Kitąmet finansavimą siūloma padidinti ir atlyginimams, ir nebaigtoms statyboms, ir remontui

Vakar Seimas ėmėsi vieno svarbiausių darbų - nuspręsti, kaip ir kur bus panaudoti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose suplauksiantys milijonai. Dėl pinigų dalybų, kaip ir kasmet, prie vieningos nuomonės neprieita: vieni parlamentarai būsimą valstybės biudžetą vadina saikingu, o kiti - nesubalansuotu.

Gyvensim skolon

2007 metų biudžeto projekte numatyta, kad kitąmet valstybės pajamos bus 14,4 proc. didesnės nei šiemet. Planuojama, kad į nacionalinį biudžetą kitąmet kartu su Europos Sąjungos lėšomis įplauks 22,082 mlrd. litų, o išlaidos sieks 23,523 mlrd. litų ir bus 11,8 proc. didesnės, negu planuojamos šiemet. 2007 metų valstybės biudžeto pajamos turėtų sudaryti 19,140 mlrd. litų, o išleisti ketinama 20,581 mlrd. litų. Taigi valstybė vėl planuoja gyventi skolon ir kamšyti biudžeto deficitą - 1,441 mlrd. litų.

Tokius skaičius vakar Seime pateikė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas.

Nors pirmajame biudžeto svarstyme dalyvavo gana nedaug Seimo narių, tačiau planuojant kitų metų išlaidas parlamentarai buvo labai aktyvūs: iš viso gauti 429 Seimo narių pasiūlymai, nors pernai jų buvo net dviem šimtais mažiau.

Iš viso parlamentarai siūlė padidinti valstybės biudžeto asignavimus 2 mlrd. 596 mln. litų, nors Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ragina tenkinti vos 3 proc. Seimo narių, komitetų, savivaldybių ir kitų institucijų siūlymų, kam skirti papildomų lėšų. Didžiąją jų dalį numatoma panaudoti nebaigtoms statyboms tęsti, medicinos įrangai pirkti, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos, socialinių įstaigų remontui.

Sveikatos sistemai - milijardas

Dauguma parlamentarų akcentavo, kad nemažai papildomų lėšų kitąmet turėtų sulaukti jautriausios sritys: švietimui finansavimas didėja 17 proc., t.y. numatyta 269 mln. litų daugiau nei šiemet, kultūros reikmėms numatyta 53 mln. 913 tūkst. litų daugiau. Papildomai numatyta 115 mln. litų socialinių, kultūros, meno darbuotojų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų didinimui.

Dar papildomai švietimui siūloma skirti 52,547 mln. litų, sveikatos apsaugai - 14,257 mln. litų, kultūrai ir poilsiui - 33,84 mln. litų, socialinei apsaugai - 4,603 mln. litų.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas akcentavo, kad sveikatos sistemos finansavimas gerokai didinamas pirmą kartą nuo 2000 metų.

“Numatoma, kad sveikatos sistemai finansavimas didės apie 755 mln. litų, o įskaitant surenkamas viršplanines šių metų lėšas, kurių numatoma apie 200 mln., kitų metų sveikatos finansavimas galėtų didėti beveik 1 mlrd. litų”, - teigė komiteto vadovas.

Tačiau tik ne mažiau kaip trejus metus užsitikrinus tokį finansavimą, anot A.Matulo, būtų galima išvesti sveikatos sistemą iš krizės.

Analizuodamas biudžeto projektą, parlamentaras atkreipė dėmesį, kad valstybės lėšos turi būti paskirstytos taip, kad “nedidintų atskirties tarp universitetų ir gydymo įstaigų”. Pavyzdžiui, Valstybės investicijų programoje numatoma Kauno medicinos universiteto klinikoms kitais metais skirti per 32 mln. litų, Vilniaus Santariškių ligoninei - daugiau kaip 18 mln. litų, kai tuo tarpu kitoms Kauno, Vilniaus ligoninėms lėšų skiriama vos 5 proc. arba visai neskiriama.

Pasigedo politinio ryžto

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas ragino jau nuo kitų metų pradžios didinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, nes be to negalima tikėtis aukštojo mokslo kokybės. Taip pat dar daugiau lėšų siūloma skirti mokyklų materialinei bazei gerinti. Kai kur moksleiviai vis dar naudojasi lauko tualetais.

Nors nemažai parlamentarų akcentavo planuoją didinti socialinėms reikmėms skiriamų lėšų dalį, būsimasis biudžetas sulaukė ir nemažai kritikos.

Liberalcentristų frakcijos narys Raimundas Palaitis 2007 metų valstybės biudžeto projektą pavadino nesubalansuotu ir kitų metų vasarą perskirstant biudžetą ragino turėti politinės valios ir nepadidinti išlaidų.

Jis taip pat pasiūlė ieškoti naujų būdų, kaip efektyviai investuoti daugiabučių renovacijai numatytas lėšas. “Daugiabučiuose gyvena daug socialiai remtinų žmonių, jie gauna kompensacijas už šildymą ir nėra suinteresuoti investuoti į namo apšildymą”, - kalbėjo R.Palaitis. Jo nuomone, esant tokiam ūkio augimui, galėjo būti parodytas didesnis politinis ryžtas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas galėjo būti sumažintas iki 24 proc. nuo kitų metų vidurio arba bent jau nuo spalio 1 dienos.

Konservatorius Rimantas Dagys 2007 metų biudžetą pavadino “saikingu”, tačiau priekaištavo, kad suplanuotos per mažos pajamos ir išlaidos. Jis siūlė 100 mln. litų papildomai numatyti mokyklų renovacijai ir ypač nebaigtų statybų užbaigimui.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius apgailestavo, kad biudžete nenumatytas ekonominių, konkurencingumo, ekologinių iššūkių finansavimas. “Ir toliau gausiai didinamos valdymo išlaidos. Daugiau lėšų siūloma skirti kone kiekvienai žinybai, planuojama įsteigti naujų ir, norint trumpai apibūdinti šį projektą, pakaktų pasakyti, kad yra iš esmės “sėkmingai” tęsiama ankstesniųjų vyriausybių tradicija”, - teigė P.Auštrevičius.

Auditoriams kilo abejonės

Valstybės kontrolės auditoriams kelia abejonių, ar pakankamai atsargiai prognozuojamos kitų metų pajamos iš akcizų ir pelno mokesčio. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad iš akcizų 2007 metais galima sulaukti mažesnių įplaukų, nes, padidinus šio mokesčio tarifą tabakui, gali sumažėti jo realizacija.

“Pelno mokesčiui neigiamos įtakos gali turėti didėjančios išlaidos kurui ir darbo užmokesčiui. Be to, sunkiai prognozuojamas bendrovės “Mažeikių nafta” pelno mokestis ne tik dėl gaisro, bet ir dėl investicijų į ilgalaikį turtą, kurios pagal anksčiau pasirašytą sutartį visai neapmokestinamos”, - teigiama valstybės kontrolierės vakar išplatintame pranešime.

Valstybės kontrolė siūlė nedidinti valstybės pajamų prognozių bei nemažinti asignavimų valstybės skolos valdymui. “Pasikeitus situacijai finansų rinkoje ir turint mažesnius asignavimus, kiltų rizika ne laiku atsiskaityti su užsienio ir vidaus kreditoriais, o šalis atsidurtų tarp nepatikimų partnerių, kristų valstybės skolinimosi reitingai”, - teigiama pranešime.

Įstatymą dėl valstybės biudžeto projekto auditoriai siūlo papildyti nuostata, kad valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir nepanaudoti asignavimai būtų naudojami valstybės įsipareigojimams vykdyti. Taip pat siūloma, atsižvelgiant į makroekonominių rodiklių prognozes, įvertinti biudžeto subalansavimo galimybes.

Kontrolierių įspėjimai finansų ministrui Zigmantui Balčyčiui neatrodo pagrįsti: “Manome, projektas yra optimalus, mes turime siekti kuo didesnio visų sričių finansavimo, o to negalima padaryti mažinant išlaidas”.

Antrasis valstybės biudžeto svarstymas numatytas gruodžio 5-ąją.