Šalyje užaugintų grūdų kainos, priklausomai nuo pasaulinių tendencijų, krinta, tačiau už miltus lietuviai tebemoka bene daugiausia visame pasaulyje.

Nustojo pigti

Pasaulinėje rinkoje kviečių supirkimo kaina per metus sumažėjo 17,6 proc., tačiau Lietuvoje galutiniam vartotojui kvietiniai produktai taip smarkiai neatpigo.

Bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas pasakojo, kad praėjusių metų pabaigoje pasaulinėje rinkoje buvo pastebimas kviečių kainų smukimas, tačiau kainos šiek tiek pakilo ir galiausiai stabilizavosi. Kainų svyravimus, pasak pašnekovo, sustabdė į rinką sugrįžę stambūs užsienio žaidėjai.

„Praėjusių metų pabaigoje, prieš Naujuosius metus, į rinką grįžo stambūs kviečių eksportuotojai rusai ir ukrainiečiai, kuriems anksčiau valdžia buvo uždraudusi eksportą. Grįžusios į rinką, šios šalys padarė spaudimą pasaulio rinkoms“, – sakė M.Gedvilas.

Pašnekovas pabrėžė, kad rinka šiuo metu stabili tose šalyse, kur yra daug praeito kviečių derliaus likučių. Europos, taigi ir Lietuvos, ūkininkai, anot jo, yra sukaupę gana nemažų atsargų, todėl pagrindinis dėmesys jau kreipiamas į naują kviečių derlių.

Kainos priklauso nuo oro

M.Gedvilas pasakojo, kad šiuo metu stebima, kaip kviečiai peržiemojo ir kokio derliaus galima tikėtis šiemet. Esą jei bus pastebėta, kad kviečiai peržiemojo sėkmingai, jų kainos kris. Mažesnėmis kainomis, anot jo, bus pardavinėjamas ne tik naujasis kviečių derlius, bet ir seno neparduoto derliaus likučiai.

„Pagrindinės spekuliacijos dabar vyksta dėl oro. Kainos per dieną šokinėja 2–3 proc. dėl gautų žinių apie sausą arba lietingą orą. Tačiau toks kainų svyravimas yra įprastas dalykas“, – sakė M.Gedvilas. Anot jo, tikslesnės naujo ir senojo derliaus kainos turėtų paaiškėti maždaug per mėnesį.

M.Gedvilo teigimu, europietiški kviečiai per visą šį sezoną – nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasario – buvo daug brangesni už rusiškus, amerikietiškus ar argentinietiškus kviečius. O lyginti jų kainų su australiškų ir kanadietiškų, anot pašnekovo, nė neverta. Europietiški kviečiai esą buvo labai pigūs.

„Dėl šios priežasties Europos, kaip ir Lietuvos, eksportas buvo gerokai mažesnis nei ankstesnius du sezonus. Matyt, tendencija išliks tokia pati iki naujo grūdų derliaus – šie metai eksportui bus prasčiausi, palyginti su dviem prieš tai buvusiais“, – prognozavo M.Gentvilas. Todėl, pašnekovo spėjimais, kviečių kaina gali nukristi ypač smarkiai.

Prisitaiko prie Europos

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjo, tyrėjo Alberto Gapšio teigimu, Lietuva grūdų importuoja mažai, tačiau dėl konkurencijos turi prisitaikyti prie pasaulinės rinkos tendencijų: „Jeigu Lietuvoje kainos bus smarkiai padidintos, žmonės pirks pigiau iš šalių kaimynių. Galioja pasaulinės rinkos kainos – nebėra uždarų rinkų, kur būtų galima prekiauti nepriklausomai nuo kitų šalių.“

Šalies ūkininkai, kaip pasakojo M.Gentvilas, šiuo metu sunerimę, kad sandėliuose yra užsilikę didelių derliaus likučių, o kainos krinta. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad tokios tendencijos pastebimos visoje Europoje, nes europietiškų kviečių rinka praėjusiais metais susidūrė su pigesnėmis rinkomis. Kita vertus, net ir nustojusios kilti kainos esą išliko gana aukštos. Todėl nuolatiniai šalies ūkininkų skundai dėl nuostolių, jo manymu, yra nepagrįsti.

„Kainos yra aukštos – apie 720 litų už toną – ir yra panašios, palyginti su praėjusiais metais. Palyginti su dar ankstesniu laikotarpiu, kainos šiuo metu beveik 2 kartus aukštesnės. Ūkininkai dažnai gauna didelį pelną, tačiau pamatę, kad rinkoje kaina nebekyla, pradeda verkti dėl nuostolių. Nuostolį jie supranta kaip negautą antpelnį“, – sakė M.Gedvilas.

Lietuviai moka daugiau

M.Gedvilas pasakojo, kad kvietinius miltus malūnininkai kepykloms parduoda atsižvelgdami į eksporto rinkas. Dėl to neretai pigesnių vietos kviečių kainas turi padidinti.

„Jeigu grūdų kaina eksporto rinkose pakyla, Lietuvos malūnininkai dėl didelės konkurencijos sektoriuje didina miltų kainas. Ir atvirkščiai – jie negali į mažėjančias rinkos kainas nereaguoti. Nes miltai yra toks produktas, kurį lengva atsivežti iš Lenkijos ir Latvijos, jei kainos pasaulio ir šalies rinkose nesutampa“, – sakė M.Gedvilas.

Vis dėlto galutinė kaina, kurią už kvietinius gaminius moka vartotojas, priklauso ne tik nuo rinkų, bet ir nuo kepyklų bei didžiųjų prekybos tinklų politikos. Todėl lietuviui už produkciją neretai tenka sumokėti ir gerokai daugiau nei kitų šalių vartotojams.

A.Gapšio teigimu, į grūdų eksporto rinką atėjus Rusijai ir sumažėjus kainoms, šalies prekybos tinkluose duonos kaina praėjusių metų pabaigoje mažėjo tik nežymiai – apie 3–4 proc. Tačiau, pašnekovo teigimu, taip yra dėl to, kad grūdų rinkos pokyčiai galutinę duonos kainą lemia vos 15 proc. Be to, gamintojai ir prekybininkai esą nėra suinteresuoti kainas mažinti labai smarkiai, jeigu pastebima didelė paklausa.

„Tai yra išskirtinis produktas – kitos šalys neiškepa tokios duonos kaip Lietuva. Todėl konkurencija vyksta tik tarp mūsų duonos kepyklų. Šalyje visi lygiuojasi į keturias penkias kepyklas, kurios turi 30–40 proc. visos Lietuvos rinkos“, – sakė M.Gedvilas.

Diktuoja stambiausi

Kol prekybos tinklų lentynose lietuviška duona užsienio gamintojų produkcijai vietos neužleidžia, miltų rinkoje konkurencija jau randasi. A.Gapšio teigimu, Lietuvos miltų gamintojai kainas pasiūlo labai dideles – vienas didžiausių ES. Todėl prekybos tinkluose po truputį atsiranda ir lenkiškų miltų.

„Lietuvoje miltų kainos yra didžiulės, nes joms įtakos turi pagrindiniai miltų gamintojai, kurių šalyje yra vos du trys“, – sakė pašnekovas.

A.Gapšys įsitikinęs, kad pasiūlyti pigesnę produkciją nėra suinteresuoti ir prekybos tinklai. Esą kuo produkcijos kainos didesnės, tuo daugiau gaunama pajamų: „Dėl to negalima sakyti, kad prekybos tinklai ieško pigesnių variantų – galbūt taip būtų, jei tarp jų vyktų didesnė konkurencija. Dabar keturi prekybos tinklai sudaro apie 60 proc. visos šalies apyvartos. Praktiškai nuo šių prekybos tinklų kainos ir yra priklausomos.“

Prekybos tinklų įkaitai

Šalies prekybos tinklai patvirtino, kad vartotojai kvietinės produkcijos kainų pokyčių nejunta. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės teigimu, kvietinių miltų kaina parduotuvėse pastaruoju metu nekito.

Prekybos tinkle „Norfa“, kaip sakė atstovas spaudai Darius Ryliškis, kvietinių produktų kainos taip pat išliko stabilios: „Tik kvietinės kruopos pabrango keliais centais. Manytume, kad tokio stabilumo priežastis – pakankamai stabilios grūdų supirkimo kainos rinkoje.“

A.Gapšys pabrėžė, kad lietuviai už grūdų produkciją moka tik šiek tiek daugiau nei kitų šalių vartotojai. Tačiau pridūrė, jog mūsiškių vartotojų piniginės plonesnės nei kitų šalių, todėl į kainų skirtumus lietuviai reaguoja jautriai: „Mes įpirkti galime gerokai mažiau nei kitų šalių gyventojai. Tačiau esame keturių prekybos tinklų ir tam tikrų stambių perdirbėjų įkaitai.“

Kviečių kaina pasaulio rinkoje

Metai Mėnuo Tonos kaina (litais)

2011 vasaris 880,46

2011 balandis 801,04

2011 birželis 780,33

2011 rugpjūtis 787,23

2011 spalis 728,54

2011 gruodis 704,37

2012 vasaris 725,08