Mėsos gaminių įmonės diskusijas apie sąžiningą konkurenciją perkėlė į teismą  

Vakar Vilniaus apygardos teisme susitiko nuo ankstyvo pavasario dėl “tarybinių” mėsos gaminių grupės prekinio ženklo besiginčijančios įmonės “Samsonas” ir AB “Vilniaus mėsos kombinatas”. Nors lig šiol abi pusės užsispyrusios įrodinėjo savo tiesas, teisėjos siūlymu sutiko pamėginti parengti taikos sutartį.  

Nostalgijos dividendai  

UAB “Samsonas” 2001-ųjų gegužę pradėjusi gaminti “Tarybinę daktarišką” dešrą sulaukė netikėtai palankaus pirkėjų ir ekspertų įvertinimo. Pardavimo apimtys šoktelėjo net dešimt kartų, maždaug iki 600 tūkst. Lt per mėnesį. “Tarybinių” mėsos gaminių šeimos pradininkė virta “Daktariška dešra” buvo pripažinta “Metų gaminiu”, o pieniškos dešrelės bei “Tarybinis saliamis” apdovanoti “Metų gaminio” diplomais.

Tokią rinkos reakciją pastebėję “Vilniaus mėsos kombinato” strategai sumanė pasišildyti konkurentų sėkmės spinduliuose ir nepaisydami to, jog 2002-ųjų rudenį “tarybinis” prekinis ženklas buvo oficialiai užregistruotas, šių metų pradžioje patys pradėjo gaminti labai panašiai supakuotą savo “Tarybinę” dešrą bei dešreles.

Gavę “Samsono” pretenzijas, “Vilniaus mėsos kombinato” vadovai pažadėjo panaudoti likusias pasigamintas etiketes ir liautis naudoti svetimą prekinį ženklą, tačiau po kelių dienų į prekybos centrus pristatė tiek pat kainuojančias ir tokios pat sudėties “Tarnybines dešreles”. T.y. pavadinimą papildė viena raide.  

Susitarti įmanoma  

“Samsono” vadovai, kreipęsi į Konkurencijos tarybą, Mėsos perdirbėjų asociaciją taip pat Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, gavo pasiūlymą kreiptis į teismą. Tačiau vakar turėjęs įvykti pirmasis posėdis truko tik keliolika minučių, per kurias besiginčijančios šalys pateikė papildomos medžiagos ir patvirtino sutinkančios siekti taikos sutarties.

“Samsono” juristė Gitana Lozoraitytė paprašė leisti atlikti visuomenės nuomonės tyrimą, kuris paneigtų arba patvirtintų prielaidą, jog improvizacijos “tarnybinių” dešrelių tema yra vartotojų klaidinimas. Ji pageidavo, kad šią apklausą atliktų bendrovė “Baltijos tyrimai” ir teigė, jog “Samsonas” apsiima apmokėti visas išlaidas.

Beje, byloje jau yra vienos dešrelių mėgėjų apklausos išvados. Tačiau “Samsono” atstovai teigė, jog ten minimas skaičius - 37 proc. suklaidintų - neatspindi realios padėties.

“Mes gavome vienareikšmiškas ekspertų išvadas, kad šie tyrimai ydingi: apklausoje pateikti menami klausimai, parinkta neteisinga metodika, todėl jų rezultatų negalima laikyti patikimais.

Byloje esanti apklausa atspindi užsakovo poreikius. Juo labiau kad mūsų bendrovės pardavimo apimtys dėl “Vilniaus mėsos kombinato” veiksmų sumažėjo žymiai daugiau. Patikėkit, dėl keleto litų mes tikrai negaištume laiko teismuose”, - tvirtino G.Lozoraitytė.  

Pavadinimų darybos ypatumai  

Tuo tarpu “Vilniaus mėsos kombinato” interesus teisme gynęs advokatas Gediminas Bulotas, priėmęs pasiūlymą siekti taikos sutarties, prie bylos paprašė prijungti Vilniaus universiteto kalbininkų išvadas apie semantinį žodžių “tarybinis” ir “tarnybinis” palyginimą.

“Kalbininkai patikino, jog “tarybinis” yra bendrinis žodis, reiškiantis tam tikrą laikotarpį. Pagal įstatymą, bendriniai žodžiai kuriant prekės ženklus negali būti naudojami”, - teigė advokatas.

G.Bulotas taip pat užsiminė, jog jei derybos dėl taikos sutarties nebus rezultatyvios, “Vilniaus mėsos kombinatas” teismui pateiks priešieškinį. Komentuoti, kokios pretenzijos gali būti pateiktos ieškovams, advokatas atsisakė.

Kitas Vilniaus apygardos teismo posėdis turėtų įvykti spalio 15 dieną.