Seime neprieita prie vieningos nuomonės dėl Gamtinių dujų įstatymo nuostatų

Diskusijos dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų vakar Seime dar kartą atsidūrė aklavietėje. Pustrečių metų aistras keliantis įstatymo projektas jau buvo įsibėgėjęs, tačiau vos tik nutarta reguliuoti kainą laisviesiems vartotojams, ir vėl paskelbta pertrauka - šį kartą iki kovo mėnesio.

Priminti įsipareigojimai

Vakar, vos Seimui ėmus svarstyti kontroversiško įstatymo nuostatas, premjeras Gediminas Kirkilas pirmiausia suskubo pareikšti, kad Lietuva privalo laikytis Rusijos koncernui “Gazprom” duotų įsipareigojimų nebereguliuoti dujų kainų laisviesiems vartotojams. Šis klausimas iki šiol kėlė daugiausia diskusijų ir prieštaravimų.

“Esu tikras, kad toks sprendimas yra teisingas. Dėl to prisiimu visą atsakomybę. Šiandien Lietuva moka už dujas daug mažesnę kainą dėl to, kad privatizuojant “Lietuvos dujas” su “Gazprom” buvo pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo sutartis iki 2015 metų. Jeigu imamės vadinamojo kainų reguliavimo, tai mes iš esmės pažeidžiame sutartį. Tokiu atveju “Gazprom” taip pat atrišamos rankos nesilaikyti sutarties”, - teigė Ministras Pirmininkas, pristatydamas Vyriausybės poziciją.

Jo teigimu, dujų kainos šiandien jau yra reguliuojamos ir tą daro bent dvi Lietuvos institucijos, taip pat kainas reguliuoja rinka, nes dujų importuotojų Lietuvoje yra penki, o dujų tiekėjai - aštuoni. Be to, dujos nėra vienintelis energijos šaltinis, dar naudojamas biokuras, anglis, mazutas, kitos kuro rūšys. Tad konkurencija neabejotinai riboja ir kainas, ir pelnus, ir tam tikra prasme kainas. Pagal “Lietuvos dujų” pardavimo sutartį bendrovė Lietuvoje dujų negali parduoti su didesniu nei 15 proc. antkainiu - tai irgi tam tikras ribojimas.

Nors G.Kirkilas mėgino užbėgti oponentams už akių pareikšdamas, kad “jokios kompanijos tokio sprendimo nelėmė”, tačiau Seime ir premjero, ir ypač socialdemokratų pusėn buvo metamos replikos apie duoklės atidavimą vienai iš dujų tiekėjų - “Dujotekanai”, pasiimančiai bene didžiausius pelnus už dujas. Praėjusių metų gruodį “Lietuvos dujų” antkainis importuojamoms dujoms buvo 14,4 proc., o “Dujotekanos” - 18 procentų.

“Priėmus šį įstatymą, tarpininkė “Dujotekana” ir toliau gaus viršpelnius, kuriuos naudos Kremliaus įtakai Lietuvoje stiprinti”, - įsitikinusi konservatorė Rasa Juknevičienė.

Saulius Pečeliūnas ragino “reikalo nevynioti į vatą”: “Šis klausimas aiškiai susijęs su “Dujotekana”. Siūlau visiems vartotojams kainas reguliuoti vienodai ir nesudaryti vienai firmai išskirtinių sąlygų.”

Kainų kilimo grėsmė reali?

Kai kurie parlamentarai rėmė premjerą prie sienos klausdami, kiek laiko Lietuva gali tikėtis mažesnių kainų už dujas, jeigu paklus “Gazprom” reikalavimui nereguliuoti kainų.

“Manau, kad artimiausius metus galime išlaikyti kainas panašaus lygio. Tačiau čia dar yra ir susitarimo reikalas. Tai priklausys ir nuo šiandien svarstomo įstatymo”, - kalbėjo G.Kirkilas, kuris laikėsi nuomonės, kad jeigu Lietuvoje kainos bus reguliuojamos, “Gazprom” tikrai jas pakels.

Premjero ir Vyriausybės poziciją palaikė ir ūkio ministras Vytas Navickas, kiti socialdemokratų frakcijos nariai.

“Turėdami monopolinį dujų tiekimą, mes galbūt ir galėtume reguliuoti kainas vartotojams. Bet norėdami jiems padaryti gera, mes galime padaryti tiktai bloga. Buvusi Vyriausybė įsipareigojo nereguliuoti kainų. Šiuo metu gauname dujas mažiausia kaina Europoje, tad jeigu norime šios lengvatos netekti, tai galime nevykdyti įsipareigojimų. Bet ar tokiu atveju nepadarysime savo vartotojams tik blogiau? Be to, buitiniams vartotojams kainos yra reguliuojamos ir jos išlikusios praėjusių metų lygio”, - teigė Birutė Vėsaitė, Ekonomikos komiteto pirmininkė.

Tokie argumentai neįtikino Seimo nario Juliaus Veselkos, kuris bėrė skaičius, liudijančius, kad kainas reguliuojančios Latvija ir Estija už dujas moka doleriu mažiau nei Lietuva. Jis pateikė pasiūlymą reguliuoti kainas visiems vartotojams, ir tokios nuostatos sulaukė daugumos parlamentarų palaikymo.

Pasinaudojo Vyriausybės korta

Kai ekranuose pasirodė skaičiai, liudijantys, kad už kainų reguliavimą nubalsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 29, o 18 susilaikė, socialdemokratų frakcijos pusėje kilo nemenkas sąmyšis. Nors Seimas ir toliau svarstė kitus Gamtinių dujų įstatymo straipsnių pakeitimus, B.Vėsaitė ragino kolegas frakcijos vardu reikalauti pertraukos.

Po trumpo socialdemokratų pasitarimo prie mikrofono skubiai priėjo finansų ministras Zigmantas Balčytis ir paprašė paskelbti pertrauką, motyvuodamas tuo, kad Vyriausybės narys gali paprašyti skelbti pertrauką, jeigu priimtos nuostatos keičia mokestinę sistemą ir turi įtakos valstybės pajamoms.

Nors toks prašymas sulaukė pasipiktinimo ir raginimo balsuoti, tačiau įstatymo svarstymas vis dėlto buvo atidėtas iki kito Seimo posėdžio, kuris greičiausiai įvyks tik kovo mėnesį.

“Kainų reguliavimas turės neigiamos įtakos buitiniams vartotojams. Dalis Seimo narių šiuo klausimu tikrai klysta. Jeigu susitarimo nebus laikomasi, tai leis “Gazprom” greičiau didinti kainas. Garantijų dėl kainų, aišku, niekas neturi. Bet nesilaikydami susitarimo, suteikiame argumentų kitai pusei taip pat nesilaikyti susitarimo”, - sakė premjeras G.Kirkilas, kuris laikėsi nuomonės, kad Estijos ir Latvijos vartotojai už dujas moka didesnę kainą nei Lietuvos.

Vyriausybės vadovas tikino pats iš “Gazprom” atstovų girdėjęs, kad šie gali pasididinti maržą, jeigu Lietuva nesilaikys įsipareigojimų. G.Kirkilas vylėsi, kad iki kovo mėnesio pavyks pakeisti kai kurių Seimo narių nuomonę.

Abstrakti galimybė tartis

Vyriausybės pozicijos šį kartą nepalaikė konservatoriai. Jų atstovas Jurgis Razma stebėjosi, kad kai kurie parlamentarai bijo reguliuoti dujų kainas tiekėjams, ypač monopolininkams.

“Liūdna, kad tokias baimes
skleidžia patys Vyriausybės atstovai. Jie lyg patys prašo “Gazprom” bausti Seimą, kuris nustato kainų reguliavimą. Gretimos Europos šalys tą daro ir nesusilaukia jokių sankcijų. Man susidarė įspūdis, kad nemaža dalis Seimo tapo “Dujotekanos” įkaitai”, - svarstė J.Razma.

Jis nesiėmė prognozuoti, kiek galėtų didėti dujų kainos, jeigu Seimas vis dėlto nutars pritarti kainų reguliavimui.

“Dėl dujų kainų yra tikras chaosas. Kaskart pateikiamos vis kitos lentelės. Jeigu kalbame apie dujų kainas, kurias sumoka mūsų vartotojai, neatrodo, kad jos būtų ypatingai geros ir labai skirtųsi nuo kitų šalių. Gaila, kad taip garsiai Vyriausybės giriamoje sutartyje su “Gazprom” taip ir nebuvo numatyta aiškaus įsipareigojimo, kokiu procentu jie siūlytų mažesnes kainas, jeigu reguliavimo būtų atsisakyta. Kol kas turime tik abstrakčią galimybę kalbėtis ir tartis dėl mažesnių kainų. Tačiau iš to gali ir nieko neišeiti”, - įspėjo konservatorius.

“Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius yra sakęs, jei bus reguliuojamos dujų kainos visiems, jos gali brangti buitiniams vartotojams, kurių šiuo metu yra apie 530 tūkst. “Lietuvos dujos” nusprendė iki liepos nedidinti dujų kainų gyventojams.

Lietuva taip pat gavo paskutinį Europos Komisijos įspėjimą dėl to, kad vis neliberalizuojama gamtinių dujų rinka, Lietuvą grasinama skųsti Europos Teisingumo Teismui.

Už dujų kainų reguliavimą visiems vartotojams pasisako ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.