Nebaudžiamos ir niekieno nereguliuojamos greitųjų kreditų bendrovės keletą metų Lietuvoje gyveno kaip inkstai taukuose ir pelnėsi iš patiklių gyventojų. Tačiau tokių įmonių aukso amžius eina į pabaigą.

Bendrovių niekas neprižiūri

Vakar Seime šia tema surengtoje diskusijoje buvo analizuojami bendrovių, teikiančių greituosius kreditus, veiklos pranašumai ir trūkumai, aptarti galimi teisės aktų pakeitimai šioje srityje. Patirtimi dalijosi svečiai iš Didžiosios Britanijos, kur kreditų įstaigų veikla jau nusistovėjusi ir prižiūrima atitinkamų institucijų.

ES vartojamųjų kreditų direktyva į mūsų teisės aktus bus perkelta ir įsigalios jau šių metų pabaigoje. Tačiau konferencijos dalyviai leido suprasti, kad reikia papildomai reguliuoti. Siūloma net kurti specialią šių bendrovių priežiūros instituciją.

Tarsi kilpa ant kaklo

"Sunkmečiu greitųjų kreditų bendrovių paslaugų paklausa labai padidėja, nes bankai sugriežtina skolinimosi sąlygas. Bet tai gali tapti rimta socialine problema, nes žmonės skolinasi norėdami padengti kitus įsipareigojimus. Tai tas pats, kaip vertis kilpą ant kaklo. Aišku, yra ir teigiamų aspektų. Gerai, kai galima gauti kelis šimtus litų, kai pritrūksta iki algos. Tačiau ilgalainiui žmonės tampa priklausomi nuo lengvai prieinamų, bet labai brangių pinigų. Kreditai kaip vaistai – nedidelės dozės padeda, bet didelės skatina priklausomybę. Kad to nebūtų, reikia priežiūros, nes dabar tos įmonės niekam neatsiskaito", – piktinosi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Greituosius kreditus teikiančios įmonės Lietuvoje atsirado prieš keletą metų ir greitai išpopuliarėjo, nes skolina pinigus bene kiekvienam, beveik neatsižvelgdamos į kliento finansinę padėtį ir mokumą. Tai gali sukelti nemažai bėdų gyventojams.

Vieni tiesiog nesugeba grąžinti paskolų ir milžiniški delspinigiai prislegia jų šeimų narius, kiti skundžiasi buvę apgauti ar nesupratę sutarties sąlygų. Tačiau išvengti finansinių įsipareigojimų nebegalima, mat smulkiu šriftu surašytos skolininko ir skolintojo sutartys yra teisėtos, nors ir neteisingos.

Tai pripažįsta ir konferenciją organizavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jos pirmininko Felikso Petrausko nuomone, greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms netaikomas joks panašus kaip bankų teisinis reguliavimas, todėl kyla grėsmė, kad bus pažeisti vartotojų teisių apsaugos ir sąžiningos konkurencijos principai.

Tačiau greituosius kreditus teikiančios įmonės atkerta, kad klientus įspėja, o sprendimus priima ir sutartis pasirašo jie patys.

Pernai greitųjų paskolų bendrovės išdavė apie 6 mln. litų paskolų. Šiemet – jau 56 mln. litų.

Kreditai – kaip narkotikas

"Greitųjų kreditų bendrovių ir kitų kredito įstaigų skirtumai po truputį išsitrina tiek šioms, tiek bankams plečiant savo veiklą. Tačiau bankų veikla paremta pasitikėjimu, o neseniai atsiradusių kreditų bendrovių pavadinimuose vartojami žodžiai "bankas" ar "kreditas" rodo, kad jos nori pasinaudoti daugelį metų kauptu bankų pasitikėjimo kapitalu", – sakė S.Kropas.

Jis taip pat priekaištavo, kad apie greitųjų kreditų bendroves turima labai nedaug informacijos.

"Žinome tik tiek, kad jų jau yra gerokai daugiau nei komercinių bankų, jų paskolų portfelis auga labai sparčiai, o palūkanos milžiniškos, skaičiuojamos šimtais procentų. Greitųjų kreditų bendrovės bando pasinaudoti tuo, kad dėl finansinio išsilavinimo stokos dalis žmonių neįvertina rizikos ir pasekmių, galinčių kilti dėl iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos sutarties nuostatos pažeidimo. Be to, lengvai prieinami kreditai panašūs į narkotikus, nes pinigai skiriami tenkinti poreikiams – neretai azartiniams lošimams ar alkoholiui", – priekaištavo S.Kropas.

Dar viena svarbi problema ta, kad sukčiai gali lengvai pasinaudoti vogtais ar padirbtais dokumentais, mat greitųjų kreditų bendrovės dažniausiai nesusitinka su klientu. Viskas tvarkoma telefonu ar elektroniniu paštu.

Be to, nėra atlikti jokie tyrimai. Nežinia, kokią įtaką tokios bendrovės gali turėti šalies ekonomikai ir ūkiui, visuomenei. Taip pat neteikiama ir jokia statistinė informacija apie greitųjų kreditų įmones. Nežinoma, kiek iš viso jos turi klientų, kiek yra blogųjų ar vėluojančių paskolų, koks yra bendrovių turtas, kokia jų finansinė padėtis ir panašiai.

Padeda išgyventi

Tačiau greitųjų kreditų bendrovės net nesiruošia šios informacijos rinkti ir atskleisti.

Tik šį mėnesį įkurtos Greitųjų kreditų bendrovių asociacijos vadovas Vilmantas Midvikis įtikinėjo, kad greitųjų kreditų bendrovių veikloje apskritai nereikia nieko keisti. Jos esą jokios žalos nedaro ir įstatymų nepažeidžia. Atvirkščiai – suteikia galimybę pasiskolinti tiems, kuriems duris užvėrė bankai. Be to, skolinamos tik nedidelės sumos, o tai neva sumažina riziką.

"Dėl 1000 litų skolos Lietuvoje dar niekas nebankrutavo. Mes tik padedam žmonėms išgyventi iki algos, kad jie nesižemintų ir neitų skolintis pas kaimyną, mes siūlome alternatyvą", – sakė V.Midvikis.

V.Midvikio teigimu, Lietuvoje veikia apie 18 greitųjų kreditų bendrovių. Tačiau tokios įmonės kaip "General Financing", kuriai priklauso prekės ženklas "Kreditas 123" ar "Big bank", nelaikomos greitųjų kreditų bendrovėmis. Taigi greitųjų vartojimo paskolų paslaugas teikiančių institucijų šalyje yra per 20. Iš kiekvienos paėmus maždaug 1000 litų paskolą galima rimtai įklimpti.

Privačius klientus aptarnaujančių komercinių bankų Lietuvoje yra vos 10.

"Mes, atvirkščiai nei bankai, skoliname akcininkų lėšas ir nerizikuojame gyventojų indėliais. Jokių bėdų kredito įmonių veikloje nematau. Vartotojai puikiai žino, kiek jiems reikės grąžinti, o ir mus prižiūrinčios institucijos puikiai dirba", – įtikinėjo asociacijos vadovas.