Vairuotojams beveik neįmanoma įsigyti šiuo metu intensyviai populiarinamų biologinių degalų
Nors jau kelerius metus Lietuvoje biodegalams pranašaujamas aukso amžius, tačiau ekologiškų priedų turinčio dyzelino bei benzino degalinėse ir su žiburiu nerasi. Vairuotojai biokuro bergždžiai ieško ir Kaune.
Sunkios paieškos
Užsukę į keliolika Kaune įsikūrusių degalinių ir pasiteiravę biodegalų, išgirdome vieningą atsakymą: Neturime. Statoil tinklo degalinių operatoriai iš karto patarė negaišti laiko ir įsigyti įprastinio kuro, nes šis tinklas niekada neprekiavo biokuru.
Biodyzelino bei biobenzino veltui ieškojome ir LUKoil degalinėse Kaune. Kai kurie darbuotojai, vos išgirdę klausimą, suskubo aiškinti, kurios degalinės prekiauja žemdirbiams skirtu dyzelinu. Tiesa, kai kurių degalinių operatoriai užsiminė girdėję, kad biodegalais bus prekiaujama kitais metais. Tačiau daugiau apie tai informacijos neturėjo.
Prieš trejus metus Kaune, Brastos gatvėje, veikė viena degalinė, kurioje buvo galima įsigyti biodyzelino. Šiandien šioje vietoje tebėra iškaba su dviem biodyzeliną žyminčiomis juodos spalvos raidėmis BD, tačiau nei kainos, nei paties produkto neradome.
Išgirdę, kad ieškome biodyzelino, degalinės darbuotojai tik patraukė pečiais. Jie tvirtino jau dvejus metus juo neprekiaujantys, nors iškabos liko. Kartais į degalinę užsuka ir vienas kitas biodyzelino ieškantis vairuotojas.
Šiuo biologiniu kuru prieš kurį laiką prekiavo ir dar kelios smulkesnių bendrovių degalinės, tačiau šiuo metu prekyba sustabdyta. Bendrovių atstovai tvirtino, jog pardavimų apimtys būdavusios gana menkos, be to, kildavo problemų įsigyti patį produktą. Kai kurie verslininkai net mėgino biodyzeliną įsivežti iš Lenkijos, tačiau tokio verslo sąnaudos buvo pernelyg didelės.
Informacijos yra, produkto nėra
Iš tiesų dyzeliniams varikliams tinkamo biokuro, pavadinto RRME (riebiųjų rūgščių metilo esterio), galima įsigyti tik dviejose LUKoil tinklo degalinėse Mažeikiuose ir Vilniuje. Čia litras biologinio kuro kainuoja 20 ct pigiau nei įprastas dyzelinas.
Bendrovės LUKoil Baltija tinklapyje skelbiama, jog Lietuvoje tik šio tinklo degalinėse prekiaujama ir biobenzinu 92e5, kurio sudėtyje yra iš grūdų gaunamo bioetanolio priedai. Nors pateikiama nemažai informacijos, jog biobenzinas nedaro jokios žalos vožtuvams ir tarpinėms, nedidina korozijos, saugo variklį, be to, sumažina atmosferą teršiančių medžiagų kiekį, tačiau nėra skelbiama, kur ir už kokią kainą tokio kuro būtų galima įsigyti.
Šio tinklo degalinių operatoriai Kaune siūlė biobenzino ieškoti nebent sostinėje.
Biodegalų gamyba užsiimančios bendrovės Rapsoila direktorius Edvardas Čaplinskas pripažino, kad įsigyti biologiško kuro Lietuvoje nėra paprasta. Viltys siejamos su naujaisiais teisės aktais, kurie įpareigos vidaus rinkoje naudoti daugiau biodegalų.
Pagal ES rekomendacijas, biodegalai - etanoliu skiestas benzinas ir su rapsų metilo esteriu maišytas dyzelinas - Lietuvoje nuo 2005 metų gruodžio 31 dienos turės sudaryti ne mažiau kaip 2 proc. šalyje transporto priemonių sunaudojamų degalų. Po penkerių metų ši riba turėtų siekti 5,72 proc.
Mažeikių nafta jau rengiasi maišyti degalus su biologiniais priedais, o specialistai skaičiuoja, kad tokie reikalavimai turėtų padidinti biokuro gamybą iki 30-40 tūkst. tonų per metus.
Varikliui nekenkia
2002 metais veiklą pradėjusi Rapsoila šiuo metu nebeturi problemų dėl savo produkcijos realizavimo. Bendrovės direktorius E.Čaplinskas teigė, kad pusę pagaminamo rapsų metilo esterio perka LUKoil degalinių tinklas ir maišo su dyzelinu, o kita dalis eksportuojama į Vokietiją. Šiuo metu galimybe įsigyti rapsų metilo esterio domisi ir kitos mažmenine degalų prekyba užsiimančios bendrovės.
Įmonės vadovas svarsto, kad biokuras Lietuvoje greičiausiai nėra paklausus dėl informacijos stygiaus. Jis iki šiol apie biodegalus išgirsta įvairių mitų bei legendų.
Informacijos stoka labiausiai stabdo vartojimo tempus. Kaip prieš trejus metus, taip ir dabar retkarčiais tenka išgirsti, kad norint naudoti biokurą, neva reikia net perrinkti variklį. Tačiau tai netiesa. Į baką galima pilti net gryną neskiestą metilo esterį, - tikino Rapsoilos direktorius, apgailestavęs, kad vidutinė įmonė nėra pajėgi suorganizuoti plačią reklamos kampaniją.
Anot jo, efektyviausias rezultatas ekologiniu požiūriu pasiekiamas tada, kai dyzeline biopriedų yra apie 5-10 proc. Naudojant biodegalus, praktiškai į aplinką neišmetami sieros junginiai.
Žemdirbiams teks padirbėti
Šiuo metu Rapsoila planuoja plėsti gamybos apimtis, nes Mažeikių naftai ėmus maišyti įprastinius degalus su biopriedais, šio poreikio įmonė nesugebės patenkinti. Direktorius E.Čaplinskas neslepia, kad nuo kitų metų įmonė vietos rinkai galės pateikti tik pusę Lietuvai būtino biokuro kiekio.
Greičiausiai kitą dalį biokuro teks pirkti užsienyje, - svarstė įmonės vadovas.
Stumbrui priklausančiame Šilutės bioetanolio fabrike taip pat planuojamos 8 mln. litų investicijos. Tolesnė bioetanolio fabriko plėtra priklausys nuo situacijos rinkoje ir valstybės geranoriškumo subsidijuojant šiuo metu nuostolingą grūdų perdirbimą į bioetanolį, kuriam žaliavą tiekia apie 4 tūkst. šalies ūkių.
Žemės ūkio ministerija jau apskaičiavo, kad iki 2010-ųjų grūdų poreikis biodegalų gamybai išaugs apie 5 kartus iki 260-300 tūkst. tonų.
Biodegalų gamybos įmonės šiais metais planuoja nupirkti beveik 33 tūkst. tonų rapsų ir 30 tūkst. tonų javų bei perdirbti atitinkamai 30 tūkst. ir 25 tūkst. tonų.
Biodegalų gamintojus įsipareigojusi remti valstybė moka 160 litų kompensaciją už toną rapsų grūdų, nupirktų rapsų metilo esterio gamybai, ir 60 litų kompensaciją už toną javų grūdų, įsigytų bioetanoliui.
Iš viso šiemet numatyta išmokėti 5,28 mln. litų paramos už supirktus rapsus ir 2,52 mln. litų - už javus.
2010 m. reikės gaminti ne mažiau kaip 77 tūkst. biodegalų.Tam tikslui žemdirbiai turės patiekti apie 94 tūkst. t grūdų ir apie 135 tūkst. t rapso, o tai jau sudaro beveik 70 proc. dabartiniu metu užauginamo rapsų derliaus.
Naujausi komentarai