Europos centriniam bankui padidinus bazines palūkanų normas, ir Lietuvoje daugiau teks mokėti už visus kreditus

Kovo 8-ąją Europos centrinis bankas (ECB) patvirtino makroekonomikos analitikų prognozes ir ketvirčiu procento padidino euro zonos bazines palūkanas. Dabar jos siekia 3,75 proc. ir beveik užaugo iki 2000-ųjų vasarą pasiektų “lubų”.

Tendencijos logiškos

Lietuvos banko Ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika, komentuodamas tokį ECB sprendimą, pastebėjo, kad pagrindinis bazinės palūkanų normos didinimo motyvas - siekis pažaboti infliaciją.

“Infliacijos tendencijos prognozuojamos keleriems metams į priekį. Analitikų manymu, 2007-2008 metais spaudimas vartotojų kainų indeksui padidės ir infliacija viršys 2 proc. Norėdamas tilpti į šiuos rėmus ECB kaip tik ir didina palūkanų normas, siekdamas šiek tiek mažinti skolinimosi bei vartojimo apimtis”, - aiškino M.Leika.

Kadangi litas yra susietas su euru, automatiškai palūkanos brangsta ir mūsų šalyje. Tokia pinigų politika, pasak LB eksperto, iš esmės sutampa su Lietuvos interesais, nes skolinimosi apimtys pastaraisiais metais augo itin sparčiai ir jau sulaukė perspėjimų, dėl galimų neigiamų padarinių ekonomikai “perkaitus”.

“Tiesa, žmonėms, kurie yra pasiėmę ilgalaikius kreditus būstams įsigyti ar vartotojiškas paskolas kokiems nors stambesniems pirkiniams, ši žinia nėra maloni. Jei jie paėmę kreditus su kintamomis palūkanomis dabar kas mėnesį grąžinamų pinigų suma šiek tiek išaugs. Kita vertus, teigti, jog dėl to ženkliai padaugės neišgalinčių susimokėti ir išaugs vadinamųjų blogų paskolų portfelis, prognozuoti nedrįsčiau”, - sakė M.Leika.

Palūkanų pikas

SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė taip pat sakė mananti, kad šis palūkanų normos brangimas buvo lauktas, todėl tarpbankinio skolinimosi procedūrose toks augimas jau įskaičiuotas.

“Tai reiškia, kad pastaruoju metu sudariusieji sutartis dėl paskolų ar lizingo, jokių didesnių nemalonumų pajusti neturėtų. Liūdniau būtų, jei išsipildytų kai kurių analitikų prognozės, jog pastarasis ECB palūkanų normos kėlimas nebuvo paskutinis ir kad iki metų pabaigos skolinti pinigai pabrangs dar puse procento iki rekordinio 4,25 proc. dydžio (tiesa, 2000-ųjų spalį bazinė palūkanų norma trumpam buvo šoktelėjus iki 4,75 proc.). Visgi tokių nuomonių yra mažuma. Kur kas daugiau balsų spėja, jog jau šis palūkanų kėlimas yra paskutinis”, - prognozavo V.Tauraitė.

Antausis optimistams

Vertindama, kaip pastarasis palūkanų normos šuoliukas įtakos skolon gyvenančiųjų Lietuvos žmonių kasdienybę, šeimos finansų ekspertė Jolita Varanauskienė pateikė konkretų pavyzdį.

“Tarkim, žmogus paėmė 200 tūkst. litų paskolą namui ar butui pirkti (maždaug tokia ir yra vidutinė būsto paskola) 20 metų. Padidinus palūkanų normą ketvirčiu procento, mėnesio įmoka tokiam banko klientui turėtų išaugti maždaug 40 litų. Tai lyg ir nedaug, tačiau lyginant su palūkanų norma, buvusia lygiai prieš metus, augimas gana solidus - dabar tokia pati paskola kiekvieną mėnesį kainuoja 200 litų daugiau nei pernai”, - pastebėjo J.Varanauskienė.

Ekspertės teigimu, tokiomis aplinkybėmis paprastai prisimenamas bankų pasiūlymas rinktis fiksuotas palūkanas, kurioms ECB sprendimai neturi jokios įtakos.

Lizingo bendrovės SEB Lizingas generalinė direktorė Jūratė Nedzinskienė komentuodama, kaip kylančios palūkanos paveiks išperkamosios nuomos sektorių, buvo nusiteikusi gana optimistiškai.

“Didesnių nemalonumų gali kilti nebent tiems žmonėms, kurie cento tikslumu suskaičiavo savo finansines galimybes esant pačioms mažiausioms palūkanoms, pernelyg optimistiškai vertino savo pajamas ir prisiėmė didelius įsipareigojimus bankams ar lizingo bendrovėms. Jei žmogus už skolintus pinigus įsigijo būstą, jį įsirengė, prisipirko buitinės technikos ir baldų, o “desertui” lizingu pirko naują automobilį, net ir sąlyginai nedidelis palūkanų augimas gali sukelti nemalonumų. Kita vertus, pinigų brangimo tendencijos nėra naujos - ECB palūkanų normą didino jau, atrodo, septynis kartus iš eilės, todėl dabar neišgalinčiųjų mokėti sutartos mėnesio įmokos ar vėluojančiųjų tai daryti tikrai nepadaugėjo”, - patikino J.Nedzinskienė.

Jos teigimu, žmogui, kuris lizino būdu įsigijo naują automobilį ir tam skolinosi maždaug 50 000 litų, dabar kas mėnesį reikės mokėti viso labo apie 10 litų daugiau, nei prieš didinant palūkanų normą.