuruosianti viešoji įstaiga “Saulėtekio slėnis”. Svarbiausias renginio tikslas - išvengti galimų klaidų, kurios niekais pavertė ne vieną bandymą klonuoti Standfordo universiteto (JAV, Kalifornijos valstija) idėją. Šiame renginyje patirtimi dalijosi ekspertai iš Švedijos, Danijos ir Vokietijos.

Konferenciją pasveikinęs prezidentas Valdas Adamkus išreiškė viltį, kad visos Lietuvoje veikiančios politinės jėgos sugebės suderinti skirtingas ideologijas ir žinių visuomenės kūrimą laikys tokios pat svarbos dalyku, kaip ir integraciją į NATO bei ES. Šalies vadovas pasidžiaugė, kad neseniai Seimas žinių ekonomiką jau paskelbė prioritetine valstybės ilgalaikės raidos strategijos sritimi ir linkėjo sėkmingo verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimo. Prezidentas pritarė šios srities ekspertų teiginiams, kad Lietuvos ūkio konkurentiškumą gali sustiprinti žinių ekonomikos branduoliai, kuriuose geografiškai sutelkiamos mokslo įstaigos bei žinių reikalaujančios verslo įmonės. ŽEF nariai neslėpė pasitenkinimo, kad tiek “Saulėtekio slėnio” “krikštynos” šių metų sausį, tiek vėlesni projektai yra globojami aukščiausio šalies pareigūno.

Vakar konferencijos svečiams jau buvo pristatomos sritys, kuriose Lietuvos mokslininkai yra pelnę pasaulinį pripažinimą, nagrinėjamos finansavimo galimybės (tikimasi gauti paramos iš ES struktūrinių fondų), rodomi pirmieji būsimojo “Saulėtekio slėnio” teritorijos planavimo eskizai. Vilniaus universitetui priklausančioje teritorijoje jau yra įsikūrusi lazerių technologijas gaminanti bendrovė bei aukštojo mokslo įstaigos, greta kurių ketinama žinių ekonomikos branduolio plėtrai panaudoti apie 20 hektarų rezervinės teritorijos.

Dideliu pasiekimu laikoma ir tai, kad “žinių ekonomikos” sąvoka jau įsitvirtino biurokratų leksikone. Taip pat nėra abejojančių, kad sėkmingas “Saulėtekio slėnio” projekto įgyvendinimas Lietuvoje sumažins nedarbo lygį, pristabdys intelekto nutekėjimą į užsienio šalis, paskatins pažangių technologijų kūrimą ir t.t.

Tuo tarpu konferencijoje kalbėję svečiai iš Danijos ir Švedijos aukštųjų ekonomikos mokyklų bei verslo inkubatorių siūlė “Saulėtekio slėnio” projektą vertinti blaiviai ir nesieti su juo visos Lietuvos ekonomikos ateities.

“Jei jums pasiseks, rezultatus geriausiu atveju pajusite po 10 metų. Tačiau jau dabar turite susitaikyti su mintimi, kad iš visų pradedamų įgyvendinti projektų lūkesčius pateisins vos vienas kitas, nors investicijų reikės visiems”, - perspėjo Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius Udo Zanderis.

Jis taip pat ragino atkreipti dėmesį į socialinius žinių ekonomikos branduolių aspektus ir siekti, kad jie būtų kuo patrauklesni ir suprantamesni visuomenei.