Baltijos šalių energetikos sektoriaus reguliuotojai susitarė dėl bendrų “žaidimo” taisyklių

“Tai iš tiesų svarbus dokumentas, nustatantis elektros energijos reguliavimo principus visose trijose Baltijos šalyse ir sukuriantis prielaidas laisvai prekybai elektros rinkoje. Dabar belieka vartotojams bei energetikams apskaičiuoti, su kuo labiau apsimoka sudaryti sutartis, iš ko pirkti ir po kiek parduoti elektrą. Mechanizmas, kaip šiuos susitarimus realizuoti, jau yra”, - tikino Lietuvos valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Vidmantas Jankauskas, po memorandumo su analogiškomis Latvijos ir Estijos energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis pasirašymo. Dokumentas įsigaliojo nuo lapkričio 4-osios.

Konkurencija augs

Parduoti bei pirkti elektros energiją latviams iš lietuvių ar atvirkščiai niekas netrukdė ir lig šiol, tačiau visi panašūs sandoriai buvo įgyvendinami bendrovių lygiu. Memorandumas suteikia galimybę didiesiems energijos vartotojams tiesiogiai sudaryti sutartis su gamintojais.

“Pavyzdžiui, “Liepojos metalurgas”, apskaičiavęs, jog jam labiau verta pirkti elektrą iš Vilniaus elektrinės, o ne iš Latvijos gamintojų, gali pasiekti sau naudingesnio susitarimo. Manevro laisvė ir galimybė rinktis iš didesnio pasiūlymų spektro visuomet leidžia tikėtis daugiau naudos. Tai yra laisvosios rinkos, kurios energetikos sektoriuje kol kas tėra tik užuomazgos, esmė”, - tvirtino V.Jankauskas.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje tokia rinka jau pradėta kurti, tačiau mūsų šalis yra per maža, kad šis mechanizmas veiktų efektyviai. Tuo tarpu sukūrus bendrą konkurencinę Baltijos elektros energijos rinką, daugelis procesų galės vykti pastebimai sparčiau. Juo labiau kad visos trys Baltijos valstybės yra įsipareigojusios laikytis Europos Sąjungos teisės aktų, numatančių būtent tokį scenarijų. Atitinkamą rezoliuciją jau yra priėmusios ir Estijos ekonomikos reikalų ministerijos, Latvijos ūkio ministerijos bei Lietuvos ūkio ministerijos vadovai, pasirašę sutartį dėl bendradarbiavimo energijos sektoriuje ir patvirtinę Baltijos energetikos strategiją. Ją realizuoja Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Latvijos visuomeninių paslaugų reguliavimo komisija ir Estijos energijos rinkos inspekcija.

Komentuodamas, ką konkrečiai keičia memorandumas, V.Jankauskas sakė, jog šiuo dokumentu buvo suderinti elektros energijos kainodaros principai tris šalis apimančios rinkos teritorijoje. Tai leis išvengti ribojimo laisviesiems vartotojams pirkti elektros energiją iš įvairių tiekėjų, užtikrins laisvą rinkos dalyvių pasinaudojimą elektros tinklais, skatins investicijas, padės elektros energijos sąnaudas teisingai paskirstyti vartotojams. Taip pat bus galima kontroliuoti monopolijų veiklą dėl galimo piktnaudžiavimo ir išvengti kitų konkurencijos kliūčių rinkos teritorijoje.

Koziris lietuviams

Klausiamas, ar naujasis susitarimas padidins elektros gamybos pajėgumų perteklių turinčios Lietuvos energetikų galimybes parduoti daugiau energijos kaimynams, V.Jankauskas sakė, jog prognozuoti sunku, nes panašias galimybes turi ir estai. Pavyzdžiui, Narvos jėgainė taip pat pagamina daugiau elektros, nei suvartoja estai, todėl jie lig šiol sudarydavo sandėrių su šiokį tokį energijos deficitą turinčiais latviais.

“Tai priklausys nuo pačių bendrovių sugebėjimo pateikti patrauklesnius pasiūlymus ir geriau organizuoti savo veiklą. Ar šiomis galimybėmis geriau pasinaudos Ignalinos AE, ar šiluminių jėgainių vadovai, kol kas galima tik spėlioti. Konstatuoti galima tik tai, kad derėdamasi su Europos Sąjunga Estija gavo didesnius liberalizavimo atidėjimus nei mūsų energetikai. Šia prasme lietuviai yra pažengę kiek toliau”, - pasakojo VKEKK pirmininkas.

Beje, latviai, nuolat turintys šiokį tokį elektros energijos deficitą (jie priklauso nuo hidroelektrinių darbo, t.y. nuo meteorologinių sąlygų), jau dabar sugeba derybose su kaimyninių šalių energijos gamintojais susitarti dėl žemesnių kainų. Jų vartotojams atsiveria dar platesnės galimybės gauti geresnių pasiūlymų, nes memorandumo principai numato, kad kiekvienos šalies elektros pirkėjas moka už elektros energijos persiuntimo paslaugas tik savo šalies tinklų operatoriams, net jei elektros energijos persiuntimo paslaugų tarifai kiekvienoje valstybėje skiriasi. Tai leis išvengti dvigubų apmokestinimų ir šiek tiek atpiginti energiją.

Memorandumas taip pat numato, kad nacionaliniai perdavimo paslaugų tarifai dengs vidaus perdavimo ir papildomų paslaugų sąnaudas, o perdavimo tinklų operatoriai kompensuos vieni kitiems papildomus nuostolius tinkluose dėl elektros energijos srautų rinkos teritorijoje. Gamintojai, tiekdami elektros energiją, nemokės už elektros energijos persiuntimo paslaugas. Esant neatitikimui tarp užsakyto ir suvartoto elektros energijos kiekio, rinkos dalyviai mokės papildomai nacionalinių perdavimo tinklų operatoriui. Pastarieji stengsis teikti papildomas paslaugas ir panaudoti tarpusavyje sujungtų Baltijos energijos sistemų bendro darbo pranašumus.