Politikų ginčų dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų toną diktuoja verslo interesai ir sufleriai iš Rusijos

Gamtinių dujų įstatymo pataisos, numatančios dujų importuotojų antkainių reguliavimą, suteikiančios teorinę galimybę prisijungti prie dujotiekių ir apibrėžiančios keletą kitų su dujų ūkiu susijusių detalių, visus Seimo užkaborius pavertė grėsmingai dūzgiančiu aviliu. Iššifruoti, kas slypi už kokios replikos, kaltinimo, pažado, užsakomojo straipsnio ar skambaus pareiškimo, tapo sunku ne tik įvykius bandantiems sekti pašaliečiams, bet ir didžiosioms politikos “bitėms-motinėlėms”.

Įstatymo priėmimo išvakarėse paaiškėjo, kad daugelis parlamentarų patys nežino, prieštarauja jų užmojai ES direktyvoms ar ne, todėl ryžosi šio teisės akto gimdymą atidėti iki rudens. Toks noras apsidrausti atrodo visai logiškas, tačiau oficialūs siūlymai suderinti Lietuvos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančias pataisas su “Gazprom” neturi precedento.

Rusiškas draudimo polisas

Savaitės pradžioje komentuodamas Seimo seniūnų sueigoje priimtą koalicinės socialdemokratų, socialliberalų, Darbo partijos ir Valstiečių bei Naujosios demokratijos partijų sąjungos politinės tarybos siūlymą atidėti Gamtinių dujų įstatymo pataisas iki rudens, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas skėlė skambų antausį Vyriausybės vadovui. Jo teigimu, pernai pavasarį Algirdo Brazausko su “Gazprom” pasirašytos sutarties sąlygos yra “vergiškos”, o 34 proc. “Lietuvos dujų” akcijų paketas parduotas “penkiskart pigiau”.

Premjeras ir jo aplinka į šį pareiškimą tiesiogiai kol kas nesureagavo, tačiau siūlymas prieš lemiamą balsavimą dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų gauti raštišką Rusijos dujų monopolininkės “Gazprom” atsakymą, kokiam dujų kainų reguliavimui ji neprieštarautų, kalba pats už save.

“Mes sutiktume su pavedimu Vyriausybei išsiaiškinti “Gazprom” poziciją, ar mes galėtume pritaikyti vienokį arba kitokį reguliavimą. Būtų gerai žinoti ne telefoninį atsakymą, kurį dėsto V.Uspaskichas, o pateiktą raštu, - pažymėjo parlamento Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas. - Jei Seimo dauguma ir kiti parlamentarai sutiktų su noru turėti tvirtesnę informaciją, pagrįstą raštišku “Gazprom” atsakymu, manau, kad mes galėtume sprendimą atidėti eilinei pavasario sesijai. Tai nepaveiktų šių metų kainų, nes vartotojams šilumos kaina skaičiuojama lyginant praėjusių metų dujų kainas. Tikrai nieko nenuskriaustume palaukę tris savaites ar mėnesį”.

Tokiam sprendimui pritarė netgi opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jo manymu, jeigu Seimas palaikys ligšiolinį V.Uspaskicho siūlymą be išlygų reguliuoti dujų importuotojų antkainius, premjeras ir jo šalininkai stengsis, kad “Gazprom” tai traktuotų kaip sutarties su Vyriausybe sulaužymą ir padidintų Lietuvai tiekiamų dujų kainą.

Žadama šilumos kainų inventorizacija

Šių diskusijų įkarštyje Seimo dauguma atmetė opozicijos lyderio ir liberaldemokratų frakcijos nario Juliaus Veselkos siūlymą sudaryti parlamentinę komisiją, kuri ištirtų Vyriausybės ir “Gazprom” sutarties dėl “Lietuvos dujų” akcijų pirkimo pasirašymo aplinkybes ir padarinių Lietuvai. Vietoj to nutarta pavesti Valstybės kontrolei ištirti dujų kainų įtaką šilumos ir elektros kainoms 2002-2004 metais. Tyrimo idėjai, pasiūlytai Seimo Pirmininko Artūro Paulausko ir socialliberalės Nijolės Steiblienės, pritarė 80 Seimo narių, 5 parlamentarai susilaikė. Atsakymus Valstybės kontrolė turėtų pateikti iki birželio 15 dienos.

Anot nutarimo projektą pateikusios N.Steiblienės, tyrimas būtinas, nes “įvairios suinteresuotos šalys kai kada spekuliatyviai vertino bei prognozavo galimą dujų kainos pokyčių poveikį kitoms kainoms - pirmiausia šilumos, tiekiamos gyventojams, kainą, bei teikė prieštaringą informaciją, pagrindžiančią arba, atvirkščiai, paneigiančią gamtinių dujų kainos poveikį kitoms kainoms”.

“Dujotekanos” prezidentas Rimandas Stonys prieš keletą dienų teigė, kad 2002-2004 metais jo vadovaujama bendrovė ir “Lietuvos dujos” atskiroms vartotojų grupėms gamtinių dujų kainą sumažino vidutiniškai apie 20 proc.

“Tai sudaro beveik 100 mln. litų, kuriuos turėjo sutaupyti galutiniai vartotojai, tačiau adekvačių šilumos ar elektros kainų pokyčių Lietuvos gyventojai nepajuto. 2003 gamtinių dujų kaina šilumos ir elektros gamintojams buvo sumažinta 7 proc. Per tą laikotarpį elektros ir šilumos kaina visoje Lietuvoje atitinkamai nesumažėjo, o jei sumažėjo - tai tik 3 proc. ir tik pasibaigus šildymo sezonui. 2002-aisiais dujų tiekėjai dėl JAV dolerio kurso smukimo dujų kainą taip pat mažino, tačiau galutiniams vartotojams šiluma ir elektra atitinkamai neatpigo”, - dėstė R.Stonys.

Tuo tarpu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas šiuos teiginius neigė.

“Tam tikri kainos svyravimai buvo, tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija kol kas nenustatė, kad iš tiesų buvo realių galimybių piginti šilumą. Jei išnagrinėjus visą medžiaga pasirodys kitaip - tarifai bus mažinami”, - tikino V.Stasiūnas.

Beje, ši asociacija dar praėjusių metų spalį viešai piktinosi, kodėl 9 LŠTA narėms nėra leidžiama pasinaudoti įstatymais numatytomis galimybėmis tapti reguliuojamaisiais dujų vartotojais ir sumažinti išlaidas kurui, nuo kurio didžiąja dalimi priklauso ir šilumos energijos kaina gyventojams. Apie pusę visų šalies gamtinių dujų - milijardą kubinių metrų - per metus nuperkantys ir laisvųjų (nereguliuojamųjų) vartotojų statusą turintys šilumininkai skundėsi, jog yra verčiami pirkti nepagrįstai brangias dujas.

“Draudimas šilumos tiekėjams tapti reguliuojamu vartotoju yra akivaizdus vieno privataus dujų perpardavinėtojo interesų gynimas. Dėl tokių valstybės institucijų sprendimų taip pat nukentės didelė dalis centralizuotai šilumos energiją gaunančių Lietuvos žmonių, nes šilumos tiekėjai verčiami pirkti nepagrįstai brangias dujas”, - buvo teigiama asociacijos pareiškime.

“Lietuvos dujos” dideliems gamtinių dujų vartotojams dujas pardavė po 275 litus už 1000 kubinių metrų, o “Dujotekana” - net 22 litais brangiau. LŠTA manymu, tokia situacija nenormali, leidžianti dujų tiekėjams gauti nepagrįstus viršpelnius ir diskriminuoti vartotojus.

Šiuo metu Lietuvoje centralizuotai yra tiekiama apie 70 proc. šilumos, centralizuotos šilumos tiekimo sistemos yra įrengtos visuose šalies miestuose ir daugelyje gyvenviečių. Didžiuosiuose miestuose centralizuotai tiekiamą šilumą naudoja apie 90 proc. gyventojų. Lietuvoje centralizuotai šilumą gauna iš viso beveik 2 milijonai žmonių.

Ko nori ES

Parlamentarai ir dujų verslo galingieji pastarosiomis dienomis akivaizdžiai skirtingai interpretavo dar vieną faktą - įstrigusio Gamtinių dujų įstatymo pataisų projekto atitikimą ES direktyvoms. Europos teisės departamento (ETD) teigimu, jei įstatymas nebus priimtas artimiausiu metu, Europos Komisija (EK) galėtų paduoti Lietuvą į Europos Bendrijos Teisingumo Teismą.

“Šis įstatymas privalėjo būti priimtas jau praėjusių metų liepos pirmą dieną, nes jis įgyvendina ES direktyvą. EK yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl šio atvejo. Lietuva jau yra gavusi ir įspėjimą, kad mūsų šalies dujų rinka nėra reguliuojama pagal ES reikalavimus”, - Eltai sakė ETD generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas.

Komentuodamas šią situaciją ir aiškindamas, kokie tie ES reikalavimai, Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius Vladas Gagilas pastebėjo, kad kalba eina apie naują direktyvą.

“Senesnės, galiojusios 1998-2003 metais direktyvos nuostatos buvo perkeltos į nacionalinius teisės akus. Naujesnioji redakcija šiek tiek skiriasi, tačiau tik keletu aspektų. Tarkim, dabar reikalaujama, kad įstatymais būtų apibrėžti rinkos atvėrimo terminai, t.y. numatyta galimybė tiekti dujas naujiems rinkos žaidėjams. Tačiau mūsų atveju ši nuostata gana deklaratyvi, nes Lietuva vis vien neturi realios dujų tiekimo alternatyvos”, - sakė V.Gagilas.

Kiti nauji reikalavimai, pareigūno teigimu, susiję su dujas vartotojams tiekiančių įmonių juridiniu pertvarkymu atskiriant dujų perdavimą, skirstymą ir laikymą nuo jų tiekimo. Taip pat numatyta įgyvendinti kai kurias smulkių dujų vartotojų apsaugos priemones, sudarant jiems pasirinkimo laisvę, o dujų įmonėms priskiriant tam tikrų pareigų (avarijos atveju gyventojams ir mažoms įmonėms dujų tiekimas turi būti nutrauktas vėliausiai). Laisvieji vartotojai turėtų turėti galimybę prieiti ir pasinaudoti jau esamais dujotiekiais, kurie gali priklausyti ne tik “Lietuvos dujoms”, bet ir kitoms dujas skirstančioms įmonėms. Be to, dabar galiojančiame įstatyme nėra reglamentuotas naujų dujotiekių įrengimas nedujofikuotose teritorijose, o to ES reikalauja.

Beje, Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento vadovas patikino, kad ES direktyva nedraudžia reguliuoti dujų tiekimo kainų.

Tuo tarpu “Dujotekanos” prezidentas R.Stonys įtikinėjo, kad Gamtinių dujų įstatymo projekto nuostata, reguliuojanti importo ir pardavimų kainos skirtumą, prieštarautų ES direktyvai 2003/55/EB, rinkos ekonomikai, verslo logikai.

“Už tiesioginį gamtinių dujų kainų reguliavimą nepasisako nė viena ES direktyva. Direktyva numato, kad reguliavimo institucijos turėtų minimalią kompetencijos sritį, o ta kompetencija pasireikštu sukuriant veiksmingus mechanizmus rinkoje vengiant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Šiandien “Dujotekana” užima tik 25 proc. dujų rinkos, todėl kalbos apie bendrovės dominavimą yra visiškai nepagrįstos”, - tikino R.Stonys.

Jo teigimu, galiojantys įstatymai numato pakankamai priemonių apsaugoti vartotojus laisvos konkurencijos sąlygomis - ūkio subjektai, užimantys rinkoje dominuojančią padėtį (daugiau kaip 40 proc. rinkos), už piktnaudžiavimus savo statusu ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatytas nesąžiningas kainas bei kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas gali sulaukti griežtų Konkurencijos Tarybos sankcijų.

“Europoje ir Lietuvoje šiandien rinkos sąlygos puikiausiai funkcionuoja visame energetinio kuro segmente. Gamtinių dujų dalis bendrame šalies pirminės energijos išteklių balanse sudaro 28 proc., alternatyvaus kuro - naftos produktų per 30 proc. Šiuo metu visoms Lietuvos elektrinėms ir šilumos gamybos įmonėms leista naudoti
2/3 alternatyvaus kuro (mazutą), todėl konkurencija tarp pirminės energijos išteklių (dujų, mazuto, biokuro, orimulsijos ir kt.) yra akivaizdi ir funkcionuojanti”, - dėstė R.Stonys.

Kainos dilema

“Dujotekanos” atstovai, klausiami, ar parduodami dujas su 27 proc. antkainiu nepažeidžia “sąžiningos kainos” principo ir nepiktnaudžiauja užimama padėtimi, tikino, kad taip nėra. Jų teigimu, dujų rinkoje gamtinių dujų kaina yra nustatoma atsižvelgiant į pasaulio naftos (mazuto) kainą, taikomą tarptautinėse biržose. ,,Dujotekanos” kainodara visiškai priklausoma nuo pasaulinės naftos kainos. Tokią gamtinių dujų kainą 2002-aisiais bendrovė ir laisvieji vartotojai sutartyse abipusiu sutarimu įtvirtino 326 Lt už 1000 kub. m. (tuo tarpu mazuto kaina per 2002 m. siekė 438 Lt už toną), o 2005 metams - vidutiniškai 318 Lt už 1000 kub. m. - 3 proc. mažesnę (tuo tarpu mazuto kaina per 2004 m. siekė 428 Lt už toną).

“Atsižvelgiant į rinkos dėsnius paritetas tarp alternatyvių kuro rūšių kainų yra išlaikytas, o nuogąstavimai dėl gamtinių dujų kainų kilimo yra visiškai nepagrįsti jokia logika. Šiandien gamtinių dujų kaina Lietuvos laisviesiems vartotojams nesiekia Lenkijos kainų, tuo tarpu Estijoje už gamtines dujas stambūs vartotojai moka 414 Lt, o Latvijoje 383 Lt už 1000 kub. m, įskaitant transportavimo kainą”, - aiškino “Dujotekanos” atstovai.

Vyriausybės teigimu, dujų kainos klausimas iš esmės bus sprendžiamas šių metų pabaigoje, kai su “Gazprom” reikės suderinti formulę, kuria remiantis bus skaičiuojama būsimoji dujų kaina. Dabar galiojanti ilgalaikė gamtinių dujų tiekimo sutartis, kaip skelbta ją pasirašant, turėjo kiek atpiginti dujas didiesiems Lietuvos vartotojams bei suteikė teisines garantijas, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare dujų kaina iki 2015 metų išliks stabili bei prognozuojama.

Tačiau “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Riazanovas beveik prieš metus teigė, kad kainos formulė, kuri pradžioje priklausys nuo mazuto kainos, ateityje gali keistis. Tuo tarpu premjero patarėjas Saulius Spėčius patikino, kad tai esą tik teorinė galimybė.

“Sutartyje rašoma, kad dujų kaina priklausys nuo alternatyvaus kuro kainų dinamikos Lietuvoje, todėl kainos formulė nebūtinai bus keičiama”, - nurodė S.Spėčius.