Vieni politikai gąsdina didėjančiomis kainomis, kiti tai vadina spekuliacijomis

Seimas kitą savaitę turėtų grįžti prie beviltiškai įstrigusio Gamtinių dujų įstatymo pataisų. Daugiausia aistrų kelia vienintelis aspektas - ar turi būti reguliuojamos dujų kainos?

Vakar apie tai prie pietų stalo su Seimo frakcijų vadovais diskutavo Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas, mėginęs oponentus įtikinti, kad dujų kainų reguliuoti nereikia.

Vietoj garantijų - prielaidos

Iki šiol politikai, jau trejus metus niekaip negalintys apsispręsti dėl galutinės Gamtinių dujų įstatymo redakcijos, akcentuoja, kad kainų reguliavimo nuostata lems, kiek už dujas mokės buitiniai vartotojai. Pasiklausius ir pritariančiųjų kainų reguliavimui, ir raginančiųjų šių nuostatų atsisakyti, susidaro įspūdis, jog kad ir koks sprendimas bus priimtas, dujos vis tiek brangs.

Vis dėlto Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo įsitikinimu, jeigu Gamtinių dujų įstatyme būtų numatytas dujų kainų reguliavimas, dujos, o kartu ir šiluma tikrai brangs. Tą jis pareiškė ir vakar susitikęs su Seimo politinių grupių lyderiais, kuriems pristatė situaciją dujų rinkoje.

“Aš taip ir neišgirdau argumentų, ar palikus dujų kainų reguliavimą, žmonėms atpigtų dujos ir šiluma. Vyriausybės nuomone, sutartis su “Gazprom” leidžia išlaikyti mažesnes kainas. Tai yra faktas”, - dėstė premjeras, kurio nuomone, nėra būtinybės reguliuoti kainų.

Į žurnalistų klausimą, kiek ilgai tokios įstatymo nuostatos garantuotų mažesnes dujų kainas, G.Kirkilas konkrečiai neatsakė: “Kiek galėsim, tiek tokias kainas ir išlaikysime. Sutartis su “Gazprom” galioja iki 2014 metų, kiekvienais metais dėl kainos vyks derybos ir tarifai priklausys nuo bendros kainų konjunktūros: dujų, naftos, mazuto.”

Kitaip manantiems kolegoms premjeras pasiūlė palaikyti Vyriausybės siūlymą, o jeigu argumentai nepasiteisins ir kainos kils, Seimas bet kada galės grįžti prie įstatymo ir vėl numatyti reguliavimą.

Tenisas, politika ir verslas

Vartotojams Lietuvoje iš Rusijos koncerno “Gazprom” perkamas dujas parduoda “Lietuvos dujos” ir “Dujotekana”. Praėjusiais metais pastarosios įmonės antkainis importuojamoms dujoms siekė 18 proc., o “Lietuvos dujų” - 14,4 proc.

Paklaustas, ar nevertėtų apkarpyti dujininkų, darančių įtakos politikams, pelnus, premjeras tikino neva nejaučiantis jokios įtakos ir tik ginantis piliečių interesus.

“Tapęs premjeru net nebuvau su “Dujotekana” susitikęs ir jie nieko nėra manęs prašę. Man “Dukotekana” jokios įtakos nedaro. Nežinau, kokie yra jos pelnai. Galvoju, kad priimdami Gamtinių dujų įstatymą mes galėsime kurį laiką buitiniams vartotojams išsaugoti tas pačias kainas kaip dabar. Galbūt nuo 2008 metų Lietuva mokės tokias pačias kainas kaip visa Vakarų Europa, bet kodėl mes turėtume tai daryti jau dabar?” - retoriškai klausė premjeras.

G.Kirkilas teigė turįs informacijos, kad “Gazprom” galėtų pabranginti dujas, jeigu Gamtinių dujų įstatyme vis dėlto būtų numatyta reguliuoti dujų kainas.

Premjeras nemato nieko įtartino dėl to, kad retkarčiais žaidžia tenisą su “Lietuvos dujų” generaliniu direktoriumi Viktoru Valentukevičium.

“Tenisą su juo žaidžiu seniai, dar gerokai prieš tai, kai jis tapo “Lietuvos dujų” generaliniu direktoriumi”, - aiškino premjeras.

Siūlo reguliuoti viršpelnius

Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys apgailestavo, kad Vyriausybė “tempė taip ilgai” ir tik vakar pateikė argumentus, kodėl dujų kainų nereikia reguliuoti.

“Mes perskaitysime duotą medžiagą, bet kol kas nematau nė vienos priežasties, kodėl dujų kainų nereikia reguliuoti, - po susitikimo su premjeru kalbėjo K.Daukšys. - Keistai skamba argumentas, kad Lietuva negali reguliuoti “Gazpromo” rinkodaros, tačiau mes to ir nesiekiame daryti. Mūsų nuomone, reikia reguliuoti “Lietuvos dujų” ir “Dujotekanos” antkainius. Tikrai nemanau, kad dėl to turėtų drastiškai kilti dujų kaina, kuri jau yra priartėjusi prie mokamos Vakarų Europos šalių.”

Frakcijos vadovo nuomone, valstybė turi reguliuoti dujas tiekiančių monopolinių įmonių viršpelnius ir kontroliuoti, kad kompanijos nepiktnaudžiautų monopoline padėtimi.

Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas, įsitikinęs, kad dujų kainų tema tapo spekuliacijų ir gąsdinimų objektu.

“Premjeras mums pažėrė dar vieną gąsdinimų porciją ir apskaičiavo, kad biudžeto neva laukia šimtamilijoniniai praradimai, jeigu Seimas ryšis nustatyti kainų reguliavimą laisviesiems vartotojams. Nėra jokio raštiško patvirtinimo, kiek kainos didėtų, jeigu tokia nuostata liktų įstatyme”, - užsiminė konservatorius.

Abejotina reguliavimo tvarka

Anot J.Razmos, jeigu Gamtinių dujų įstatymas numatytų kainų reguliavimą, “Gazprom” pakėlus kainas būtų kaltinami tie, kurie tokiai nuostatai pritarė. Tačiau jeigu kainos nebūtų reguliuojamos, o Rusijos koncernas kainas vis tiek pakeltų, tai pasigirstų komentarų, kad kainas reguliuojant jos būtų dar labiau padidintos.

“Svarbiausias objektas, priimant įstatymą, yra ne viena įmonė, o vartotojai. Mes manome, kad reguliuodami monopolininką, galime pasiekti vartotojams naudingų rezultatų” , - įsitikinęs J.Razma.

Kitą savaitę Seimas turėtų vėl grįžti prie Gamtinių dujų įstatymo, kurio priėmimas šių metų sausį nutrūko, vos tik dauguma parlamentarų nubalsavo už kainų reguliavimą. Tačiau šiuo klausimu dar kartą bus diskutuojama.

Iki šiol įteisintai kainų reguliavimo tvarkai kovo pradžioje smūgį sudavė Vyriausiasis administracinis teismas, kuris paskelbė, kad pastaruosius penkerius metus gamtinių dujų kainos buvo skaičiuojamos neteisingai. Teismas išaiškino, kad 2000 metais priimtas Gamtinių dujų įstatymas nurodo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti viršutines gamtinių dujų kainų ribas, bet neleidžia jų koreguoti, kaip komisija darė visus penkerius metus.

Specialistai skaičiuoja, kad per šį laikotarpį vartotojai dujininkams permokėjo maždaug 300 mln. litų.